Augimo reguliatoriai, naudojami Lietuvos pasėliuose

Jurgita Jonikaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro augalininkystės konsultantė

2014-07-09

Augalų augimas ir vystymasis – tarpusavyje susiję procesai, kurie lemia derliaus kiekybę bei kokybę. Žinant jų ontogenetinius ypatumus įmanoma įvairius žemės ūkio augalus tręšti optimaliai, tinkamai panaudoti augalų augimo reguliatorius bei kitus augalų apsaugos produktus (fungicidus, herbicidus, insekticidus ir kt.).

Augalų apsaugos produktų spektras, naudojamų Lietuvoje – labai platus, tačiau registruotų augimo reguliatorių, skirtų profesionaliam naudojimui yra tik 11. Dauguma jų yra skirti vasariniams bei žieminiams javams. Tačiau tik vienas jų – Caryx – skirtas žieminiams rapsams, o Cuadro 25 EC – daugiametėms žolėms: svidrėms, motiejukams, šunažolėms, eraičinams. Augimo reguliatorių savybėmis pasižymi ir kai kurie žieminiams rapsams naudojami fungicidai (Folicur, Juventus 90), nes jų sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos – fitohormonų.
Veikliosios medžiagos, esančios preparatuose, naudojamos skirtingais augalų augimo tarpsniais, aplinkos sąlygomis, taip pat jos pasižymi nevienodu poveikiu.

Veiklioji medžiaga:

1. Chlormekvatchloridas – sutrikdo augalinių hormonų giberalinų ir auksinų, tačiau skatina citokininų sintezę, kurie skatina ląstelių dalijimąsi ir šoninių ūglių formavimąsi. Panaudojus preparatą, turintį šios veikliosios medžiagos krūmijimosi tarpsnyje, augalai suformuoja daugiau šoninių ūglių, gausiau žydi ir geriau formuoja varpas. Nupurkšus augalams pasiekus BBCH 29–32 stiebo augimo tarpsnį – sutrumpėja apatiniai tarpubambliai. Vėlesniais augalo augimo tarpsniais preparatų, turinčių šios veikliosios medžiagos, naudoti negalima, nes gali būti pažeidžiamos varpos. Lietuvoje registruoti augimo reguliatoriai, turintys šios veikliosios medžiagos – Cycocel750, CCC, Stabilan 750. Šie preparatai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų negalima naudoti prieš numatomas arba praėjusias šalnas bei esant lietingam orui. Nerekomenduojama jų naudoti lengvuose dirvožemiuose. Tinkamu laikotarpiu nupurškus pasėlį gaunamas 6–7 proc. didesnis derlius bei pagerėja grūdų kokybė.

2. Mepikvat chloridas – sisteminio veikimo augalų augimo reguliatorius, kuriuo apdoroti javai būna žemesni, juose suintensyvėja maisto medžiagų gamyba, sustiprėja šaknų sistema, skatinamas žydėjimas ir brendimas. Augalai apsaugomi nuo varpų ir stiebų lūžimo. Lietuvoje registruoti preparatai – Medax Top, Terpal 460, Caryx. Nuo kitų preparatų pastarieji skiriasi panaudojimo sąlygomis. Juos patariama purkšti esant drėgnam orui.

3. Trineksapak etilo turintys augimo reguliatoriai naudojami javams. Rekomenduojama jais purkšti pasėlius, kai augalai pasiekę krūmijimosi tarpsnį, iki paskutinio lapo pasirodymo – BBCH 31–37. Šie reguliatoriai slopina giberelinų biosintezę, dėl to mažėja ląstelių ilgis, sustorėja stiebai ir trumpėja tarpubambliai. Šios medžiagos yra Cuadro 25EC, Moddus 250EC, Optimus, Trimaxx preparatų sudėtyje. Lauko augalų auginimo technologijoje, naudojant šias priemones, geriausiais rezultatas pasiekiamas, kai krūmijimo tarpsnyje naudojami chlormekvatchlorido turintys augimo reguliatoriai, o vėlesniuose – trineksapak etilo.

4. Etefonu purkšti reikėtų augalams pasiekus krūmijimosi tarpsnį, iki pasirodant vėliaviniui lapui – BBCH 29–37. Ši veiklioji medžiaga didina augalų atsparumą išgulimui, nes neleidžia ilgėti apatiniams tarpubambliams ir sutrumpina viršutinįjį. Stimuliuoja lignino ir celiuliozės susidarymą, sustiprėja stiebo sienelės. Etefono negalima naudoti kartu su skystosiomis trąšomis ir herbicidais. Purškiant preparatus, turinčius šios veikliosios medžiagos (Cerone, Terpal 460), oro temperatūra dienos metu turėtų būti ne žemesnė kaip 15 ^oC, o naktį – 5 ^oC.

Siekiant norimo efekto pasėliuose būtina naudoti tik registruotus augalų augimo reguliatorius, atsižvelgiant į rekomenduojamas normas, augimo tarpsnį, maišymą su kitais preparatais.