Gruodžio 02 d., penktadienis | 22

Valdžia sugalvojo dar vieną mokestį: ūkininkai nesupranta, buhalteriai dvejoja

„Ūkininko patarėjo“ informacija
2022-02-17

© LŽŪKT nuotr.
Žemdirbių prašymu Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) skubos tvarka vasario 14 d. surengė nuotolinį pasitarimą dėl š. m. sausio 1 d. įsigaliojusių Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimų. LŪS paprašė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Buhalterinės apskaitos skyriaus deleguoti į pasitarimą savo atstovus, kurie galėtų aiškiai ir koncentruotai pateikti informaciją dėl mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo apskaičiavimo žemės ūkio subjektams, atsakyti į ūkininkų keliamus klausimus.

Surašyta lietuviškai, bet…

Pasitarimo metu buvo priešpaskutinė diena pateikti deklaraciją, tad ūkininkai dar tikėjosi sužinoti daugiau, teisingai tai padaryti ir išvengti galimo teisės akto pažeidimo, baudų. Susidomėjimas buvo didžiulis – prie nuotolinio renginio prisijungė beveik 300 asmenų.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijos 4 str. 4 d. nuostatas, mokesčio objektas yra mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams vežti, ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio įstatymo 5 priede.

Pagal įstatymo 4 str. 7 d. nuostatas, mokesčio objektas yra ir žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, registruojami pirmą kartą Lietuvoje ar keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre.

Vadovaujantis įstatymo 5 str. 2 d. nuostatomis, mokestį už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius, siekdami gauti ir (ar) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Įstatymo 6 str. yra nustatytos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių lengvatos. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:

1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;

2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, – už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais.

Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos formos FR0521 pildymo taisyklės yra patvirtintos VMI viršininko ir LR aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0514 formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“.

Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei VMI.

Ūkininkai nesupranta, buhalteriai dvejoja

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius piktinosi: „Kaip apskaičiuoti ūkininko veikloje sunaudojamo ir kam konkrečiai panaudojamo kuro taršos mokestį, ūkininkai niekaip nesupranta, jų buhalteriai dvejoja, ar teisingai skaičiuoja, o gauti paaiškinimų į savo užklausas nepavyksta nei iš VMI, nei iš ŽŪM.“

Štai atsakymą į vasario 1 d. gautą paklausimą ūkininkei Gintarei Verseckaitei bandė pateikti tik vienintelis AAD, tačiau ir departamento atsakymas paskendęs miglose. Pateikto atsakymo pabaigoje teigiama:

„Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Įstatymo 10 str. 2 d., konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka.

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad Departamentas neįgaliotas oficialiai aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų ir jų taikymo, todėl atsakyme yra pateikta Departamento specialistų nuomonė Jūsų keliamu klausimu. Atkreipiame dėmesį, kad atsakymas parengtas pagal paklausime pateiktus duomenis bei atsakymo pasirašymo dieną galiojančius teisės aktus ir negali būti laikomas Departamento sprendimu konkrečioje situacijoje. Pateikus papildomą informaciją apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Departamento konsultacijos turinys.“

R. Juknevičiaus manymu, tokie atsakymai ūkininkams sukelia tik dar didesnes dvejones, kad jie neteisingai deklaruos ar greitu metu mokės delspinigius už nesumokėtą mokestį, kurio niekas negali aiškiai pakomentuoti, t. y. paaiškinti, už ką jis mokamas.

Žemdirbiai išgirdo „išaiškinimus“

LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas pasitarimo metu pripažino, kad šis taršos mokestis yra paimtas kaip analogas iš transporto įmonių mokesčio. „Prisimenu dar šiek tiek senesnius laikus, kai Aplinkos ministerija buvo atnešusi tokį pat apmokestinimo tipą visiems ūkininkams ne tik už krovinines mašinas, bet ir už traktorius bei kitą žemės ūkio techniką, – kalbėjo V. Ąžuolas. – Jeigu tokio pakeitimo nebūtume padarę, šiandien visi ūkininkai privalėtų teikti deklaracijas, pildyti, kiek kuris traktorius sunaudojo degalų, ir pagal tai susimokėti taršos mokesčius. Bet tada komitete šis įstatymas buvo pakeistas į registracijos mokestį, taip pat kaip yra automobiliams, kai pirkdamas susimoki taršos mokestį ir viskas tuo pasibaigia. Dabar liko tik viena, galima sakyti, spraga – žemdirbių turimi krovininiai automobiliai. Ir jie, kiek man pavyko išsiaiškinti, yra panašiai apmokestinami kaip ir pervežimus atliekančių transporto įmonių. Gal bėda yra tokia, kad įstatyme nėra didelio aiškumo, kaip dabar reikės pildyti, kaip apskaičiuoti.“ Seimo narys taip pat pripažino, jog yra labai liūdna, kai nė viena ministerija nesiėmė pateikti paaiškinimų, išaiškinimų, kaip visa tai reikia daryti ir kaip apskaičiuoti. Pasak jo, VMI reikia tik deklaracijos ir sumokėtų mokesčių.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Žemės ūkio technikos registro skyriaus vadovė Eva Kvedorėlienė sakė, kad bendradarbiaujant su VMI buvo sukurtas įmokos kodas, kuriuo yra renkamas šis mokestis. „Visi savininkai, registruojantys žemės ūkio techniką registre, turi susimokėti taip vadinamą vienkartinį mokestį. Mes turime sąsają su VMI. Piktnaudžiavimo atvejų gali būti 0 proc., nes kol registre „neįkrenta“ įmokos kodo pinigai, tol registras neleidžia daryti tolesnių registravimo veiksmų. Bet nuo šių metų sausio 1-osios kiekvieną dieną sulaukiame labai daug ūkininkų ir buhalterių skambučių, kai prašoma paaiškinti, kaip reikia deklaruoti taip vadinamus degalus. Jiems aiškiname, kad mes vykdome tik tą vieną punktą ir teikiame konsultacijas dėl pirmojo registracijos mokesčio. Jie sako, kad jau visur skambinę ir paskutiniams skambina mums. Mes aiškiname, kad negalime jų pakonsultuoti, kadangi nežinome, nei kokius jie degalus naudoja, nei kiek jų sunaudoja. Daugybė skambučių, nežinome, kur tuos žmones nukreipti.“

ŽŪIKVC Žemės ūkio subjektų registrų ir rinkos informacijos departamento direktorius Gintaras Šnioka papildė prieš jį kalbėjusią kolegę: „2020 metų birželio 25 dieną, kai buvo daromas įstatymo pakeitimas, 9 priede buvo aiškiai parašyta, kas už ką bus atsakingas. Šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus priima aplinkos ministras ir VMI viršininkas, kurie patvirtina mokesčius už aplinkos teršimą, deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles. Ir tai padarė 2021 metų birželio 30 dieną. Tai jeigu žiūrėtume, kas buvo parašyta, tai galbūt tos taisyklės jau yra?“

AAD direktoriaus pavaduotoja Jūratė Rūkštelienė irgi pripažino, kad yra šiokia tokia sumaištis. „Įstatyme nurodyta, kaip tą mokestį reikia mokėti. Žemės ūkio įmonėje yra naudojamas ne tik kombainas, gali būti ir lengvasis transportas, už kurį reikia mokėti mokesčius kaip ir visoms įmonėms. Tai nežinau, ką daugiau čia būtų galima pasakyti“, – gūščiojo pečiais J. Rūkštelienė.

LŽŪKT Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Zita Sinickienė sakė, kad ir konsultantams jau gruodžio mėnesį kilo neaiškumų, todėl surinkę klausimus bandė juos pateikti AAD. „Pateikėme nemažai praktinių pavyzdžių, kad galėtų atsakyti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Atsakymą gavome gruodžio 30-ąją, o jame tik pacituota iš įstatymo tai, ką mes patys lietuviškai perskaitome. Lyg ir aišku, o susidūrus su praktiniais dalykais, atsiranda klausimų, į kuriuos mes patys negalime atsakyti. Savo konsultantams rengėme mokymus, kvietėme lektorius, bandėme išaiškinti įstatymą. Bet į daugelį klausimų nebuvo atsakyta“, – piktinosi Z. Sinickienė.

Atvyks ordos tikrintojų!

LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius neslėpė savo nuostabos: „Atvažiavau aš į laukus, sėdžiu prieš saulę, žiūriu į ją ir galvoju pats sau: jeigu gamtoje būtų tokia anarchija ir tokia netvarka, kokia dabar yra mūsų šalyje, tai saulė eitų antraip, žemė suktųsi į kitą pusę… Nei ten buhalterių yra, nei Seimo narių, nei aplinkos agentūrų, nei ministrų, nieko nėra, bet kažkaip susitvarko. Todėl noriu patarti mūsų ūkininkams: tik nepamažinkite mokėti mokesčių, nes ateis jus tikrinti, ir ką pasakysite, jeigu nedaug sumokėsite. Va tokia yra tvarka, nes tuoj pat paskui seks ne vienetai, bet ordos tikrintojų. Todėl siūlau LŪS parašyti tiems, kurie tikrins, raštą, kad nepultų to daryti iškart po dienos ar dviejų. Pirmiausia visus išaiškinimus turėtų gauti LŽŪKT, o mes jau paskui juos iš konsultantų pasiimsime.“

Z. Aleksandravičius teigė, kad jam juokingai atrodo, kai Seimo narys dėsto vienaip, kiti specialistai – kitaip, o ūkininkai, vykdysiantys įstatymą, supranta dar kitaip. Jo manymu, šiame nuotoliniame pasitarime buvo pajudinta tik maža dalelytė to, ką žemdirbiai turėtų žinoti, nes jie nuolat skendi įstatymų, įsakymų ir jų išaiškinimų migloje.

ŪP korespondentas Stasys Bielskis

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.