Azoto trąšų įtaka vasariniams rapsams

LŽŪKT informacija

2013-05-06

Lietuvoje ūkininkai daugiau augina vasarinių rapsų. Jie ne tokie reiklūs maisto medžiagoms kaip žieminiai, tačiau vasariniams rapsams labai svarbūs mikroelementai. Kalcio, boro, magnio ir mangano jiems reikia 3–5 kartus daugiau negu javams.

Vasariniai rapsai sėjami iš karto, kai tik galima paruošti dirvą. Daugelis autorių teigia, kad šiuos augalus Lietuvoje reikėtų pasėti balandžio 18–gegužės 10 dienomis, priklausomai nuo orų.

Azoto svarba

Iš visų maisto medžiagų svarbiausias – azotas. Be jo gero rapsų derliaus neužauginsi. Azotas būtinas baltymų ir nukleinų rūgščių formavimosi procese, kurio metu šio elemento sunaudojama daugiausia. Be to, prailgina aktyvųjį lapų amžių ir padidina bendrą augalo asimiliacinio paviršiaus plotą, ir, žinoma, – sėklų derlių. Geriau azotu aprūpinti rapsai formuoja daugiau šakų, ant kurių pražysta daugiau žiedų, užsimezga ir subręsta daugiau ankštarų. Antra vertus, dėl gausaus vasarinių rapsų tręšimo azotu gali pakisti baltymų ir angliavandenių santykis ir sumažėti sėklų riebalingumas.

Tirtas azoto trąšų poveikis

Siekiant įvertinti azoto trąšų poveikį vasarinių rapsų derlingumui ir kokybei, 2011 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, priemolio dirvose, atlikti tikslieji lauko bandymai. Auginti vasariniai rapsai Sponsor, pasėti balandžio 27 dieną. Dirva buvo suarta iš rudens. Vasarinių rapsų pasėlyje naudotas herbicidas Butisan Star (2,01 l ha^-1), insekticidas Fastac (0,20 l ha^-1) ir fungicidas Folicuras (1,01 l ha^-1). Derlius nuimtas rugpjūčio 17 dieną.

Bandymas vykdytas pagal šią schemą:

1. Kontrolė – N₀P₉₀K₁₂₀ (fonas)

2. Fonas + N₆₀ (amonio salietra) prieš sėją

3. Fonas + N₁₂₀ (amonio salietra) prieš sėją

4. Fonas + N₁₈₀ (amonio salietra) prieš sėją

5. Fonas + N₂₄₀ (amonio salietra) prieš sėją

Dirva supurenta ir patręšta mineralinėmis trąšomis: kontrolinis laukelis tręštas fosforo (450 kg ha^-1) ir kalio (200 kg ha^-1) trąšomis, azoto trąšomis netręštas. Antro ir penkto laukelių augalams išberta amonio salietra, superfosfato (450 kg ha^-1) ir kalio chlorido (200 kg ha^-1) – analogiškai kaip ir kontroliniame laukelyje.

Nustatyta, kad geras vasarinių rapsų aprūpinimas azotu skatina augalų augimą ir sausųjų medžiagų kaupimąsi. Be to, atlikti tyrimai parodė, kad azoto trąšos didino vasarinių rapsų sėklų derlingumą. Didžiausias sėklų derlingumas, t. y. 2,5 t ha^-1, buvo gautas vasarinius rapsus prieš sėją patręšus 120 kg/ha^-1 azoto. Didesnis azoto kiekis, t. y 180 ir 240 kg/ha^-1 (v. m.), palyginus su gausiausiu, nežymiai sumažino (0,2 t ha^-1) vasarinių rapsų derlingumą (1 lentelė).

1 lentelė. Azoto trąšų poveikis vasarinių rapsų sėklų derlingumui

ASU Bandymų stotis, 2011 m.

Sėklų derlingumas tiesiogiai siejasi su 1000 sėklų mase, todėl bandyme buvo įvertintas ir šis rodiklis. Nustatyta, kad 1000 sėklų masė dėl azoto trąšų poveikio kito nuo 3,54 iki 3,60 gramo. Didžiausia 1000 sėklų masė (3,64 g) gauta vasarinius rapsus prieš sėją patręšus 120 kg ha^-1 azoto norma. Nežymiai mažesnė (0,04 g), palyginus su didžiausia sėklų mase, 1000 sėklų masė nustatyta, kai vasariniai rapsai prieš sėją buvo patręšti didžiausia, t. y. 240 kg ha^-1 azoto norma (2 pav.).

2 pav. Azoto trąšų normų poveikis 1000 vasarinių rapsų sėklų masei

ASU Bandymų stotis, 2011 m.

Azoto trąšų įtaka vasarinių rapsų cheminei sudėčiai

Auginant rapsus, svarbus yra ne tik sėklų derlius, bet ir jose sukauptas žaliųjų riebalų kiekis. Ribojantys veiksniai – bendrųjų gliukozinolatų ir eruko rūgšties kiekiai bendrame riebiųjų rūgščių kiekyje. Aliejus yra svarbiausia atsarginė medžiaga, besikaupianti rapsų sėklose. Pagal cheminę sudėtį – tai tritomio spirito eteris su įvairiomis riebalų rūgštimis.

Daugiausia (44,3 proc.) žaliųjų riebalų susikaupė sėklose vasarinius rapsus patręšus prieš sėją 60 kg ha^-1 azoto trąšų norma. Didesnės azoto trąšų normos, t. y. 120–240 kg ha^-1 azoto, mažino žaliųjų riebalų kiekį sėklose. Didžiausias žaliųjų riebalų kiekio sumažėjimas nustatytas vasarinius rapsus patręšus 240 kg ha^-1 azoto (3 lentelė).

3 lentelė. Azoto trąšų normų poveikis žaliųjų riebalų kiekiui vasarinių rapsų sėklose

ASU Bandymų stotis, 2011 m.

Nustatyta, kad didėjantis azoto pasisavinimas didina pagrindinio augalų struktūrinio komponentų – baltymų kiekį. Tačiau pernelyg didelė azoto asimiliacija gali būti baltymų pertekliaus ir sumažėjusio riebalų kiekio priežastimi. Neigiama azoto įtaka riebalų kaupimuisi sėklose gali būti dėl užsitęsusio ankštarų brendimo.
Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad daugiausia (4,29 proc.) azoto buvo 120 kg/ha^-1 azoto trąšomis prieš sėją patręštų vasarinių rapsų sėklose, o mažiausiai (3,99 proc.), kai vasariniai rapsai prieš sėją azoto trąšomis buvo patręšti 180 kg/ha^-1 (4 lentelė).

4 lentelė. Azoto trąšų poveikis azoto kiekiui vasarinių rapsų sėklose

ASU Bandymų stotis, 2011 m.

Apibendrinant vienų metų bandymus, galima teigti, kad geriausi duomenys gauti vasarinius rapsus tręšiant 120 kg ha^-1 prieš sėją. Didinant azoto trąšų normą (180– 240 kg/ha^-1) pastebėta, kad derlingumas nežymiai sumažėjo, lyginant su 120 kg/ha^-1 azoto trąšų norma. Mažiausias vasarinių rapsų žaliųjų riebalų kiekis sėklose gautas patręšus 240 kg/ha^-1.

Jei turite klausimų, kreipkitės į LŽŪKT rajono biuro augalininkystės konsultantus. Jie užpildys Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, parengs individualų tręšimo planą, pateiks tręšimo rekomendacijas planuojamam žemės ūkio augalų derliui užauginti mažiausiomis sąnaudomis.