Balandžio 24 d., trečiadienis | 24
Ūkiškos buhalterijos subtilybės
LŽŪKT informacija
2021-05-28
„Labiausiai pelninga žemės ūkio sritis – mokesčių nemokėjimas“, – rašė lenkų žurnalistas, satyrikas, kino kritikas Michal Ogurek. Dažnai nugirstame – „Kaimynui naudą aitvarai suneša, o mano ūkyje – vieni nuostoliai...“. Kad taip nenutiktų, svarbiausia – tinkamai tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą. O kodėl ir kaip tai verta daryti, pasakoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovė Zita Sinickienė (nuotr.).
Pirmiausia reikia įsivertinti, kokią veiklą vykdote. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą ir esate ūkininkai, o ne tik vadinatės žemdirbiais ar ūkininkais, esate įregistravę ūkį Ūkininkų registre, tuomet jums atsiveria kitos galimybės. Jeigu jau norite deklaruoti pasėlius, gauti tiesiogines išmokas, investuoti į ūkį pasinaudodami Europos Sąjungos paramos fondais, tuomet reikia planuoti, dėliotis ir tvarkyti buhalterinę ūkio apskaitą.
„Apskaita būtina, nes tai reglamentuoja teisės aktai. Pateikęs duomenis parodai, kaip tu dirbi – pelningai ar ne. Smulkieji ūkininkai, teikdami paraiškas ES paramai gauti, neprivalo pateikti ankstesnės veiklos finansinės apskaitos, tačiau vėliau, teikdami ataskaitas apie gautas lėšas ar investicijas į ūkį, turi apskaičiuoti savo ūkio rezultatą, – pasakojo Z. Sinickienė. – Jeigu modernizuojamas ūkis, tai bet kokiu atveju naudinga būti pridėtinės vertės (PVM) mokesčio mokėtoju.“
– Kokią apskaitą tvarkyti, kaip pasirinkti?
– Pradėkime nuo Vyriausybės nutarimo. Dar 1999 m. gruodžio 1 d. patvirtintas buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla veiklos buhalterinės apskaitos“. Naujoji jo redakcija galioja nuo 2016 metų.
Ūkininkas turi galimybę pasirinkti, ar taikyti dvejybinį įrašą, ar jam užteks paprasto įrašo būdo. Atitinkamai parengtos rekomendacijos. Pagal šį aprašą patvirtintas pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijoms registruoti Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimo žurnalas. Reikia nepamiršti, kad šis žurnalas yra supaprastintosios buhalterinės apskaitos sistemos vienas iš registrų.
Kreipiantis į banką dėl paskolos, pildant paraišką, reikalingi duomenys iš buhalterinės apskaitos. O iš kur juos gauti, jeigu netvarkysime vykdomos veiklos buhalterinės apskaitos? Aišku, duomenys reikalingi ir savo ūkio veiklos rezultatams įvertinti, kad ateityje būtų priimti teisingi ūkio administravimo, valdymo sprendimai.
Kas yra apskaita? Tai – praeities fiksavimas, o jos nepakeisime. Vadinasi, turime ją sutvarkyti teisingai ir tvarkingai. Vienareikšmiškai – mokesčius mokėti reikia, tik juos suskaičiuoti reikia mokėti teisingai. Kaip tai gerai padaryti? Pirmiausia, reikia rinkti visus su ūkio veikla susijusius dokumentus, turėti ir įvertinti juos. Nesvarbu, ar tu perki, ar parduodi – visas operacijas būtina įforminti apskaitos dokumentais.
– Kiek laiko reikia apskaitos dokumentus saugoti? Gal naujo derliaus sulaukus, juos, kaip senus popierius, į krosnį mesti?
Pagal galiojančią tvarką, dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 10 metų. Visus mokesčių mokėtojus gali patikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Nuo praėjusių metų pasikeitė tokios patikros laikas. Jeigu dokumentą, sąskaitą gavote vėliau ar kokią nors papildomą informaciją sužinojote jau pateikę deklaraciją, galite pataisyti ir koreguoti einamųjų, bet ir trejų ankstesnių metų pateiktas deklaracijas. VMI gali tikrinti ir penkerių metų senumo deklaracijas. Norėdami įrodyti, kodėl jūs deklaravote taip, o ne kitaip, turite turėti pirminius dokumentus.
Jeigu su kuria nors įmone vyksta teisminiai ginčai, o jūs iš jos pirkote ar pardavėte jai savo produkcijos, tuomet gali prireikti ir 10 metų senumo dokumentų. Taigi, norėdami įrodyti savo tiesą, turite juos saugoti ne trumpiau kaip dešimtmetį.
– Žmonės skundžiasi, kad čekiai išblunka jau po metų. Ką daryti?
– Na, visko būna, bet nepabijokite paprašyti ir sąskaitos. Reikia žiūrėti, kad ir gautame apmokėjimo už pirktas prekes kasos kvite būtų visi rekvizitai: ūkininko vardas ir pavardė, adresas. Tai rekvizitai, kurie parodo, kad pirkimą ir apmokėjimą atlikote jūs. Galima surinktų kasos kvitų kopijas pasidaryti. Siūlyčiau visais pirkimo atvejais iš pardavėjų gauti PVM sąskaitą ar sąskaitą faktūrą, tada nekils papildomų rūpesčių.
– Galbūt atsirado naujovių, supaprastinimų ūkiškoje buhalterinėje apskaitoje?
– Mokesčiai keičiasi. Keičiasi ir sistemos. Pavyzdžiui, keičiasi minimali mėnesinė alga, automatiškai kinta ir visi skaičiavimai, kurie turi įtakos apskaitos tvarkymui. Dirbant su buhalterinės apskaitos programa, ją nuolat reikia atnaujinti, atsižvelgiant į pasikeitimus.
Manau, kad labai pasiteisino reikalavimas PVM mokėtojams pateikti tiek gautas, tiek išrašytas PVM sąskaitas faktūras, priklausomai nuo PVM mokėtojo mokestinio laikotarpio (pusmečio ar mėnesio), į VMI i. SAF posistemį. Atliktas kryžminis PVM sąskaitų sutikrinimas su tiekėjų ar pirkėjų PVM sąskaitomis leidžia pamatyti neatitikimus, kuriuos galima iš karto ištaisyti.
Smulkiesiems ūkininkams, ne PVM mokėtojams, tai nėra aktualu, bet ir jie turi saugoti visus gautus ir savo vardu išrašytus dokumentus, chronologine tvarka susisegti juos į bylas pagal dokumentų rūšis. Tada patogiau, reikalui esant, susirasti. Pavyzdžiui, banko dokumentai, kasos dokumentai, pirkimo dokumentai, pardavimo dokumentai ir kiti. Ūkininkai visuomet gali kreiptis pagalbos – Konsultavimo tarnybos biurų buhalterinės apskaitos konsultantai pagelbėja šiais klausimais.
– Kokių problemų kyla tvarkant smulkių ūkių apskaitą?
– Smulkūs ūkininkai dažniausiai važiuoja į turgelius ir ten parduoda savo produkciją. Šias pajamas nesudėtinga apskaityti – yra specialus Materialinių vertybių pardavimo rinkoje žiniaraštis. Kaip jį užpildyti, tikrai pakonsultuos buhalterinės apskaitos paslaugas biuruose teikiantys mūsų konsultantai.
Pasitaiko, kad atėjęs ūkininkas klausia tarsi norėdamas spręsti ne savo, o kaimyno problemą. Žmogus bijo atsiverti, visko nesako, o tada kyla keblumų. Daug paprasčiau, kai žmogus nuoširdus ir papasakoja viską, ką daro, tuomet nereikia spėlioti, kur tą padėjai, o iš kur tą pirkai, kiek prikūlei grūdų ir kur dingo veršelis, kodėl asmeniniai paėmimai iš ūkio labai dideli? Žmogus tarsi atsibunda, sako, kad viskas dokumentuota, bet, pasirodo, jis sūnui ar dukrai davęs pinigų, o tai tarsi nesiskaito... Pinigų judėjimas turi būti dokumentuotas, tuomet turėsite tikrą rezultatą ir nereikės verkti, kad kaimynas dirba pelningai, o jūs tik mokesčius mokate ir patiriate nuostolių.
Daugeliui aktualus klausimas – žemės nuoma. Dažniausiai žmonės nenori pasirašyti nuomos sutarties. Jie žemę nuomoja pagal panaudos sutartį, o tai reiškia – neatlygintinai. Ar taip tikrai yra? Čia irgi turite pagalvoti – jeigu už žemę mokate, o esate sudarę panaudos sutartį, vadinasi, tie pinigai, atsižvelgiant į veiklą, kažkur „vaikšto“ neteisingai.
– Ne kiekvieno ūkininko žmona yra finansininkė ar dukra buhalterė. Ar Konsultavimo tarnybos specialistai atlieka visą popierinį darbą?
– Konsultavimo tarnybos biuruose dirbantys buhalterinės apskaitos ir ekonomikos konsultantai, teikiantys buhalterinės apskaitos paslaugas, nuolat tobulina savo kvalifikaciją ir visas naujoves apskaitos ar mokesčių klausimais pritaiko praktiškai. Labai svarbu, kad pas mus kartu dirba ir augalininkystės, gyvulininkystės konsultantai. Tai tvarkant apskaitą yra didžiulis privalumas išvengti visų, su ūkiu susijusių specializacijos klausimų, nes ne kiekvienam buhalteriui aišku, kiek gali veršelis išgerti pieno, kiek reikia sušerti pašarų atitinkamos rūšies gyvuliui ar kiek reikia trąšų vienam hektarui.
LŽŪKT biuruose visoje Lietuvoje dirba akredituoti konsultantai. Mes vykdome ir papildomą paslaugos kokybės prevenciją. Kartais ir patys ūkininkai kreipiasi prašydami patikrinti, ar teisingai sutvarkyta apskaita. Tarnyboje dirba Vidaus audito ir paslaugų kokybės skyrius. Šio ir buhalterinės apskaitos skyrių specialistai nuolat atlieka tokius patikrinimus. Darbuotojų profesionalumą pripažįsta ir palankiai vertina Sodros, VMI, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai. Mūsų paslauga yra apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Per 6000 klientų aptarnauja daugiau kaip 200 buhalterinės apskaitos ekonomikos konsultantų ir specialistų, o kad nenutiktų nenumatytų problemų ar klaidų, kasmet savo paslaugas apdraudžiame. Iš patirties galiu pasidžiaugti, kad per visą ilgametę veiklos patirtį turėjome vos kelis nežymius tokio draudimo kompensavimus.
– Ar tokia paslauga brangi?
– Tik patys galime įvertinti – pigu ar brangu. Kartais ūkininkai pataupo, ieško pigesnio varianto, kreipiasi į konkurentus, kurių yra nemažai. Būna atvejų, kai klientai sugrįžta, atsisakę tos „pigesnės“ paslaugos ir prašo sutvarkyti apskaitą ne tik už einamuosius, bet ir už praėjusius metus. Turime pasirinkimą – mokėti delspinigius ir baudas ar pasitikėti konsultantais, pateikiant jiems teisingus duomenis.
Jeigu klientams nepatogu apskaitos dokumentus vežti į biurą ir jie patys norėtų tvarkyti savo ūkio buhalterinę apskaitą, galime teikti ir nuotolinę buhalterinės apskaitos paslaugą. Klientai, sudarę sutartį su Konsultavimo tarnyba, patys gali tvarkyti savo ūkio buhalteriją. Tuomet ūkininkas ar jo šeimos nariai 24 valandas per parą gali jungtis prie apskaitos programos ir patogiai planuoti savo darbo laiką.
Svarbu tai, kad visi sukaupti duomenys yra suarchyvuoti specialiuose Konsultavimo tarnybos serveriuose, duomenų banke – taip užtikrinamas jų saugumas ir konfidencialumas. Jeigu nutiktų nelaimė, galėtume atstatyti duomenis iš sukauptų kopijų.
Ačiū už pokalbį.
