Rugpjūčio 15 d., pirmadienis | 22

Banguotose Utenos žemėse su užsidegimu kuriamas smulkus ūkis

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2022-02-17

Lietuvoje nemažėjant emigracijai, ir apskritai, dažnai skundžiantis nepalankiomis gyvenimo aplinkybėmis, juo maloniau kalbėtis su žmonėmis, kurie paragavo emigrantų duonos ir vis tik grįžo. Ir ne tik o su entuziazmu, tikėjimu nuo nulio kuria savo laimę. Tai ūkininkai Irma ir Egidijus Kučinskai iš Utenos rajono Alaušų kaimo.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Iš Marijampolės kilę Irma ir Egidijus Kučinskai bevek du dešimtmečius gyveno ir darbavosi Anglijoje. Ten gimė ir du iš trijų jų sūnų. Pasak Egidijaus, visuomet širdyje žinojo, kad grįš, o mintį apie ūkininkavimą puoselėjo bemaž penkmetį ir tam ruošėsi, domėjosi, daug skaitė, tyrinėjo rinką ir kaupė idėjas.

Ūkininkauti vietos ieškojo ir Anglijoje, bet po Brexito, pasak naujakurių, tapo praktiškai neįmanoma. Galvota ir apie Airiją, bet ten labiau plėtojama gyvulininkystė, o planuose smulkaus ūkio vizija. Tad nugalėjo trauka gimtajai šaliai. Dar gyvendami svetur pradėjo ieškoti išsvajoto žemės sklypo ežeringose Lietuvos vietose, ne kartą buvo grįžę į žvalgytuves. Tuomet akys užkliuvo už vaizdingos kalvos Utenos apylinkėse, netoli Alaušo ežero, tad po to ilgų svarstymų nebeliko. Abiejų artimieji ties smilkiniu pirštą sukiojo sužinoję, kad, metę gerai apmokamus darbus, Irma ir Egidijus ketina grįžti.

Kai žinai, ko nori, laukti nėra kada. Jei tiki, tai ir pavyksta, ir idėjos gimsta. Aš esu didesnis optimistas nei žmona. Vadovaujuosi mintimi: jei šiandieną kažką padarei blogai, tai, žinok, ryt padarysi dvigubai geriau, todėl reikia dirbti. Žinoma, būna ir sunkesnių dienų, bet viskas vyksta pagal planą“, – su užsidegimu kalba Egidijus.

Pradžia su spurtu

Irma išsilaikė visus pradedančiajam ūkininkui reikalingus mokymus ir įregistravo ūkį. Šį pavasarį bus metai, kai apleistame 6 ha plote savo lėšomis pradėta įgyvendinti smulkaus ūkio vizija. O padaryta ne tiek jau mažai: aptverta teritorija, stovi trys šiltnamiai, pasodinta apie 300 arų šilauogių, kelis šimtai arų aviečių, iškilusios ir būsimo vaisių ir daržovių perdirbimo cechelio-virtuvės sienos, įkasti ir gyvenamojo namo pamatai. Sprendimus priima kartu pasitarę. Irma daugiau rūpinasi daigais, sėklomis ir ruoša ūkyje, o Egidijus pasinėręs į statybas, taip pat jo rūpestis – klientai.

Statybose Anglijoje dirbęs Egidijus patirties turi daug, tad kiek įmanoma viską statosi pats. Irma taip pat puiki pagalbininkė, tad darbuojasi abu surėmę pečius. Du šiltnamiai skirti daržovėms, o vienas, bet didžiausias – braškėms.

Agurkų, pomidorų, kopūstų daigus Irma užsiaugina pati, dar ir pardavimui lieka. „Man patinka dirbti žemę, suleisti į ją rankas. Visą dieną galiu praleisti pikuodama, sodindama, prižiūrėdama“, – juokiasi Irma. – Mūsų žemė tinkama uogoms ir daržovėms auginti, humusinga. Prieš apsispręsdami, ką auginti, išsityrėme dirvožemį. Tyrimai geri, tik šiek tiek trūksta fosforo.“

Kučinskai planuoja šiltnamyje ir lauke auginti kuo įvairesnių uogų: aviečių, šilauogių, braškių, juodųjų serbentų, spanguolių. Užsisodinti sodą ir auginti tradicines daržoves, tokias kaip bulves, morkas, pomidorus, agurkus, paprikas, moliūgus, cukinijas, česnakus bei prieskonines žoleles, o planuose topinambai.

Dėl šilauogių plėtros Egidijus dabar abejoja, nes labai pakilo durpių kainos. Pasak šeimininko, užsisodindami kelis šimtus arų, dar spėjo į nuvažiuojantį traukinį.

Dviejuose iki 3 arų daržovėms skirtuose šiltnamiuose (kuriuos, beje, taip pat planuojama didinti) lašelinė laistymo sistema jau įrengta. Taip pat laistomos ir avietės. Liko šią sistemą įrengti trečiajame šiltnamyje ir šilauogėms.

Jau užsakyta suprojektuoti reikalingą laistymo sistemą. Visą kitą aš pats pasidarysiu, sako auksinių rankų meistras. Vandens nepritrūks, yra iškastas ir tvenkinys, kuriame vandens lygį galima kontroliuoti.

Netrukus braškėms skirtame beveik 4 arų šiltnamyje bus įrengti drėkinimo stalai, pečius ir prasidės šildymas, o kovo pradžioje – sodinami daigai, pirkti iš Pakaunėje ūkininkaujančio bendraminčio.

Dviejų veislių braškių daigai bus sodinami į specialius maišus, po 7 daigus viename, ir užkelti ant specialių lentynų, įrengtų 1,10 m nuo žemės. Ant dirvos bus klojama speciali balta plėvelė, kad ligos mažiau plistų. Šiltnamis specialiai pastatytas su nuolydžiu, o viduje kaip drenažo sluoksnis pilamas žvyras. Rudenį daigai bus persodinti į dirvą, kur jau įrengta laistymo sistema.

Pirmasis sezonas nenuvylė

Sezonas ne tik kad nenuvylė, bet, pasak Irmos, net maloniai nustebino. Žinoma, pirmosios dienos prekyba ūkininkų turgelyje buvo vangoka, – prisipažįsta Egidijus, – kol žmonės nenusipirko ir neparagavo. Kai jie atrado tai, ko ieško ir nori, viskas pasikeitė.

Visa užauginta produkcija keliauja sostinės pirkėjams. Pasak Egidijaus, niekada Utenos apylinkės nebuvo jo prekybos vietų sąraše. Ir konkurentų daug, ir pirkėjų tiek nėra, o daržovių kainos panašios. Sostinės ūkininkų turgelyje nustatyta tvarka Egidijui taip pat buvo priimtina: tarp ūkininkų paskirstytos dienos, kada, kas ir su kokia produkcija atvažiuoja. Jei, pavyzdžiui, Egidijus suplanavęs parduoti daržoves, tai tą dieną joks kitas ūkininkas šalia nepardavinės daržovių, kad nebūtų sudaryta konkurencija. Tie dalykai numatyti sutartyje su turgavietės administracija. Pirmaisiais saldžiais Kučinskų ūkininkavimo vaisiais ir daržovėmis jau galėjo mėgautis sostinės pirkėjai Karoliniškėse, Lazdynuose ir prie Žemės ūkio ministerijos esančiose turgavietėse.

Pabandėme užraugti antaninius obuolius. Tai tik nuvežus turgun vienas klientas beveik visą kibirą ir nupirko. Sakė labai skanūs. Kita klientė nusipirko paragauti, už valandos atėjo dar, bet jau nebeturėjome. Net nesitikėjome, kad per kelis mėnesius išpopuliarėsime. Klientai ne kartą gyrė už gerą ir skanią produkciją“, – džiaugiasi Irma.

Džiugu, kai klientai įvertina produkciją. Egidijus pasakoja, kad į prekybos vietą atvyksta prieš 7 val. ryto, tai nuolatiniai klientai jau eilėje laukia. O kad gautų norimų daržovių, po to jau iš anksto paskambina ir užsisako, kokių ir kiek atvežti. Norintys jų produkcijos gali ir per ūkio socialinę paskyrą užsisakyti.

Per pirmąjį sezoną išryškėjo ir klientų norai, ypač paklausūs buvo pomidorai, dideli ir saldūs. Kitas pomidoras ir nelabai gražus būna, pvz., įtrūkęs, bet vis tiek pirkėjas jį ima, nes jis skanus ir natūraliai užaugintas. Populiarios buvo tiek bulvės, morkos, tiek prieskoninės žolelės. Ūkininkai sako, kad kol kas paklausa didesnė nei pasiūla, tad yra kur plėstis ir ką klientams siūlyti.

Egidijus pamena, kad iš pradžių buvo visokių klausimų, pvz., ar produkcija ne lenkiška, kodėl kaina didesnė ir pan. Jis pripažįsta, kad su ekologiškumu lazda perlenkta, nes žmonės nebetiki.

Jei pasakai, kad ekologiška, apsisuka ir nueina. Jei sakysi, kad daug trąšų, taip pat nueis. Tu neįrodysi žmogui. Jis pats turi ragauti ir priimti sprendimą: ateiti kitą kartą pas tave ar ne. Bulvės šiais metais buvo brangios. Labai ankstyvas ’Adora’ veislės bulves pardavinėjau po 1 Eur/kg, bet klientai įvertino. Jos skanios, gumbai stambūs, apvaliai ovalūs, šviesiai gelsvu minkštimu, sekliomis akutėmis“, – pastebi Egidijus. Jam pritaria ir žmona: Dar mums su žeme reikia padirbėti. Ji tik pernai išdirbta. Kadangi užaugintus vaisius ir daržoves matys valgome, mūsų vaikai valgo, užsidegę jas auginti natūraliai. Bet vis tik kažkiek juk reikia augalams trąšų: ir magnio, ir fosforo.

Itin paklausi džiovinta produkcija

Kad ūkininkavimas nebūtų tik sezoninis, Irma ūkyje užaugintas daržoves džiovina, mala ir kuria įvairius receptus: gamina natūralius be druskos prieskonių mišinius (tiek su žolelėmis, tiek su žolelėmis ir daržovėmis), pastiles iš daržovių.

Šiuo metu asortimente ir džiovinti pomidorai su prieskoniais, malti džiovinti česnakai, prieskoninės žolelės, jų mišiniai su paprikomis, porais ar morkomis, mėgstantiems saldžiau – džiovintų cukinijų, moliūgų su ispaninio šalavijo (chia) sėklomis, braškių ir aviečių pastilės.

Greitai džiovinta produkcija bus pakuojama į ūkio logotipu papuoštus popierinius maišelius.

Irma pati kuria ir bando receptus, kuriuos pirmiausia, žinoma, išbando vyras ir vaikai. Po to keliauja į antrąjį etapą – ragauja klientai. Taip ir gimė idėja džiovinti tiek daržoves, tiek vaisius, nes klientai paragavę liepė nesustoti ir daryti.

Kai patinka ne tik tau pačiam, tai jau gerai. Tęsime ir plėsime šitą veiklą, klientų palaikymu džiaugiasi ūkininkai.

Daug mokosi ir konsultuojasi

Irma ir Egidijus pripažįsta, kad žinias dabar tiesiog siurbia: renka informaciją, susipažįsta su ūkininkais, ieško patarimo. Kol kas žmonės patarimais geranoriškai dalijasi.

Esu landus, greitai susipažįstu su žmonėmis, tad paklausti nebijau. Informacijos daug, patarimų taip pat netrūksta, bet aklai viskuo tikėti negali. Juk ir žemė, aplinka skirtinga. Atsirinksime, kas gerai ir tinka, išmoksime. Žinoma, geriausia pasimokyti iš svetimų klaidų, bet jas taip pat ne visi atskleidžia. Kol pats to nepatirsi, tai ir nesužinosi. Suprantama, yra konkurencija. Vieni atviriau šneka, ypač kuriems geriau sekasi, kiti uždaresni. Konkurencijos nebijau. Jei sugebi savo užaugintą produkciją parduoti, konkurentas nebaisus. Įdomu net pasitikrinti savo vertę. Žmonės atsirinks, pas ką ateiti ir sugrįžti,“ – įsitikinęs Egidijus.

O štai ūkio buhalterija patikėjo tvarkyti profesionalams kreiptis į Konsultavimo tarnybos Utenos r. biurą Irmai ir Egidijui patarė pažįstamas jaunasis ūkininkas, padėjęs įdirbti jiems žemę. Kaip sako ūkininkai, viskas laiku ir kokybiškai sutvarkyta, tad ramu.

Ateityje – ir kaimo turizmas

Galima sakyti, kad artimoje ateityje arba netrukus Kučinskų produkcija pasipildys naujais produktais. Jau ant kalvelės pūpso 5 aviliai, iš kurių išsuktas pirmasis medus. Nusipirktas uogoms laikyti šaldytuvas, planuose sulčių spaudykla ir džiovykla. Planuojamas vištų, avių ir triušių pulkas. Pastarųjų koks dešimtis jau gyvena šiltuose narveliuose.

O kaip neišnaudoti gražiosios pakalnės, kur tyvuliuoja Alaušo ežeras? Tad idėja sukurti kaimo turizmą įgavo pagreitį statybas pradėti planuojama jau šį pavasarį, o iki vasaros pabaigti.

„Svarbiausia – turėti noro ir tikėti. Jeigu nepatinka, ką darai, tai geriau net nepradėti. Esame užsidegę. Tikėkimės, kad tai niekur nedings. Smagu žiūrėti, kaip viskas auga, o jei gerai auga, tai dar smagiau. Esame pripratę daug dirbti. Svetur dirbome po 14–16 valandų. Čia darysime viską sau ir žmonėms, kurie patikės mūsų kuriamo ūkio vizija. Atvykite dar po metų, bus ir kur pernakvoti, išlydėdami kviečia sugrįžti svetingi Kučinskų ūkio šeimininkai.

LŽŪKT ir Egidijaus Kučinsko nuotraukos

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.