„Artojų varžybos žymiai svarbiau nei olimpinės žaidynės“

Sakoma, kad sunku pratybose, bet lengva mūšyje. Tad 15-ųjų respublikinių artojų varžybų išvakarėse, liepos 19-ąją, Mantviliškio kaime (Kėdainių r.) 29 geriausi šalies artojai iš 22 rajonų prakaitą liejo treniruočių lauke. Iš tikrųjų tiek pratybose, tiek varžybose artojams teko gerokai susikaupti, mat reikėjo įveikti ir nenuspėjamus gamtos kaprizus. Pasak vieno iš penkių vyriausiųjų teisėjų Vaclovo Bogužo, arimo kokybė kasmet gerėja, o jai įtakos turi daug veiksnių: tinkama technika, artojo patirtis, aplinkos sąlygos, tačiau klaidų ne visuomet pavyksta išvengti. Iš klaidų mokomasi, tad daugelis arimo meistrų tvirtino, kad varžybos – puiki šventė pasimokyti arimo paslapčių. Varžybų naudingumu neabejoja ir Vyriausybės vadovas A. Kubilius bei Žemės ūkio ministras K. Starkevičius, drąsiai varžybų dieną sėdę už traktoriaus vairo ir suarę pirmąsias vagas. Tradicinių plūgų grupėje varžėsi 12 artojų, apverčiamųjų – 17, tarp kurių net 7 arė keturių korpusų plūgais ir vienas – penkių. Penki artojai arė su patobulintais ir varžyboms specialiai pritaikytais sportiniais plūgais. Palaikomi artimųjų ir palydėti gausių svečių palinkėjimų per 3 valandas vyrai turėjo suarti 17 ha lauką: kiekvienas po 70 metrų ilgio laukelį: ariantys tradiciniais plūgais – stačiakampio formos, apverčiamaisiais – trapecijos. Dauguma dalyvių arimo meistrystės mokėsi savo ūkio laukuose, kiti – ardami kaimynų, bendrovių ar žemės ūkio mokyklų laukus. Artojų įgūdžius ir vagų kokybę vertino 38 teisėjų komisija, kurių daugumą sudarė Konsultavimo tarnybos specialistai. Jiems vadovavo – ASU mokslininkas dr. Vaclovas Bogužas. Varžybų prizininkais paskelbti artojai, surinkę daugiausia balų bendrosiose – tradicinių ir apverčiamųjų pūgų – grupėse.

Ilgamečiai varžybų organizatoriai – Lietuvos artojų asociacija ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė