Balandžio 20 d., šeštadienis | 24

Siūloma žemės ūkio apmokestinimo sąlygas priartinti prie kitų verslų

2023-05-09

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė patobulintą mokestinių pasiūlymų paketą. Pasak ministrės, patobulintais projektais siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos, skatinti verslus augti ir investuoti įgyvendinant žaliosios darbotvarkės tikslus ir inovacijų plėtrą bei sukurti paskatas patogesniam mokesčių mokėjimui.

Žemės ūkis

Individualia veikla besiverčiantiems ūkininkams siūloma veiklos sąlygas suvienodinti kartu su tomis pačiomis sąlygomis veikiančiu verslui. Siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo subjektams. Principą „išlaidos reikalingos pajamos uždirbti laikomos sąnaudomis“ taikyti melioracijos išlaidoms, kurios gerina žemės našumą ir priskirti jas leidžiamiems atskaitymams, kas šiuo metu nėra daroma.

Taip pat siūloma ūkio perleidimo šeimos nariams neapmokestinti, jei toliau vykdoma ūkio veikla, išlaikant tęstinumą. Galiausiai, siūloma įvesti minimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą nekilnojamam turtui naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, suvienodinant verslo ir ūkių veiklos sąlygas.

Sąžiningesnis gyventojų pajamų apmokestinimas

Pasiūlymai sąžiningesniam gyventojų pajamų apmokestinimui pakete pristatomi per populiariausias formas: darbo santykius ir individualią veiklą.

Su darbo santykiais susijusiuose pasiūlymuose Finansų ministerija pristato vykdomą ilgalaikį įsipareigojimą nuosekliai artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA), kadangi didinant NPD uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (2024 m. – 2045 eurus) – mokestinė našta ir toliau nuosekliai mažės. Ateinančiais metais didinant MMA 10 proc. iki 924 eurų, atitinkamai planuojamas 20 proc. NPD didinimas – iki 751 euro. Istoriškai ši Vyriausybė nuo kadencijos pradžios MMA padidino 30 proc., o NPD – 56 proc. Įvertinant Lietuvos darbo rinką ir faktą, jog 70 proc. dirbančiųjų šiuo metu uždirba iki vieno VDU, Finansų ministerijos projektuojamas tikslas per penkerius metus sulyginti šiuos abu dydžius, kasmet atitinkamai prisidės prie reikšmingo šių asmenų, kurių yra apie 811 tūkst. mokestinės naštos mažėjimo. Taip bus stiprinamos paskatos mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų paskatos dirbti. Dėl MMA ir NPD didinimo sprendimo MMA gavėjams pajamos į rankas didės 76 eurais.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai siūloma individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, kadangi šiuo metu sistema, lemianti skirtingą tų pačių pajamų kiekio apmokestinimą pagal veiklos formas, neatitinka teisingumo principo.

Dar viena gera žinia – keičiamas efektyvus GPM tarifas ir riba iki kurios visa apimtimi taikomas mokestinis kreditas. Jei pirminiame pasiūlymų pakete buvo siūloma 75 proc. individualia veikla užsiimančių asmenų mokestinį kreditą (atitikmuo neapmokestinamojo pajamų dydžio darbo santykiuose) taikyti pilna apimtimi, t.y. iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų uždirbantiems taikyti 5 proc. efektyvų GPM tarifą, atnaujintame projekte siūloma 85 proc. asmenų mokestinį kreditą taikyti pilna apimtimi, apmokestinamųjų pajamų (pelno) ribą, kuriai būtų taikomas sumažintas 3 proc. efektyvus GPM tarifas, mažinant iki 15 tūkst. eurų.

Tokiu būdu mokestinių pasiūlymų pakete užtikrinama, kad mažiau (iki 15 tūkst. apmokestinamųjų pajamų) uždirbantiems mokesčių naštos poveikis dėl valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvedimo bus sumažintas: faktines išlaidas deklaruojantiems – poveikis beveik eliminuotas, tuo tarpu prezumpcines išlaidas deklaruojantiems išlieka dalis poveikio dėl VSD ir PSD bazių apskaičiavimo principų.

Atnaujintas sąžiningesnis palaipsnis apmokestinimo per trejus metus įgyvendinimas atrodytų taip: 2024 m. siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., mokesčių kredito ribos (atitinkančios neapmokestinamąjį pajamų dydį darbo santykiuose) nekeisti bei atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos, tačiau 1 proc. p. sumažinti šiuo metu mažiausią 5 proc. efektyvų GPM tarifą iki 4 proc.

2025 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Taip pat pradedamos taikyti nedarbo draudimo įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, suteikiant daugiau socialinių garantijų ir sąžiningumo. Taip pat mažiausias efektyvus GPM tarifas mažinamas dar 1 proc. p. iki 3 proc.

Galiausiai 2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., atsisakant pirminiame projekte siūlymo apatinę mokesčio kredito ribą mažinti iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Be to, pažymėtina, jog dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą, arba gaunantiems beveik 3000 eurų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog tik 5 proc. individualią veiklą vykdančiųjų patenka į šį didesnių nei 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų diapazoną.

Kalbant apie patiriamas išlaidas, visi individualia veikla besiverčiantys ir toliau galės dviem būdais deklaruoti veiklos sąnaudas: faktinių sąnaudų deklaravimo būdu – renkant patirtų išlaidų įrodymus bei prezumpcinių sąnaudų atskaitymo būdu – populiariausiu tarp individualia veikla užsiimančiųjų, garantuojant mažesnę administracinę naštą. Deklaruojant prezumpcines sąnaudas VSD ir PSD įmokomis buvo mažinama apmokestinamųjų pajamų (pajamos – sąnaudos) bazė ir tik tuomet nuo jos skaičiuojamos PSD ir VSD įmokos, taip iš esmės sukuriant mokestinį neteisingumą lyginant tiek su darbo santykiais, tiek su faktines išlaidas deklaruojančiais individualia veikla besiverčiančiais, kadangi jiems įmokos skaičiuojamos nuo pelno (apmokestinamųjų pajamų), o prezumpcines išlaidas deklaruojančiųjų – nuo pelno (apmokestinamųjų pajamų), kurį skaičiuojant atskaitytos ne tik numanomos veiklos išlaidos, bet ir numanomos VSD ir PSD įmokos. Siekiant ištaisyti šį sistemos nesąžiningumą ne tik tarp skirtingų veiklos formų, bet ir tarp tos pačios veiklos skirtingų sąnaudų deklaravimo būdų, siūloma VSD ir PSD įmokas priskirti neleidžiamiems atskaitymams ir atitinkamai prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 iki 20 proc. – ta dalimi, kurią paprastai prezumpcinėse sąnaudose sudarydavo VSD ir PSD įmokos.

Investicinė sąskaita – ambicingiausia regione

Įvertinus gautus pasiūlymus, Finansų ministerija taip pat pristato atnaujintą Investicinės sąskaitos pasiūlymą, padarant jį ambicingiausią regione. Atnaujintame projekte siūloma neriboti įnašo sumos, taip pat neriboti norimų investicinių sąskaitų kiekio ar jų ar geografijos, svarbu, kad su šalimi, kurioje atidaroma sąskaita Lietuva būtų pasirašiusi dvigubo apmokestinimo sutartį, leidžiančią dalintis informacija. Taip pat planuojama sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius, su galimybe juos perkelti, o per Investicinę sąskaitą gautą investavimo grąžą (pelną) apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu.

Parengta pagal LR Finansų ministerijos pranešimą spaudai