• Temos
• Augalininkystė

Augalų mitybos įžvalgos A. Bardausko ūkyje: pirmiausia – kalkinimas, paskui – tręšimas

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2025-07-15

„Augalų mitybos pagrindas yra dirvožemio pH sureguliavimas. Pirmiausia – kalkinimas, paskui – tręšimas“, – akcentavo Alfredas Bardauskas, Nemakščių seniūnijoje, Raseinių r., ūkininkaujantis kartu su kitais 2024 m. įkurto kooperatyvo „Rugio broliai“ nariais: Dariumi Mejeriu, Jonu Greičiumi, Vidu Venckumi.

Viena lauko diena, skirta išklausyti Alfredo Bardausko praktinių įžvalgų – per mažas laiko tarpas, nors bendravimas ir diskusijos su ūkininku tęsėsi visą dieną. Alfredas su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantais dalinosi ūkininkavimo patirtimi žemės ūkio technikos pasirinkimo, dirvožemio gerinimo, augalų veislių auginimo, tręšimo bei apsaugos klausimais. Taip pat komentavo ūkininkų kooperacijos, pasėlių draudimo svarbą.

Svarbiausias lauko dienos akcentas buvo žemdirbystės praktika žemo pH dirvožemiuose, daugiau dėmesio sutelkiant į augalų tręšimo optimizavimą, didinant pasėlio mitybos tikslumą.

Tręšimas nieko nereiškia, jei nesusitvarkai su dirvos pH

Kaip skirtingi augalai toleruoja rūgščią žemę? Pasak Alfredo, netoleruoja, kai pH priartėja prie 4,5, jei dirvožemio rūgštingumas – 5,5 ar 6 jau galima kalbėti apie toleravimą.

„Žemaitijoje labai skirtingi dirvožemiai. Būdavo, kad niekas neauga, arba auga ir žūva prieš pat plaukėjant, kiti augalai pradėjo rudenį žūti sudygę arba net nesudygdavo. Visą laiką įtariau, kad tai dirvožemio rūgštingumo problema. Kad patvirtinčiau, pasidariau dirvožemio tyrimus – pH 4–4,5. Visi laukai tokie buvo“, – situaciją komentuoja Alfredas.

Konsultacijų būta visokių. Pardavėjai rekomendavo granuliuotas kalkes. Joms nereikia specialios įrangos, į paprastą tręštuvą susipili toną – tik jokio poveikio. Kitais metais nusipirko kalkių defekato, bet vyksta rugiapjūtė, sunkvežimiai užimti, kas važiuos Marijampolėn jo parsivežti? Pasak ūkininko, vienerius metus prašovę su granuliuotomis kalkėmis, antrus – dėl logistikos, trečiais metais iš anksto susivežė ir sandėliavo 1000 t kalkių defekato. Vienus laukus reikėjo kalkinti visus, kitur tik tam tikras pagal dirvožemio tyrimus nustatytas vietas.

„Norėjome su tuo kiekiu sutvarkyti kuo daugiau laukų, kad jie pradėtų duoti kažkokį derlių. Kai kuriose vietose nebuvo jokio, o situacija pasikeitė net po vieno kalkinimo. Jei susitvarkai kalkinimą, tada galima pradėti galvoti apie fosforą, azotą, kalį, aminorūgštį, mikroelementus“, – sako Alfredas.

Taigi po kalkinimo laukuose neliko problemų, tai dabar jau galima matyti plika akimi.

Kuo kalkinti?

Ūkyje išbandyta daug kalkinių trąšų. Anot Alfredo, visi siūlo, bet neišmėginęs gali susidurti su labai didelėmis problemomis: logistika, sandėliavimas, kaip jas išberti, ar dulka, kokia frakcija ir kt.

„Nusipirkome kreidos. Jos poveikis matomas iš karto, kaip ir defekato. Tik byrėdama per tręštuvą ji visą skylę „apaugina“ dulkėmis, norma mažėja ir skylė užsikemša. Galima dirbti, tik negali pilno tręštuvo užsipilti, reikia dažnai išsivalyti“, – patirtimi dalinasi Alfredas.

Bandyta ne tik kreida ir dolomitmilčiai. Tik, pasak ūkininko, defekatas yra pats geriausias, nors jo sudėtyje kalcio koncentracija mažesnė, jis yra gyvas, turi organikos, fosforo, azoto, mikroelementų.

„Kuo smulkesnės dalelės, tuo geriau suveikia tais metais. Mes jau nenorėjome tų medžiagų, kurios yra geros, bet veikia iš lėto, etapais, per daug metų. Mūsų tikslas yra duoti pirmą dozę, išgydyti lauką, o tada gali žaisti su kuo nori, bet mums reikia greito efektyvaus sprendimo. Smulkūs ūkininkai dažnai sako, kad kalkinimui neturi pinigų. Patariu vienais metais nepirkti NPK trąšų, o už tuos pinigus nusipirkti kalkinių trąšų ir salietros. Bus rezultatas, turės pinigų, galės ir tą, ir tą pirkti ateity. Taip padarė, taip ir yra“, –sako naudingų patarimų kitiems negailintis ūkininkas.

Alfredas nurodo ir neigiamas kalkių defekato naudojimo aspektus. Jo manymu, su kalkių defekatu šiek tiek užsiteršė laukus balandomis Nežiūrint to, jį naudojant, efektas matomas iš karto. Defekatas jau daugiau kaip 10 metų perkamas iš Kėdainių cukraus fabriko.

Kada kalkinti, kiek kartų, kokia norma?

Ūkyje dažniausiai kalkinta po žieminių rapsų, nes juos anksti nuėmus iki sėjos yra daug laiko. Pasak Alfredo, įterpus kalkių defekatą rugpjūčio vidury, apie 20 d.,14 ar 15 cm, su skutikais permaišius ir pasėjus kviečius, jie stiprūs, storais stiebais sudygsta apie rugsėjo 20 dieną.

Kalkinimą reikia po kelerių metų pakartoti, nes po vienerių pokytis matosi, bet dar neužtenka. Ūkyje pakartojama ta pati defekato norma kaip ir pirmąkart kalkinant. Alfredo manymu, nėra prasmės jos mažinti.

„Pakartotinai ne tik tą lopą, kuriame niekas neaugo, bet visą lauką kalkinau profilaktiškai. Nors ten augdavo, bet rūgštingumas jau 6 ar 6,5. Pupos atėjo į madą, joms tiek jau nelabai tinka. Reikia, kad aukštesnis pH būtų. Kuo toliau, tuo sunkiau jį pakelti“, – teigia ūkininkas.

Pasak Alfredo, 10 t/ha kalkių defekato nėra didelė norma. Kai kurie mokslininkai nurodo, kad galima duoti 15 ar 20 t/ha, ir nieko neatsitiks. Jei kalkintume su dolomitmilčiais ar klintmilčiais, jų yra kita koncentracija – tuomet 4 ar 5 t/ha užtektų.

Šiltos žiemos įtaka rūgščioms dirvoms

Jau kelerius metus nebūna žiemos. Ūkininkas pastebi su rūgščiomis dirvomis susijusias tendencijas – po šiltos žiemos kai kurie pasėlių plotai nuruduoja, atrodo lyg nušalę, bet taip nėra. Pasak Alfredo, kviečiai miršta badu. Dėl ko? Jei yra truputį rūgštesnė žemė, atėjo lapkritis, kaip būdavo įprasta, ir jie miega iki pavasario. Kas įvyksta, kai žiemos šiltos? Rūgščioje žemėje jie nepasisavina nei azoto, nei fosforo, o jiems reikia kažkiek maitintis. Žiemą tose vietose augalai pradeda nykti, o vėliau atrodo, kad nušalo, nes visiškai nuruduoja. Pavasarį patręšus, gavę azoto, kurie išgyveno, atsigavo tik sušilus. Čia jau klimato kaitos problema.

Kompostas, paukščių mėšlas ir bioproduktai

Ūkininkas teigia, kad vien kalkinimo nepakanka. Jis dalinasi mokslininkų įžvalgomis, kurie yra nustatę, kad geriausi rezultatai gaunami, kai mėšlas maišomas su kalkinėmis trąšomis. Ūkyje daromas augalinių atliekų kompostas, naudojamas durpinis paukščių mėšlas su kraiku. Alfredas planuoja sumaišyti kalkes, kompostą, paukščių mėšlą ir paskleisti, o paskui tik kalkinti arba tręšti tik mėšlu. Pasak jo, technologija su mėšlu ir kalkėmis labai pasiteisino miežių pasėliuose.

Jau trečius metus ūkyje naudojamos bakterinės trąšos. Pernai padidinta NPK norma, šiemet sumažinta iki 200 kg/ha ir bus naudojama su bakterijomis.

„Visų technologijų, visų augalų auginimo maksimumo nesiekiu. Darau, kas būtiniausia, t. y. nukalkinimas, pamaitinimas azotu, fosforu ir kaliu. Jei viskas labai gerai su orais, gauname puikius derlius. Jei metai būna labai blogi, praradimai atitinkamai mažesni, nes būname mažiau investavę. Visada einu saugiu keliu be ekstremalaus investavimo į laukus“, – apie pasirinkimą kalba Alfredas.

Ar augalų vegetacijos metu koreguojamas tręšimas?

Pasak ūkininko, esminė korekcija būna tik viena. Visi žinome, kad reikia kokybinio tręšimo, kai skleidžiasi vėliavinis lapas. Kartais iki Joninių lyja, o kartais ne. Patręši salietra, lietaus nėra, užlyja tik liepos vidury. Poveikio visai nėra. Tada ir daroma korekciją, t. y. azoto trąšos neperkamos ir laukiama, kol ateis birželio pradžia, stebima, kokia drėgmė, kokios prognozės. Atsižvelgiant į tai, perkama salietra, kurios beriama 100 kg varpai lendant.

„Jei bus lietaus, viskas gerai, jei ne, tuomet perkamas Lyderis Amino Pliusir laukiama, kol išplaukės ir peržydės varpos. Kai grūdas būna dviejų trečdalių ūgio, tada 80 litrų Lyderis Amino Plius praskiedžiama 120 litrų vandens ir pridedama kalio sulfato. Antrą kartą reikia pakartoji po savaitės dar su 50 litrų. Grūdai būna puikiausios kokybės, saikai paskutinius 5 metus labai dideli, – tręšimo koregavimo receptu dalinasi ūkininkas.

Pagrindiniai reikalingi mikroelementai atiduodami pavasarį. Kartais vienokie, kartais kitokie, būna, kad pasirinkimą lemia kaina.

Žieminiams kviečiams `Spelta` skiriama mažiau azoto. Šiemet plaukėjimo metu visai neduota. Kai laukai išsikalkino ir pradėjo augti rapsai, ūkyje pasirinkta tokia augalų kaitą: rapsai, avižos, mišiniai ir tada `Spelta`. Pasak Alfredo, jie pakenčia prastesnes žemės ir reikia mažiau trąšų.

„Galiu dar padidinti azoto, galiu trečią kartą purkšti karbamidu, bet tą darydamas nesu garantuotas, kad jie bus geriausios kokybės. Jei nebus, tuomet aš jau būsiu pralošęs“, – sako jis.

Jei žinai, ko nori, tai svajonės pildosi. Agronomija ir žinios yra bevertės, jei nėra kaip jų įgyvendinti. Pasak Alfredo, jo kaip agronomo kelias buvo gana platus ir įvairus, tačiau ūkininkaujant „įjungus autopilotą“ nebuvo galima tuos 30 metų važiuoti, nes iššūkiai, plėtra, žmonės, klimatas verčia nuolat ieškoti naujų sėkmingo ūkininkavimo sprendimų.

Ši lauko diena organizuota LŽŪKT įgyvendinant tarptautinį projektą „NUTRI-CHECK NET“ bei ŽŪM programos priemonę ,,Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsena ir prognozavimas“. „NUTRI-CHECK NET“ projekte dalyvauja mokslo ir konsultavimo organizacijos iš 9 Europos šalių. Alfredas Bardauskas yra „NUTRI-CHECK NET“ projekto ūkininkų augalų mitybos grupės narys, drauge su kitais Raseinių r. ūkininkais dalyvavęs vertinant maisto medžiagų efektyvumą skirtingose tręšimo technologijose. Atsižvelgiant į ūkininkų patirtį, siekiama visos Europos mastu kurti tematinį tinklą, skirtą padėti ūkiams optimizuoti augalų tręšimą ir didinti pasėlių mitybos tikslumą. Šio projekto kontekste svarbus bendradarbiavimas su ūkininkais, taikančiais skirtingas tręšimo technologijas, kurie ne tik eksperimentuoja, bet ir dalijasi savo patirtimi.