Lapkričio 08 d., penktadienis | 24

AAP naudojimas: žieminiai rapsai ir herbicidas, kurio nebegalima naudoti

2023-09-20

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Žieminiai rapsai išlieka pagrindiniais žemės ūkio lauko augalais, kuriuos sėjame rudenį. Nuo to, po kokių pasėlių, kada ir kaip pasėjami rapsai, priklauso ir piktžolių kontrolė. Didžioji dalis rapsams registruotų herbicidų yra skirti naikinti piktžoles iki rapsų sudygimo (dirvinio veikimo), kiti – po sudygimo iki tam tikro lapelių sudygimo tarpsnio.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) primena, kad kovai su piktžolėmis naudoti galima tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus (AAP). Praėjusiais metais Augalininkystės tarnyba išimties tvarka 120 d. laikotarpiui buvo išdavusi leidimą tiekti rinkai herbicidą SALSA, kurio veiklioji medžiagaetametsulfuron metilas, tačiau šiais metais toks specialus leidimas nebuvo suteiktas, todėl jo naudoti negalima.

Augalininkystės tarnyba vykdo AAP veiklos priežiūrą ir nuolat stebi, kad nebūtų reklamuojami ir platinami neregistruoti AAP, ar AAP neturint specialaus Augalininkystės tarnybos išduoto leidimo jį tiekti rinkai. Taip pat atliekami planiniai patikrinimai, operatyviai reaguojama į pranešimus, kuriuos gavus, atliekami neplaniniai patikrinimai.

Šiais metais pasitelktos papildomas kovos priemones dėl nelegalių AAP platinimo ir naudojimo. Dalies planinių ūkių patikrinimų metu imami ėminiai ir AAP likučiams nustatyti. Imant ėminius ypatingas dėmesys skiriamas tiems auginamiems augalams, kuriuose AAP naudojimo poreikis yra didelis. Vieni tokių pasėlių, susilauksiantys papildomo dėmesio rudenį, – žieminiai rapsai.

Iki šiol tokie ėminiai buvo imami tik kilus įtarimui ar gavus ūkio subjekto prašymą. Paimti ėminiai AAP likučiams nustatyti, tiriami akredituotoje laboratorijoje. Nustačius, kad ūkio subjektas naudojo LR neregistruotus AAP, taikomos baudos, be to, neleistinų produktų naudotojai taip pat turi apmokėti ir išlaidas, patirtas ėminiui paimti, transportuoti, ištirti.

Už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims padidintos ir gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija