Gegužės 19 d., sekmadienis | 24

Augalų apsaugos produktų naudojimas – Jums bizūną ar meduolį?

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2023-03-08

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Greičiausiai visi žinome klasikinius „bizūno ir meduolio“ ar „lazdos ir morkos“ principus. Jie puikiai tinka kalbant apie augalų apsaugos produktų naudojimą, kuris yra neatskiriama modernių augalų auginimo technologijų dalis. Einant tvarumo ir ekonomiškumo link, siekiama jų kiekį mažinti ir vadovautis meduolio principu. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai naudoja mažiau rizikingų augalų apsaugos produktų ir taupiau. Tačiau kasmet fiksuojama nemažai pažeidimų, už kuriuos skiriamos baudos. Meduolis ar bizūnas? Jums rinktis. Apie tai, ką turi žinoti augalų apsaugos produktų naudotojai, kalbamės su Aida Andruškevičiene, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Agrochemijos skyriaus patarėja (nuotr.).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kaip pastarąjį penkmetį kito Lietuvos žemdirbių naudojamų augalų apsaugos produktų kiekiai? Koks pokytis ir tendencijos?

Norėtume pažymėti, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (red. toliau – Augalininkystės tarnyba) nėra įpareigota rinkti duomenis apie naudojamus augalų apsaugos produktų (red. toliau – AAP) kiekius. Tačiau, remiantis Lietuvos statistikos departamento AAP veikliųjų medžiagų pateikimo į rinką duomenimis, AAP pardavimai yra mažėjantys, ypač insekticidų. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais daugiau naudojama saugesnių produktų bei tausiau ir tai teigiama tendencija Lietuvos žemės ūkio raidoje bei gera žinia rengiantis Žaliojo kurso strategijai įgyvendinti.

Kasmet, tikrindami ūkininkus, susiduriate su AAP naudojimo reikalavimų nesilaikymo atvejais. Kokie dažniausi pažeidimai?

Vykdydama AAP naudojimo priežiūrą, Augalininkystės tarnyba kasmet atlieka apie 2000 planinių ir neplaninių patikrinimų. Vidutiniškai apie 15 procentų atliktų patikrinimų metu nustatomi įvairaus pobūdžio AAP naudojimo reikalavimų pažeidimų. Iš jų dažniausiai pasitaikantys, tokie kaip: netvarkoma AAP naudojimo apskaita (neturi Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo arba jis tvarkomas netinkamai); naudojama nepatikrinta techninėje apžiūroje apdorojimo AAP įranga; atsakingas asmuo neturi galiojančio Augalų apsaugos pažymėjimo; neišvengiama naudojamų AAP patekimo už apdorojamo ploto ribų (dulksna); AAP naudojami nesilaikant etiketėse nustatytų reikalavimų (naudojant didesnes negu registruota normas ar naudojant ne pagal paskirtį, nesilaikant vėjo greičio ir pan.); nepateikiama informacija į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS), ruošiantis purkšti žydinčius augalus ar purškiant augalus AAP pavojingais bitėms.

Patarkite, kokius pažeidimus galima lengvai ištaisyti ir nesulaukti administracinės atsakomybės, o už kuriuos nuobauda neišvengiama?

Be minėtų pažeidimų nustatoma nemažai ir tokių, kuriems duodamas konkretus terminas pažeidimui ištaisyti. Pvz., nustačius, kad AAP saugojimo vieta neatitinka nustatytų reikalavimų (nepaženklinta, nerakinama, nėra lentynų ar padėklų AAP laikyti, nėra sorbentų išsipylusių ar išsibarsčiusių AAP taršai riboti), AAP laikomi kartu su trąšomis, netvarkingai laikomos tuščios AAP pakuotės (neišskalautos, sudėtos kartu su AAP) nurodoma per 15 dienų pažeidimą ištaisyti. Jeigu pastebima, kad sulankstytos purkštuvo sijos, nesandarios dalys ar jungtys, purkštuve nėra švaraus vandens talpyklos darbuotojo poreikiams, duodama 30 dienų. Per nurodytą terminą pažeidimo neištaisius atsakingas asmuo baudžiamas administracine tvarka.

Administracinė atsakomybė neišvengiama ir taikoma iškart:

  1. už nepildomą arba netinkamai pildomą (neužpildyti privalomi žurnalo laukai, nenurodyti įsigyti ir panaudoti AAP) žurnalą ir (arba) žurnalo įrašų nesaugojimą bent 3 metus;
  2. už naudojimąsi nepatikrinta apdorojimo AAP įranga (purkštuvas ar beicavimo mašina), kuriai nesuteiktas galiojantis pažymėjimas;
  3. už veiklą su AAP, jei atsakingas asmuo neturi galiojančio augalų apsaugos pažymėjimo (neišklausęs augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą);
  4. už AAP naudojimą nesilaikant LR registruotų AAP etiketėse nustatytų reikalavimų (naudojimą ne pagal paskirtį, nustatytų normų nesilaikymą, nustatyto termino iki derliaus nuėmimo nesilaikymą, nustatytų apsaugos zonų ir kt. nurodymų nesilaikymą (dėl žydinčių augalų, paviršinių vandens telkinių / melioracijos griovių, ne žemės ūkio paskirties žemės ir kt.);
  5. už informacijos nepateikimą į PPIS planuojant purkšti žydinčius augalus ar naudojant pavojingus bitėms AAP;
  6. už neatsakingą naudojimą, kai neišvengiama AAP patekimo už apdorojamo ploto ribų; už neteisėtai įsigytų AAP ar beicuotos sėklos naudojimą (kai nepateikiami įsigijimo dokumentai);
  7. už nelegalių, neregistruotų AAP naudojimą.

Už minėtų reikalavimų nesilaikymą atsakingiems asmenims pirmą kartą bauda skiriama nuo 500 eurų. Žinoma, baudos dydis skiriasi nuo padaryto pažeidimo, pvz. už neregistruotų AAP naudojimą baudos dydis didėja ir teks sumokėti nuo 900 iki 1300, apskaitos žurnalo neturėjimą – nuo 700 iki 1200 eurų; falsifikuotų naudojimą – nuo 1800 iki 2200 eurų.

Remiantis pasaulinėmis tendencijomis, legalių produktų klastočių tiekimas rinkai auga. Į ką atkreipti dėmesį perkant AAP?

Atsižvelgiant į jūsų paminėtą ypač žalingą pasaulinę AAP klastočių augimo tendenciją, Augalininkystės tarnyba jų užkardymui Lietuvoje šiais metais imsis dar aktyvesnių kontrolės veiksmų. Numatoma ne tik intensyviau kontroliuoti ir tirti prekyboje esančius AAP, tačiau ir ūkio subjektų patikrinimų metu imti gerokai daugiau augalų dalių ir dirvožemio ėminių, siekiant nustatyti, ar nėra naudojami nelegalūs produktai. Nustačius nelegalius atvejus, Augalininkystės tarnyba pati bei pasitelkdama kitas kompetentingas institucijas atlieka teisinius veiksmus, kad būtų surasti tokių produktų tiekėjai ir užkardyta nelegali ir žalinga veikla.

Siekiant išvengti falsifikuotų – suklastotų AAP įsigijimo, labai svarbu, kad ir ūkininkai būtų budrūs – AAP įsigytų tik iš oficialių tiekėjų ir vengtų nežinomų pardavėjų. Prekiauti AAP gali tik įmonės ir asmenys turintys išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą platinti augalų apsaugos produktus. Platinami AAP turi būti užregistruoti Lietuvos Respublikoje arba jie gal būti tiekiami rinkai ir (ar) naudojami turint specialiai tam išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą. Lietuvoje parduodami AAP būtinai turi būti ženklinami etikete lietuvių kalba. Jei tokios etiketės nėra, jau galima įtarti, kad produktas – nelegalus ir (ar) falsifikuotas. Visgi, įsigyjant AAP, patariame atkreipti dėmesį į tai:

įsitikinti ar produktas registruotas naudoti Lietuvoje. Tą padaryti galima paskambinus į Augalininkystės tarnybą arba pasitikrinti tarnybos internetiniame puslapyje. Taip pat jei produktas skirtas naudoti išimties tvarka – įsitikinti, ar turi vienkartinį leidimą;

  1. atkreipti dėmesį į kainą, jei ji yra gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje;
  2. mokėjimo būdą – nelegalūs produktai dažniausiai perkami už grynuosius;
  3. įsigyjant būtina reikalauti pirkimo sąskaitų faktūrų / čekių; jie turi būti išrašomi su konkrečia produktų informacija, tokia kaip produkto pavadinimas, parduotas kiekis.
  4. pakuotę ant kurios nurodomas partijos numeris ir pagaminimo data;
  5. etiketę – ji turi būti lietuvių kalba, gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti tą, kuri skelbiama Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje. Taip pat siūlome įdėmiai panagrinėti etiketėje esantį ženklinimą, ir jei kyla įtarimas, – siūlome jo nepirkti bei apie galimą pažeidimą informuoti Augalininkystės tarnybą.

Svarbu paminėti tai, kad falsifikuoti produktai yra gana dažnai pagaminami ir supakuojami taip, kad atrodytų kaip tikri produktai, todėl ne visada juos lengva atskirti nuo originalių. Falsifikuoti AAP gali būti pagaminti iš veikliųjų medžiagų, kurios uždraustos arba ribojamos Europos Sąjungoje dėl galimo pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai, taip pat sudėtyje gali būti tokių medžiagų, kurių neturi būti originaliuose produktuose, arba jų kokybė ir kiekis gali skirtis nuo originalaus. Naudojant tokius produktus kyla grėsmė prarasti derlių dėl neprognozuojamo poveikio apdorojamiems augalams, taip pat tokių produktų sudėtyje gali būti neištirtų, kenksmingų cheminių medžiagų, kurios gali kauptis augaluose ir todėl kyla grėsmė, kad užauginto derliaus nebus galima realizuoti dėl cheminio užterštumo, o užterštam augaliniam maistui pasiekus vartotojus – kyla pavojus jų sveikatai.

Žemės ūkio ministerija siūlo drausti perpakuoti, įvežti, vežti, saugoti, tiekti rinkai, naudoti perpakuotus augalų apsaugos produktus, tapačius šalyje registruotiesiems. Kiek toks sprendimas padėtų kovoti su šešėline prekyba?

Palaikome šį sprendimą, nes manome, kad AAP perpakavimo metu gali kisti kokybinė ir kiekybinė produkto sudėtis, o svarbiausia – atsiranda klastojimo rizika, kad bus perpakuojami ne originalaus produkto gamintojo, o, pavyzdžiui, Kinijoje pagaminti, neaiškios kilmės ir (ar) sudėties netapatūs originaliems AAP.

Esame tikri, kad nustačius tokį draudimą sumažės galimybės nesąžiningiems asmenims tiekti rinkai netapačius galimai falsifikuotus AAP bei padės sumažinti ir šešėlinę prekybą. Tuo pačiu norime priminti, kad du 2021 m. pabaigoje įsigaliojo nustatytos didelės baudos už netapačių AAP vežimą, saugojimą, naudojimą, įvežimą, tiekimą rinkai asmenims ar juridinių asmenų vadovams skiriama nuo 1000 iki 3200 eurų bauda. Tai turėtų atgrasyti nuo šių nusižengimų.

Vis tik, augalų apsaugos produktai – kaip vaistai žmogui, tam tikrose situacijose jie neišvengiami, todėl reikia mokėti juos saugiai ir tausiai naudoti. Kokios šiemet naujovės (pakeitimai, papildymai) laukia AAP naudotojų?

Kalbant apie šiais metais numatytus pakeitimus, papildymus AAP naudojimo srityje, tai visų pirma, ūkininkai, apdorojantys AAP žemės ūkio naudmenų bendrą plotą, viršijantį 200 hektarų, nuo šių metų balandžio 5 dienos Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą privalės pildyti tik elektroniniu būdu, prisijungę per elektroninius valdžios vartus prie PPIS. Privalomojo elektroninio žurnalo prievolė numatyta kasmet mažinant apdorojamą hektarų plotą, ir nuo 2026 m. balandžio 5 dienos jį privalės pildyti visi, apdorojantys žemės ūkio naudmenas nuo 1 hektaro (150 ha – nuo 2024-04-05; 100 ha – nuo 2025-04-05).

Kiti pakeitimai buvo numatyti pernai, tad noriu tik priminti, kad yra prailgintas prieš tai minėto žurnalo užpildymas per 15 kalendorinių dienų nuo AAP panaudojimo. Tai aktualu pildant tiek elektroninę, tiek popierinę formą. Taip pat, jei AAP profesionalusis naudotojas suteikė apdorojimo paslaugą savo vardu įsigytais produktais, žurnalą dėl AAP naudojimo privalo užpildyti ir paslaugos gavėjas.

Dar vienas labai svarbus pakeitimas – pernai patvirtinti Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrųjų principų taikymo reikalavimai AAP profesionaliesiems naudotojams, dar kitaip vadinami IKOK principai, ir už jų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė.

Kur ūkininkai turėtų kreiptis norėdami tvarkingai utilizuoti naudotą AAP tarą?

Naudotos tuščios pakuotės perduodamos licencijuotiems atliekų tvarkytojams, kurių sąrašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Beje, augalų apsaugos produktų pakuotės turėtų būti išskalautos trigubo skalavimo metodu kad neliktų produkto likučių, taip pat laikomos atskiroje patalpoje atskirai nuo maisto, vandens ir pašarų, iki jų perdavimo utilizavimui.

Kitą svarbią informaciją augalų apsaugos produktų naudotojai ras čia.

Ačiū už pokalbį.