• Temos
• Augalininkystė

Augalinės liekanos po derliaus nuėmimo: ruošk ratus žiemą, arba ūkininko pastebėjimai ir patirtys

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2024-03-18

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Šiaudams skaidyti Edmundas Giknius naudoja Makalūzą +++. Jis efektyviausiai skaido organiką ir nukonkuruoja patogeninius grybus. Taip ūkio dirvožemis išvalomas nuo verticiliozės, fomozės, skleročių, fuzarium, javaklupės, stiebalūžės ir kitokių pavasarinių pelėsių.

Augalinės liekanos po derliaus nuėmimo vieniems – rūpestis, kitiems – palaima. Dirvožemyje veisiasi daug naudingų ir milžiniški kiekiai žemdirbio augalams nenaudingų mikroorganizmų. Didžiulė klaida nuėmus derlių šerti ir dauginti žaladarius: pavasarinį pelėsį, fuzariozę, javaklupę, stiebalūžę, verticiliozę, fomozę, kurie dauginsis dar ilgu šiltuoju vasaros–rudens laikotarpiu. Peržiemoję kankins ir smaugs augalų šaknis, stiebą, lapus ar net užlips ant viršūnėlės. Ką daryti ir kaip elgtis? Ūkininkai ieško įvairių išeičių. Kai kuriomis savo įžvalgomis ir naudojamomis priemonėmis sutiko pasidalinti kėdainiškis Edmundas Giknius (nuotr.), vystantis augalininkystės ūkį Padotnuvio kaime.

Sukūrė biopreparatą Makalūzą: kas tai ir kaip veikia?

„Atrinkti galingi mikroorganizmai sėkmingai nukonkuruoja nenaudingus žemdirbiui ir augalų šaknims žaladarius. Juos tinkamai įterpdamas, stipriai sumažinau žaladarių kiekius. Taip atkrito pirmasis ir antrasis fungicidų naudojimas kviečiuose, rapsuose, o vienintelį, trečiąjį, pakeičiau savos gamybos preparatu, kurį pavadinau „makalūzas,“ – pasakoja jaunasis ūkininkas.

Makalūzas – tai fermentų, amino rūgščių, fenolių, mikro- ir makroelementų biologinis mišinys pasėlių imuninei sistemai stiprinti. Preparatas naudojamas kaip pagrindas nuo ligų. Prie jo prijungiami kiti biologiniai kolegos kitoms problemoms spręsti. Taip ūkininko sukurtas mišinys tampa fungicidiniu, insekticidiniu ar kitokiu reikiamu produktu.

Problemoms spręsti surado savąjį būdą

Edmundas Giknius ūkininkauja penkiolika metų. Augina kviečius, žieminius ir vasarinius rapsus, cukrinius runkelius, žirnius. Beveik tiek pat laiko ūkyje taiko beariminę technologiją. Dirvožemiui naudoja pasėlių akėčias 1-2-3 cm su purkštuvu mikroorganizmams, diskinį (lėkštinį) skutiką 5–8 cm su purkštuvu mikroorganizmams ir giluminį mikroorganizmų įterpimą su požeminiu purkštuvu 40 cm. Dirva per metus kelis kartus dirbama iki 3–8 cm ir kartą per 3–4 metus – 40 cm gyliu.

Pasak agronomiją studijavusio ūkininko, ant dirvos paviršiaus likę ar įterpti į dirvą šiaudai prastai suirdavo, todėl augalai visada sirgdavo šaknų-stiebo-lapų-varpų ligomis.

„Pasikartoję ketvirtos klasės daugybos lentelę, tobuliname technologiją, kuri spręstų MŪSŲ ūkio problemas. Dauguma mikroorganizmų, naudojami žemės ūkyje, yra išskirti iš dirvožemio. Taigi naudingiausius padauginę grąžiname atgal. Mikroorganizmus lašeliniu būdu išpurškiame ant dirvos paviršiaus, akimirksniu įterpdami į dirvožemį. Pradėjome gan vidutiniškai, bet šią technologiją išvystėme iki pasaulinio lygio. Puikiai sekasi, galbūt ūkis taps ekologiniu“, – svarsto Edmundas.

Apie biologinius preparatus kiekvienas ūkininkas turi savo nuomonę. Edmundas Giknius ūkyje išbandęs ne vieną jų sako, kad nereikėtų tikėtis, jog mikroorganizmai padidins javų derlingumą dvigubai. Pirmiausia, jie padeda taupyti pinigus – galima gauti geresnį (arba tokį patį) derlių, tik naudojant mažiau trąšų ir pesticidų. Ūkininko pastebėjimu, nuolat saugodami šaknis, stiebą, lapus, varpą nuo ligų ir sočiai maitindami šaknis, mikroorganizmai padeda sutaupyti daug pinigų. Bet patogenus platina lietus ir vėjas, kurių negalime kontroliuoti, todėl reikia rūpintis dirvožemio mikroflora.

Edmundas Giknius įsitikinęs, kad ruošiant dirvožemį sėjai, po derliaus nuėmimo būtina įterpti būsimų pasėlių šaknų saugotojus, ražienų naikintojus. Ypač tai nesudėtinga, jei ūkyje yra pasėlių ar ražienų akėčios, lėkštinis ar strėlinis skutikas, plūgas – priešais juos nesunku įtaisyti purkštukus.

Krentant žiedlapiams Makalūzu nupurkšti rapsai – sklerotinių puvinių nerasta. Taip pat po plaukiojimo nupurkšti ir žieminiai kviečiai.

„Apsaugojome varpas nuo fuzariozės ir apdorojome natūraliai mirštančius augalus. Tiesa, bijojome, kad ant grūdų paviršiaus liks preparato likučių, kurie neleistų kepimo mielėms daugintis. Ištyrus nustatėme, kad ant produkcijos neišliko mūsų bakterijų ir grybų, kepimo mielėms kelias neužkirstas. Augalinės liekanos iš dalies apdorotos dar nenuėmus derliaus! 2023m. rudenį sėkliniai kviečiai beicuoti (apvelti) tik makalūzu+++. Dviguba nauda“, – rezultatus komentuoja Edmundas.

Pasak jaunojo ūkininko, pakrikai išbertos fosforo trąšos įterpiant apipurkštos Makalūzu + tinkamomis bakterijomis ir gerybiniais pelėsiais sumažina tikimybę susijungti trąšoms su aliuminiu, geležimi rūgščiuose dirvožemiuose, o šarminiuose su kalciu ir tapti neįkandamu augalams akmeniu. Įsisavinamumas padidėja nuo 5–8 % iki 80 %.

Prie ūkyje sukurto preparato Makalūzo kaip lego kaladėlės prijungiamos dirvožemiui naudingos bakterijos, pelėsiai, kaip antai: a) sėkloms apvelti; b) atsinaujinus žiemkenčių vegetacijai;c)pavasarinių augalų sėjai; d)nuo ligų stiebas, lapai, pažastys, varpa; e)organikos ardymas, patogenų naikinimas, fosforas-kalis; f)ruošimas sėjai; g)žiemkenčiųpasiruošimas žiemai. Pagal reikalingumą prijungiami ir šliužai, nematodai, kurkliai, kopūstinukai, amarai, imunitetas, mikorizė, rudasis ir pilkasis puviniai ir kt. Visas dirvožemiui reikalingos lego sudėtinės dalys (15–20) auginamos Giknių ūkyje.

Imdamas javų derlių, ūkininkas stengiasi pjauti tik viršūnėles, taip paspartindamas ir palengvindamas apie 30 % kombaino darbo, o milžiniškas ražienas palieka diskiniam skutikui su purkštuvu, kurie per du ar tris kartus iki sėjos jas sutvarko. Labai paspartėja darbai, tuo pačiu įterpiami ir įvairūs būsimam pasėliui naudingi mikroorganizmai. Taip pasirūpinama ir būsimų pasėlių gerove.

Žinoma, ūkininkas išsityrė ir ūkio dirvožemį. Rezultatai parodė, kad jame yra „neįkandamo“ augalams fosforo – 80-čiai metų, kalio – 400 metų. Įterpdamas mikroorganizmus, kurie patirpdo juos, jau keliolika metų ūkininkas sėkmingai apsieina be fosforo ir kalio trąšų. Be to, laisvasis fosforas ir kalis dirvožemyje nemažėja. Tad dar viena nauda taupant pinigus.

Bendrystė su ūkininkais ir mokslininkais

Anot Edmundo, gimus įdėjai, drauge diskutuota su vienais pažangiausių šalies ūkininkų, tokiais kaip Šarūnu Šiuše, Rimantu Garucku, Algimantu Kižausku, Vytautu Giriūnu. Studijuojama pasaulinė praktika, konsultuojamasi ir bendradarbiaujama su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) ir LSMU universiteto mokslininkais: dr. R. Semaškiene, dr. S. Suproniene, dr. B. Frercks, prof. L. Ivanausku. Jei nėra galimybių atlikti specifinius tyrimus Lietuvoje, mėginiai siunčiami tyrimams į JAV, Didžiosios Britanijos, Italijos, Latvijos akredituotas laboratorijas.

LAMMC Žemdirbystės bei Sodininkystės ir daržininkystės institutų mokslininkai ištyrė produkto, sudaryto iš mikroorganizmų mišinio, gebą slopinti grybinių augalų ligų sukėlėjų augimą laboratorijose in vitro sąlygomis (Petri lėkštelėse) ir nustatė, kad jis pasižymi slopinamuoju poveikiu prieš kai kuriuos javų ir rapsų ligų sukėlėjus (Žemdirbystės institute) bei kelis sodo augalų grybinių ligų sukėlėjus: Colletrotrichum, Pestalotiopsis, Monilinia, Fusarium ir Botrytis spp. (Sodininkystės ir daržininkystės institute). Iš produkto buvo išskirtos ir molekuliniais metodais identifikuotos keletas bakterijų, kurios turi antagonistinių savybių prieš fitopatogenus.

Tinka daržovėms ir sodams

Vaisiai ir daržovės turi daug cukrų, kurie yra gera terpė plisti augalų ligoms ir kenkėjams. Visą laiką dėl jų patiriama daugybė nuostolių. Edmundo Gikniaus atliekami laboratoriniai tyrimai rodo, kad Makalūzas yra potencialiai geras analogas cheminiams fungicidams, skirtiems ir daržovėms, ir vaismedžiams. Būtina įterpti fungicidinius mikroorganizmus ruošiant dirvožemį sėjai, toliau profilaktiškai ant augalų / dirvožemio paviršiaus.

Nustatytas geras efektyvumas prieš braškių kekerinį puvinį (botrytis spp), obelų / kriaušių moneliozę (rudasis vaisių puvinys, monilinia fructigena). Todėl ruošiant dirvožemį augalams sodinti, iš anksto įterpiamos fosforo / kalio / azoto bakterijos, gerybiniai grybai, šliužių / grambuolių / kurklių naikintojai ir dirvinis fungicidas. Iš anksto įterpiant į dirvožemį mikroorganizmus, maksimaliai išlaikoma gera dirvožemio mikroflora ir išsaugoma didžioji dalis derliaus.

Štai tokia ūkininko Edmundo Gikniaus patirtis. Kiekvienas sprendimą priima pats, tačiau kuo daugiau diskutuoji su autoritetingais ūkininkais ir mokslininkais, išnagrinėji pasaulio mokslo straipsnius, tuo ir pačiam lengviau priimti sprendimą. Ūkininkas patikino, kad suteiks visokeriopas konsultacijas mokantiems daugybos lentelę, plėtojantiems augalininkystės, daržininkystės ar uogininkystės ūkius, kurie jau išsityrę savo ūkio dirvožemį ir gali mikroorganizmus išpurkšti įterpdami. Pradėti reikia nuo dirvožemio!

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti reportažus iš ūkio

Patirtis: maksimalus derlius su minimaliomis išlaidomis

Sėkmę atneša ir netradiciniai sprendimai žemės ūkyje

Patirtis: mažieji dirvožemio sergėtojai – mikroorganizmai