Augalų apsaugos produktus naudokime atsakingai

Modesta Kirvaitienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių r. biuro augalininkystės konsultantė

2013-05-28

Augalų apsauga – tai veiksmų seka, kai naudojant biologinės, cheminės, karantino ir kitas priemones norint apsaugoti augalus nuo ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių arba sumažinti jų žalą, taip stengiantis išsaugoti ekologinę pusiausvyrą gamtoje. Apsaugai yra pasirenkami įvairūs metodai: agrotechninis, biologinis, cheminis, fizinis-mechaninis ir kiti, bet dažniausias ir ūkininkams vis dar labiausiai priimtinas yra cheminis augalų apsaugos metodas. Deja, naudojant pesticidus, žūsta ne tik žemės ūkio kenkėjai, bet ir naudingieji ir indiferentiniai (nedarantys žalos) vabzdžiai. Taip pat yra sunaikinami ir natūralūs žemės ūkio kenkėjų priešai, kurių nepažeistose ekosistemose yra daug.

Žemės ūkis turi glaudžiausią ryšį su gamta, todėl neigiamos žmogaus veiklos pasekmės čia išryškėja greičiausiai. Intensyvinat ir neatsižvelgiant į aplinką taikomos naujos technologijos suardė nusistovėjusią pusiausvyrą gamtoje, vis labiau buvo teršiamas dirvožemis, vanduo, žemės ūkio produktai, nyko biologinė įvairovė, vyko kraštovaizdžio naikinimas. Vertinant gamybos metodus, privalu suvokti gamtos dėsningumus, įvairių reiškinių tarpusavio priklausomybę, egzistuojančią pusiausvyrą ir įvairių gamybos būdų poveikį aplinkai. Jai ypač pavojingi stabilūs, lėtai skylantys pesticidai, galintys kauptis kurioje nors vienoje agrocenozės grandyje arba, perėję per kelias grandis, patekti su maistu ar vandeniu į žmogaus organizmą.

Atsparumo herbicidams problema

Jau keletą dešimtmečių pasaulio žemės ūkio vystymosi faktai parodė, kad kai kurie naudojami augalų apsaugos produktai žmonijai ir gyvūnijai padarė daug daugiau žalos negu taip lauktos naudos. Išanalizavus tokių produktų poveikio pavojingumą, dalis pesticidų buvo uždrausti arba jų naudojimas apribotas. Deja, jau dabar pastebime, kad tokių veiksmų buvo imtasi per vėlai. Lietuvoje puikiausias netinkamo pesticidų naudojimo pavyzdys yra susiformavęs rapsinio žiedinuko rezistentiškumas. Pastaraisiais metais įvairiausi tyrimai įrodė, kad rapsinių žiedinukų populiacijos yra vidutiniškai atsparios arba atsparios piretroidų klasės insekticidams ir tai tapo ypač aktualia problema visoje Lietuvoje. Dabar siekiant sumažinti žiedinukų rezistentiškumą yra rekomenduojama nenaudoti insekticidų rapsų pasėliuose vos pastebėjus pavienius kenkėjus. O jei tenka naudoti keletą kartų, patartina kaitalioti skirtingų klasių insekticidus ir svarbiausia per daug nesumažinti ir nepadindinti registruotų augalų apsaugos produktų normų.

Dėl beatodairiško herbicidų naudojimo labai išplito vienaskiltės piktžolės. Besikartojantis purškimas herbicidais su ta pačia veikliąja medžiaga iškėlė didžiulę atsparumo herbicidams problemą. Pastaruoju metu kai kuriuose rajonuose didžiulį nerimą kelia dirvinių smilguolių, pelinių pašiaušėlių, gausiažiedžių svidrių atsparumas cheminėms priemonėms. Siekiant sumažinti tokį neigiamą poveikį, visgi vertėtų pasirinkti tinkamą purškimo laiką ir atkreipti dėmesį į herbicido veikliąsias medžiagas, vengiant naudoti tokios pat veikliosios sudėties pesticidus.

Augalų apsaugos priemones rekomenduojama naudoti atsižvelgiant į auginamos veislės jautrumą, oro sąlygas, ir esant ekonominei žalingumo ribai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba nuolat organizuoja įvairius mokymus ar lauko dienas, kuriose dalyviai supažindinami su naujausia informacija apie pasėlių priežiūrą ir prevencines priemones. O apie augalų vegetacijos metu plintančias ligas ir kenkėjus informacija yra skelbiama ir nuolat atnaujinama tinklapyje www.agroakademija.lt. Be to, konsultantai gali ūkyje atlikti pasėlių vertinimą, tuomet ūkininkas gautų išsamią informaciją apie auginamų augalų būklę ir tinkamas apsaugos priemones, siekiant gauti maksimalų derlių, padarant kuo mažesnę žalą gamtai.

Pesticidų likučiai kenkia gyvybiškai svarbiose sferose

Gyvybiškai svarbus veiksnys žmogui ir gamtinei aplinkai yra vanduo. Deja, ir vanduo yra teršiamas pesticidais greičiau negu jis sugeba išsivalyti. Augalų apsaugos priemonėse yra vandeniui labai pavojingų medžiagų, pvz., trifluralino, chlorpirifoso, endosulfano, izoproturono, vario ir kt. Šios medžiagos sunkiai skaidosi gamtinėje aplinkoje, kaupiasi vandens organizmuose ir mitybos grandinėje, labai toksiškos žuvims.

Skirtingų pesticidų pavojingumas žmogui ir gamtai labai priklauso nuo jų cheminių ir fizinių savybių. Jeigu galima rinktis, reikia vengti naudoti labai toksiškus, lėtai skylančius, pavojingus vandens gyvūnijai ir naudingiesiems vabzdžiams pesticidus. Lietuvoje draudžiama naudoti pesticidus, kurie neregistruoti ir neįrašyti į profesionalaus arba individualaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąrašus. Priimant sprendimus dėl pesticidų naudojimo konkrečiame pasėlyje tikslingumo, visais atvejais būtina atsižvelgti į žalingųjų organizmų ekonomines žalingumo ribas. Taip pat reikėtų ūkyje vesti tikslią augalų apsaugos priemonių pirkimo ir naudojimo apskaitą, kuri ne tik palengvina augalų apsaugos darbų organizavimą ir jų ekonominį vertinimą, bet ir leidžia ištaisyti šiame procese pasitaikančias klaidas, likviduoti jų pasekmes. O iškilus klausimams dėl pesticidų naudojimo, visada galima kreiptis į savo rajono Lietuvos žemės ūkio konsultavimo biuro augalininkystės konsultantą.