Apie augalų apsaugą siekiant tvariai ūkininkauti

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2023-03-16

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai atlieka įvairius tyrimus, kurių tikslas – tvarus augalų apsaugos produktų naudojimas. Jis pirmiausia susijęs su integruota kenksmingų organizmų kontrole. Kas akcentuotina? Pateikiame Žemdirbystės instituto mokslininko dr. Antano Ronio įžvalgas.

Kalbėdamas apie integruotą kenksmingų organizmų kontrolę, A. Ronis akcentuoja prevenciją (agronminius veiksnius), pasėlių stebėjimus, necheminius metodus, pesticidų parinkimą ir mažesnį naudojimą, atsparumą pesticidams ir kt.

Tarpinių pasėlių nauda

Sėjomainų taikymas jau savaime suprantama tiesa, bet tarpinių pasėlių auginimui, pasak mokslininko, vis dar skiriama per mažai dėmesio, o reikia stengtis, kad jų būtų auginama kuo daugiau.

Tarpinių pasėlių auginimą remia Europos Sąjunga. Per 5 m. jų augintojų skaičius po truputį didėja, bet kažkodėl ta priemonė per mažai populiari.

Siekiant patvirtinti tarpinių pasėlių naudą, Joniškėlio bandymų stoty nemažai bandymų atliko mokslininkė Aušra Arlauskienė. Bandymai atliekami ir Akademijos (Kėdainių r.) bandymų laukuose. Ateity bus dar daugiau duomenų.

Kalbėdamas apie tarpinių pasėlių naudą, A. Ronis akcentuoja organinių medžiagų kiekio didinimą, erozijos ir dirvų suslėgimo mažinimą, tai labai aktualu, kai technika sunkesnė. „Patys pastebime, kad galulaukėse, kur technika sukinėjasi kelis kartus, augalai tiesiog neauga, nes dirvožemis suspaustas“,– sako jis.

Auginant tarpinius pasėlius, mažėja piktžolių, nes jos stelbiamos. Jei sėjami ankštiniai augalai – tai papildomas azoto šaltinis. Taip pat tarpiniai pasėliai apsaugo nuo trąšų išsiplovimo, mažina ligų plitimą, todėl mažiau naudojama pesticidų. Pasak mokslininko, yra ir ekonominė grąža, nes po jų augantys augalai duoda didesnį derlių.

Tarpinis pasėlis kaupia maisto medžiagas ir apsaugo nuo erozijos, LAMMC archyvo nuotr.

Svarbu pasirinkti tinkamą veislę

Mokslininkas teigia, kad iš prevencinių ekonominių veiksnių augalų apsauga labai priklauso nuo tinkamo veislių parinkimo, ir pateikė Žemdirbystės institute sukurtų kviečių veislių sąrašą, kuriame nurodytas jų atsparumas ligoms (kuo mažesnis balas, tuo veislė atsparesnė).

Miltligė vasarinių kviečių pasėliuose plinta anksti. Jos kontrolė turi būti atlikta, kai javai baigia krūmytis.

Lapų septoriozė ir dryžligė plinta panašiu metu. Veislėms dar trūksta atsparumo, jis yra vidutinis, todėl, anot A. Ronio, be fungicidų naudojimo neapsieisime.

Tyrimai rodo, kad lapų fuzariozė žalingiausia vasariniams kviečiams, nes jų žydėjimas sutampa su lietingu laikotarpiu, o žieminiai žydi birželio pradžioje, kada mažiau lietinga. Jei nelyja, fungicidų galima net ir atsisakyti.

„Mūsų tikslas yra išsaugoti sveiką vėliavinį lapą. Nes jis turi didžiausios įtakos būsimam derliui, o antrą ir trečią lapą turime apsaugoti, kad nuo ketvirto ar penkto nepatektų infekcija. Jei ilgiau tęsiasi lietingi orai, infekcija nuo antro ar trečio lapo gali patekti ant antro ar pirmo“, – sakė mokslininkas.

Fusarium genties patogenų gausumas ant žieminių ir vasarinių miglinių javų sėklos neturėtų viršyti 15 procentų. Nurodytas apribojimas turėtų apimti F. graminearum ir Microdochium patogenus. Užsikrėtimo lygis kiekvieno šio patogeno atskirai neturėtų viršyti 5 proc.Viršijus nurodytą žalingumo ribą, sėklą reiktų beicuoti.

Kietosios kūlės ir pavasarinis pelėsis plinta su sėklomis. Atsparumas nedidelis, todėl reikia naudoti beicus, bet rinktis platesnio spektro. „Tai ypač svarbu, kai patys beicuojame. Perkant visada reikia klausti, kuo beicuota“, – pataria mokslininkas.

Veislių atsparumas šalčiui ir išgulimui

Akcentuota, kad svarbiausia renkantis veisles yra jų atsparumas šalčiui, o išgulimas priklauso nuo tręšimo ir augimo reguliatorių naudojimo. „Jei imsime `Adą`, svarbu atitaikyti technologijas, nes ji ankstyvesnė. Reikia mažiau tręšti, o intensyviai tręšiant naudoti augimo reguliatorių“, – teigė jis.

Pasak A. Ronio, kuo derlingesnė veislė, tuo prastesnė klasė, todėl tenka rinktis, ko norime – kokybės ar derliaus. Atsparumas pesticidams

Akcentuotas atsparumas pesticidams. Išnagrinėjus 7 publikacijas, kuriose rašoma, kaip išsivysto atsparumas, pateikti faktoriai: pesticidų normos ir purškimų skaičiaus didinimas, purškimo normos išskaidymas. O atsparumą mažina mišinių purškimas, fungicidų kaitaliojimas.

„Fungicidai anksčiau ar vėliau patenka į dirvožemį, o jame yra daug organizmų, kurie jį gerina. Dirvožemį galime pabloginti važiuodami per jį su purkštuvu. Taip veikia visa ekosistema“, – teigia A. Ronis.

Anot mokslininko, nei vienas pesticidas nėra veiksnus 100 procentų. Sunaikinsime 98, bet 2 liks, todėl reikia tvariai žiūrėti į piktžolių kontrolę, ieškoti alternatyvių metodų. Vienas iš tokių yra akėčių naudojimas. Taip pat svarbu nevėlinti vasarinių augalų sėjos.

Parengta pagal dr. Antano Ronio pranešimą