Azoto trąšų įtaka žieminiams kviečiams

LŽŪKT informacija

2012-03-15

Nors žieminiai kviečiai Lietuvoje yra patys derlingiausi javai, bet nepastovios klimato sąlygos negarantuoja, kad geros kokybės kviečiai užaugs savaime. Viena iš svarbiausių agrotechnikos sudėtinių dalių – augalų aprūpinimas maisto medžiagomis. Tyrimai rodo, kad mineralinių trąšų reikšmė augalams priklauso nuo jų rūšies, vietos klimatinių ir dirvožemio sąlygų.

Žieminiai kviečiai – itin reiklūs tręšimui, nes jų šaknų sistema silpnesnė negu kitų javų: ne taip greitai paima iš dirvos sunkiai tirpstančius junginius, todėl visą laiką turi gauti pakankamai maisto medžiagų.

Kaip žieminiai kviečiai buvo pasirengę žiemoti?

Marijampolės sav. ir kitų rajonų žieminių kviečių augintojai 2011 m. sėją pradėjo rugsėjo pradžioje ir baigė spalio pradžioje. Želmenys nuėjo žiemoti įvairaus išsivystymo. Ankstyvos sėjos ir gausiai azotu patręšti pasėliai suvešėjo. Kadangi šiųmetė žiema neskubėjo ateiti, augalai dar vegetavo ir gruodžio trečiame dešimtadienyje, nes dienomis oro temperatūra skirtinguose regionuose pakildavo nuo 7 iki 11 °C.

Spalį lietingiausias buvo antras dešimtadienis, lapkrityje – trečias, kai per kelias dienas daugelyje rajonų iškrito iki 21 mm kritulių, tad žiemkenčių laukai buvo pažliugę.

Agrometeorologiniais duomenimis, gruodyje daugelyje rajonų 10–23 dienos buvo su krituliais, kai lietų keitė sniegas. Didžiausias paros kritulių kiekis daug kur buvo 4–14 mm, Vakarų Žemaitijoje – 18–26 mm (kritulių kiekis viršijo 2,5 normos), Telšiuose – 29 mm (kritulių kiekis viršijo 3,7 normos). Nors didesnėje šalies dalyje gruodį kritulių iškrito pagal normą, tačiau šis mėnuo buvo pats nepalankiausias žiemkenčiams žiemoti.

Veiksmingiausios – azoto trąšos

Azoto trąšos žieminiams kviečiams, kaip ir kitiems augalams, yra veiksmingiausios. Azotas kviečiams reikalingas per visą vegetaciją, tačiau daugiausia jo reikia nuo bamblėjimo pradžios iki plaukėjimo tarpsnio, todėl labai svarbu, kad azoto dirvoje netrūktų.

Paprastai žieminiai kviečiai azotu rudenį netręšiami, nes tuomet jiems šių maisto medžiagų nereikia daug. Itin gausiai rudenį patręšus, augalai per daug suželia, todėl prastai žiemoja. Be to, dalis azoto išplaunama.

Žinoma, jei žieminiai kviečiai sėjami nederlingose dirvose, po blogų priešsėlių arba pavėluotai, naudinga juos patręšti rudenį, bet ne didesne kaip 30 kg N/^-¹ norma. Šiuo atveju tinka sudėtinės ir kombinuotos azoto turinčios trąšos.

Pagrindinis tręšimas – anksti pavasarį

Pagrindinis žieminių kviečių tręšimo laikas azotu prasideda anksti pavasarį – augalų vegetacijos pradžioje. Azoto trąšomis ne tik sustiprinami po žiemos nusilpę ar nepalankių oro sąlygų nualinti augalai, bet ir paskatinamas kviečių krūmijimasis, šaknų, ūglių ir lapų augimas. Azoto trūkumas stabdo varpinių augalų ūglių formavimąsi. Tuo metu labai svarbu parinkti tinkamą azoto normą, nes išbėrus trąšų per mažai, augalams trūks azoto (tuomet gero derliaus bus sunku tikėtis), o išbėrus trąšų per daug – pasėlis išguls, tad derlius tikrai sumažės.

Daug rūpesčių sukėlė gruodį ant neįšalusios žemės iškritęs sniegas. Po sniego danga augalai vis dar vegetuodami eikvojo atsargines maisto medžiagas, tad nusilpo. Tai dar viena priežastis pasėlius azoto trąšomis patręšti kuo anksčiau. Jei atsinaujinus vegetacijai kviečiams trūks maisto medžiagų, augalai pradės atmetinėti šoninius ūglius, neaugins naujų, todėl nukentės pasėlio tankumas.

Labai svarbu parinkti tinkamą trąšų normą. Prieš ją nustatant startiniam tręšimui, reiktų pasiskaičiuoti, kiek azoto trąšų reikės visam planuojamam derliui užauginti ir per kelis kartus tą normą atiduoti. Metinė azoto trąšų norma apskaičiuojama pagal formulę:

N=25D – n,

čia N – azoto tręšimo norma kg/ha; D – planuojamas derlingumas t/ha; n – mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha.

Pagal šią formulę sužinome N poreikį veikliąja medžiaga planuojamam derliui užauginti. Pasirinkus azotines trąšas, reikės persiskaičiuoti į fizinį svorį.

Pavyzdys

Jei planuojate 6 t/ha derlių, pasinaudoję pateikta formule, gaunate tokius rezultatus: N= 25 x 6 t/ha – 25 kg/ha (mineralinio azoto kiekis dirvožemyje) = 150 – 25 = 125 kg/ha N. Jei naudojate amonio salietrą, kurioje N veiklioji medžiaga sudaro 34,4 proc., tai, perskaičiavę į fizinį svorį, gautumėte 370 kg/ha amonio salietros. Taigi lieka tik nuspręsti, per kiek kartų šią normą ištręšite.

Bet kokiu atveju pirmam tręšimui, kol dar augalai silpni, nereikėtų didinti trąšų normos, nes silpnų augalų šaknys nesuspės jų įsisavinti, todėl patirsite didelių maisto medžiagų nuostolių – ko neįsisavins augalai, tas išsiplaus. Taigi pirmam tręšimui užtenka 30–40 kg N/ha (fiziniu svoriu būtų 100–150 kg/ha amonio salietros).

Tręšimas augalams sustiprėjus

Didžiąją N trąšų normą reiktų ištręšti augalams sustiprėjus, krūmijimosi pabaigoje–bamblėjimo pradžioje, nes tuo metu augalai intensyviausiai naudoja maisto medžiagas. Vamzdelėjimo tarpsniu jau galima suskaičiuoti produktyvių stiebų skaičių ir tiksliau planuoti būsimą derlių. Jei produktyvių stiebų skaičius didelis (> 550 vnt./m²), būtų tikslinga patręšti azotinėmis trąšomis ir vėlesniais tarpsniais. Silpni, retoki ir šviesiai žalios spalvos kviečiai tręšiami gausiau – 45 kg N/ha^-1. Tam galima naudoti vandeniu praskiestą karbamidą arba skystas azoto trąšas KAS (karbamido ir amonio salietros tirpintą mišinį).

Papildomas tręšimas

Norint užauginti baltymingus, geros kepamosios vertės grūdus, naudinga kviečius papildomai tręšti azoto trąšomis ir plaukėjimo pradžioje, nes, šiuo metu sparčiai augant varpos stagarėliui ir žiedyno dalims, sunaudojama daugiausia maisto medžiagų.

Augalų maitinimas per lapus – perspektyviausias papildomo tręšimo mažais kiekiais būdas. Taip išpurkštos trąšos veikia labai greitai, augalai pasisavina daugumą maisto medžiagų – taip išvengiama cheminės ir biologinės sorbcijos. Šiam, vėlyvajam (birželio 1–15 d.), papildomam tręšimui per lapus trąšų normos skaičiuojamos pagal faktinę pasėlių būklę. Azoto trąšos didina grūdų baltymingumą iki 3,5 procentų.

Remiantis 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stoties atliktų tyrimų vidutiniais duomenimis, didinant azoto trąšų normą, proporcingai didėjo baltymų kiekis grūduose: beriant 60, 90 ir 120 kg N/ha^-1 normas, baltymų padidėjo atitinkamai 0,6, 2,0 ir 2,6 proc. Tirpintas azoto trąšas purkšti kviečiuose rekomenduojama tik iki paskutiniojo lapo pasirodymo pradžios. Purškiant vėliau, augalai apdeginami, sulėtėja maisto medžiagų asimiliacija į varpą, tad purškimo nauda būna mažesnė.

Ir pirmo, ir antro tręšimo metu numatant trąšų normas, reikia atsižvelgti į augalų būklę, nes kiekviename lauke ji gali būti skirtinga. Tiksliausiai trąšų normą galima nustatyti ir parinkti tik atlikus dirvožemio agrocheminius tyrimus.

Naudinga videoinformacija

„Žiemkenčių tręšimas pavasarį“

Patirtis: žiemkenčių tręšimas pavasarį