• Temos
• Gyvulininkystė

Ar žiemą mėsiniams galvijams reikia tvartų?

Laura Jodokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. gyvulininkystės specialistė

2021-01-12

Žiemos sezonas – tikras išbandymas tiek ūkininkui, tiek jo guvulių bandai. Iki 15 laipsnių šalčio nukrintanti oro temperatūra mėsiniams galvijams nepavojinga. Tereikia, pasirūpinti gera vandens tiekimo sistema ir gausesniu pašarų kiekiu. Stingdantys šalčiai ūkiams gali pridaryti nuostolių, bet paprastai tokioms oro sąlygoms patyrę ūkininkai būna pasirengę.

Mėsiniai galvijai, laikomi lauke, prieš žiemą užsiaugina storą ir tankų kailį bei poodinį riebalų sluoksnį, kuris ir saugo nuo šalčio bei lietaus. Jiems patinka būti lauke. Taip gyvūnai laikomi daugelyje Vakarų Europos valstybių. Ne išimtis ir Lietuva. Net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai ūkininkams nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose – galimybė pasivaikščioti turi teigiamos įtakos tiek gyvūnų sveikatingumui, tiek ir produktyvumui. Tik reikėtų nepamiršti, kad lauke laikomiems gyvūnams visada būtų užtikrinami gyvūnų gerovės reikalavimai. Mūsų klimatas žiemą atšiauresnis negu vakarų valstybėse. Žiemą minusinė temperatūra išsilaiko ne vieną savaitę, todėl reikia, jog gyvūnai turėtų galimybę pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų po įrengtomis stoginėmis.

Mėsiniai galvijai gali puikiai žiemoti laukuose, jiems tvartai nebūtini. Svarbiausia, kad gyvulys būtų pagirdytas, turėtų ėdalo ir būtų sausai pakreikta. Šalčių, kurie galėtų pakenkti galvijams, Lietuvoje nebūna, o 20 laipsnių šalčio temperatūra jiems nekenksminga. Kai kurie ūkininkai galvijus žiemą laiko tvartuose, bet dažniausiai lauke įrengiamos pašiūrės, kuriose banda glaudžiasi vėjuotą dieną. Patyrę ūkininkai šaltai žiemai deramai būna pasiruošę iš anksto, įsirengia neužšąlančias girdyklas, įrengia sandarius tvartus. Galvijams labiausiai kenkia drėgmė ir vėjas.

Keletas mėsinių galvijų laikymo, priežiūros ir šėrimo rekomendacijų, kuriomis vadovaujantis gyvulius žiemą galima laikyti lauke:

• natūralūs miškai ir miško pakraščiai,
• dirbtinės miško plantacijos prie žiemos ganyklos sienos,
• pakrantės zonos (upių krantai) su natūraliu krūmu arba medžiu,
• mobiliosios vėjui atsparios konstrukcijos,
• nuolatinės vėjui atsparios konstrukcijos.

Kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo skersvėjų, stoginės turi būti trijų sienų ir turėti tik vieną atvirą angą, gyvūnams patekti į vidų. Atvira anga turėtų būti atsukta į tą pusę, iš kurios nėra vyraujančių vėjų. Stoginėje turi būti sausa, gausiai pakreikta pakratais.

Labai svarbu, kad gyvūnai visada turėtų pakankamai kokybiško pašaro, kurį virškinant palaikoma nuolatinė gyvulio temperatūra. Žoliniai pašarai turi būti dedami į šėryklas, kad būtų apsaugoti nuo užteršimo. Ne mažiau svarbus ir vanduo. Jo žiemą, šeriant gyvūnus stambiaisiais pašarais, sunaudojama žymiai daugiau. Siekiant užtikrinti tinkamą gyvūnų girdymą žiemą, geriausia įrengti specialias neužšąlančias girdyklas.

Reikia gyvūnus apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Jei yra sergančių, juos būtina atskirti. Rekomenduojama kiekvieną dieną apžiūrėti aptvarų būklę, naudojamą automatinę ir mechaninę įrangą. Aptvaruose, kuriuose laikomi gyvūnai, neturi būti pašalinių daiktų, galinčių sužeisti gyvūnus. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad žiemą laikant galvijus lauke, tikėtini ekonominiai nuostoliai – gyvūnai auga žymiai lėčiau, suėda daugiau pašarų, kadangi su pašaru gaunama energija yra sunaudojama kūno temperatūrai palaikyti. Todėl rekomenduojama šaltuoju metų laiku gyvūnus šerti gausiau ir įvairesniu pašaru, rinktis didesnės energetinės vertės pašarus.

Kad mėsiniai galvijai atlaikytų šaltas oro sąlygas, jiems reikalingas tinkamas pasiruošimas:

1. Galvijai turi būti aprūpinti subalansuotu racionu, prieš ir iš karto po nujunkymo sudaroma kokybiška visavertė dieta, kad jie „įeitų“ į žiemos periodą, kūno riebalų koeficientas būtų nuo 5–6 ir didesnis. Taip pat turi būti užtikrintas pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis, kad augtų geras, storas riebalinis sluoksnis.

2. Būtina galvijus aprūpinti pakankamu pašaro kiekiu visą žiemos sezoną ir papildomu energijos šaltiniu – stipraus šalčio ar kito blogo oro laikotarpiu.

3. Reikia įrengti vandens atsigėrimo vietą toms karvėms ir jauniems gyvuliams, kurie neės sniego. Viena iš galimybių gali būti mechaninė žiemos girdykla su „nosies siurbliu“

4. Parinkti ir paruošti tas žiemines ganyklas, kuriose būtų kuo mažiau įvairių nešvarumų.

5. Pasirūpinti, kad galvijai turėtų užuovėją nuo vėjo (gali būti natūrali ar dirbtina), o vietose, kuriose yra daug sniego, – statyti apsaugas nuo sniego (panašias kaip nuo vėjo).

6. Užtikrinti, kad galvijai turėtų sausų pakratų.

Žinoma, gamta kartais pateikia įvairių išbandymų (labai dideli šalčiai, stiprūs vėjai ar pūgos), kartais galvijai tokiomis sąlygomis gali ir neišgyventi, todėl vertėtų pasirūpinti savo bandos saugumu ir turėti atsarginį planą.

Galvijai taip pat turi būti tinkamai paruošti atlaikyti skirtingas oro sąlygas – silpni, ligoti gyvuliai neturėtų būti ganomi ekstremaliomis lauko sąlygomis. Prieš žiemą galvijai turėtų būti gerai įmitę, nes tik tuomet jie galės ėsti ir priaugti svorio, o ne ėsti tik tam, kad palaikytų kūno temperatūrą ir sušiltų.

Suprantama, kad oro sąlygos nuo mūsų nepriklauso, bet gyvulininkystės ūkio šeimininkas gali pagerinti rezultatus prieš žiemą iš bandos atrinkęs tik tuos gyvulius, kurie galėtų ištverti šalčius.

Parengta pagal užsienio spaudą