Balandžio 30 d., antradienis | 24
Suminė darbo laiko apskaita
Kristina Martinėlienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. buhalterinės apskaitos konsultantė
2019-10-10
© LŽŪKT nuotr.
Daugelyje įmonių darbuotojų darbas organizuojamas pamainomis, nepertraukiamai vykdant produkcijos gamybą, teikiant paslaugas ar budint. Tokia darbo organizavimo būtinybė jau iškyla ir ūkininkų ūkiuose ir dažnai siejama su sumine darbo laiko apskaita.
Jos esmė yra darbo laiko rėžimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo 52 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį darbo laiko reikalavimų. Septynios dienos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos dienos, kai darbuotojas pailsėjo nepertraukiamai ne mažiau kaip 35 val.
Darbo laiko rėžimą vienam, keliems (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodekso 112, 113, 115 straipsnių nuostatomis dėl suminės darbo laiko apskaitos ir darbo apmokėjimo.
Darbo laiko ir darbo apmokėjimo organizavimo nuoseklumas, taikant suminę darbo laiko apskaitą, turi būti reglamentuotas įmonės vadovo įsakymu arba tvarka. Šiuose dokumentuose nustatoma, kuriuose padaliniuose ir kokiems darbams bus taikoma suminė darbo laiko apskaita; pasirenkamas apskaitinis laikotarpis; numatoma, kaip bus planuojamas darbo laikas ir registruojamas faktiškai dirbtas laikas; aptariama darbo apmokėjimo, atostogų suteikimo ir apmokėjimo tvarka.
Sudaryti darbo grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbo grafikai gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš 2 darbuotojo darbo dienas.
Faktiškai dirbtas darbo laikas bei neatvykimai į darbą pažymimi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, išskiriant:
- kiekvieną dieną faktiškai dirbtą laiką valandomis,
- darbo laiką naktį, poilsio ir švenčių dienomis,
- faktiškai dirbtus viršvalandžius,
- kelionių ir komandiruočių laiką,
- ypatingomis ir kenksmingomis sąlygomis dirbtą laiką.
Kai apskaitinio laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotas faktiškai dirbtas darbo laikas sutampa su darbo grafike nustatytu darbo laiku, darbuotojui mokamas darbo sutartyje sulygtas atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką, papildomai sumokant už darbą naktį bei švenčių dienomis. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už darbą naktį atlyginimas didinamas ne mažiau kaip 1,5 karto, o už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Darbo užmokesčio, taikant suminę darbo laiko apskaitą, apskaičiavimo pavyzdys:
Darbuotojas dirba pagal iš anksto sutartą grafiką. Darbo sutartyje sulygtas valandinis atlygis 3,45 Eur už faktiškai dirbtą laiką. Darbuotojas rugpjūtį dirbo 15 darbo dienų, 161 val., iš jų 40 val. naktį ir 7 val. – švenčių dieną.
1) Apskaičiuojamas rugpjūčio darbo užmokestis už faktiškai dirbtą darbo laiką:
161 val. x 3,45 Eur = 555,45 Eur
2) Apskaičiuojamas padidintas atlyginimas už darbą naktį:
40 val. x 3,45 Eur x 1,5 = 207,00 Eur
3) Apskaičiuojamas padidintas atlyginimas už darbą švenčių dieną:
7 val. x 3,45 Eur x 2 = 48,30 Eur
4) Rugpjūčio mėnesį apskaičiuojamas toks darbo užmokestis:
555,45 Eur + 207,00 Eur + 48,30 Eur = 810,75 Eur
