Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

BASF fungicidų veiksmingumą kviečių pasėliuose įrodo bandymų rezultatai

BASF Agro Lietuva informacija
2023-04-20

BASF nuotr.
Ligų stebėsena ir tyrimai rodo, kad žalingiausia žieminių kviečių liga Lietuvoje yra lapų septoriozė. Apsaugos nuo šios ir kitų kviečių ligų efektyvumą lemia naudojamų fungicidų veikliosios medžiagos, tinkamai pasirinktas purškimo laikas. Tą parodė ir atliktų mokslinių bei gamybinių bandymų rezultatai, kuriuos apžvelgia BASF verslo plėtros vadybininkas Lietuvai Kazimieras Poškus ir agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis.

Kokios ligos vyrauja žieminiuose kviečiuose

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Augalininkystės ūkių veiklą, pasėlių priežiūros darbus ypač smarkiai lemia orų sąlygos. Pernai augalų vegetacijos metu buvo itin daug lietaus, dėl to susidarė labai palankios sąlygos ligoms plisti pasėliuose.

BASF jau nuo 2013 m. keturiose Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) bandymų stotyse atlieka kviečių ligų stebėseną. Nuo 2017 m. buvo tiriama net 30 įvairių veislių kviečių.

„Ilgamečiai stebėsenos duomenys rodo, kad vyraujanti kviečių liga yra lapų septoriozė. Taip pat plinta dryžligė ir miltligė, bet jų daug mažiau“, – sako K. Poškus. Pavyzdžiui, miltligės plitimas žieminiuose kviečiuose mažėja ir dėl to, kad naujos kviečių veislės jai atsparesnės.

Ir šiais metais kviečiame stebėti javų ligų monitoringą www.ligumonitoringas.lt

Kuo skiriasi ligų intensyvumas nuo išplitimo

Ligų pasireiškimas javų pasėliuose gali būti vertinamas dviem būdais: ligų intensyvumo arba išplitimo procentais. Kuo skiriasi šie rodikliai ir kuris yra svarbesnis?

„Jeigu vertintume ligų išplitimą, tai jis nepurkštuose javų pasėliuose vegetacijos pabaigoje siektų ir 100 proc. Ligų intensyvumas yra tikslesnis vertinimo rodiklis, nes jis parodo, kokią lapų ploto dalį ligos pažeidė“, – skirtumus paaiškina K. Poškus.

Dėl to svarbiau žinoti būtent ligų intensyvumo procentą. Pavyzdžiui, pernai, stebėsenos duomenimis, septoriozės intensyvumas nepurkštuose žieminiuose kviečiuose grūdo formavimosi laikotarpiu ant vėliavinio lapo siekė 14 proc., 2021 m. – 8 proc., 2020 m. – 12 proc. , o ant kitų lapų daugiau nei 50 %.1pav. Lapų ligos nepurkštuose pasėliuose intensyvumas, LAMMC, Dotnuva, 2022 06 27

Ligų laboratoriniai tyrimai Europoje ir Lietuvoje

BASF atlieka ligų tyrimus ne tik Lietuvoje, bet ir europiniu lygiu. Pernai iš mūsų šalies įvairių ūkių kviečių pasėlių buvo paimta ir nepriklausomoje (EpiLogic GmbH) Vokietijos laboratorijoje ištirta 10 mėginių (atliktos ligų sukėlėjų DNR analizės).

Imant mėginius buvo atliekamos ir ūkininkų apklausos – kaip jiems atrodo, ar augalai serga, ar dar yra sveiki. Pasak P. Paulauskio, daugelis ūkininkų Europoje (79 proc.) atsakė, kad, jų manymu, purškimo vėliavinio lapo fazėje metu kviečių lapai buvo sveiki. O ištyrus laboratorijoje nustatyta, kad Lietuvoje net 70 proc. jų jau buvo užsikrėtę septorioze. Europoje tirtų mėginių užsikrėtimo vidurkis siekė 58 proc., mažesnį ligų intensyvumą nei Lietuvoje lėmė tai, kad Vakarų Europos šalyse pernai daug kur buvo sausa, o pas mus – lietinga.

Šie tyrimai, pasak K. Poškaus, vykdomi ląstelių DNR lygiu, todėl daug tiksliau nei vizualinės apžiūros parodo, ar augaluose jau yra ligų, ar ne. BASF specialistas primena, kad lapų septoriozės latentinis periodas yra 2–4 savaitės, tik praėjus po augalų užsikrėtimo tokiam laikui mes galime akimis pamatyti jos požymių ant lapų. O užsikrėtimas įvyksta, kai kviečiai bent 48 valandas būna drėgni nuo lietaus ar rasos. Todėl labai svarbu nepavėluoti panaudoti fungicidus

Ligų plitimo analitiniai rezultatai

Atliekant ligų DNR analizes, nustatomas ne tik augalų užsikrėtimas ligomis, bet ir tiriama, kokios būtent ligos plito. Tiriamas septoriozės, stiebalūžės, kviečių dryžligės, rudųjų rūdžių, pavasarinio pelėsio išplitimas.

Kaip parodė „CuraCrop“ tyrimų duomenys, 2022 m. Lietuvoje ir Europoje dominavo kviečių lapų septoriozė. Pasak P. Paulauskio, Lietuvoje kai kuriose vietose jos išplitimas buvo didelis. Tai pat tirta stiebalūžės pasireiškimas – pavienėse vietose Lietuvoje šios ligos išplitimas taip pat buvo didelis. Kviečių dryžligė vėliavinio lapo tarpsniu (BBCH 39) beveik nepasireiškė, ji daugiau pasirodė vėlai, Liepos pradžioje grūdo formavimosi tarpsniu, tai rodo pastarųjų 3 metų monitoringo duomenys. Rudųjų rūdžių ir pavasarinio pelėsio minėtu laiku irgi nebuvo, skirtingai nei 2021 m., kada pavasarinio pelėsio buvo nemažai.

2 pav. Ligų laboratoriniai tyrimai (DNR analizės) 2022 m.

Veikliųjų medžiagų efektyvumo pokyčiai

Siekiant efektyvios javų apsaugos nuo ligų, reikia atkreipti dėmesį į naudojamas veikliąsias medžiagas. Kaip pastebi K. Poškus, pasibaigus produktų apsaugos patentams, juos gaminti ir prekiauti imasi daug įmonių, tačiau produktų kokybė krenta.

„Mokslininkai, atlikdami bandymus, taip pat konstatuoja, kad senesnių veikliųjų medžiagų, ypač tų, kurių pasibaigę apsaugos patentai, efektyvumas mažėja, nes jas gaminti pradeda daug naujų gamintojų, tos veikliosios medžiagos dar plačiau naudojamos. Todėl joms greičiau išsivysto atsparumas. Taip atsitiko su tebukonazolu, kurio apsaugos patentas baigėsi 2003 m., ir su epoksikonazolu, kurio patentas baigėsi 2007 m.“, – sako K. Poškus.

2019 m. baigėsi protiokonazolo patentas ir tai leido jį pradėti platinti daugybei įmonių. Šiemet jau registruoti net 35 produktai su šia veikliąja medžiaga.

LAMMC tyrimai: senų veikliųjų medžiagų efektyvumas krinta

Tai, kad senesnių veikliųjų medžiagų efektyvumas prieš septoriozę krenta, parodė ir LAMMC doktorantės K. Lavrukaitės trijų metų tyrimų duomenys (lapų septoriozės kontrolės optimizavimas žieminiuose kviečiuose Zymoseptoria tritici atsparumo fungicidams fone) pristatyti mokslinėje ataskaitinėje konferencijoje.

„Šie tyrimai, kur buvo analizuojamas kelių veikliųjų medžiagų poveikis lapų septoriozės sukėlėjui, parodė, kad kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje, azoksistrobinas praranda savo efektyvumą. Protiokonozolas irgi jau veikia prasčiau. O geriausiai lapų septoriozės sukėlėjus slopino fluksapiroksado veiklioji medžiaga“.

Siekiant išvengti ligų sukėlėjų atsparumo vystymosi, fungicidų gamintojai produktuose derina skirtingas veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, BASF protiokonazolą derina su kitomis veiksliosiomis medžiagomis, tokiomis, kaip fluksapiroksadas, kurio efektas labai geras, o protiokonazolas yra kaip poveikį papildanti medžiaga.

„EuroWheat“duomenys patvirtina aukštą REVYSOL® produktų efektyvumą

Jau kelerius metus vykdomas europinis mokslinis projektas „EuroWheat“, kurio metu įvairiose šalyse (daugiau nei 10 nepriklausomų tyrimų stočių) tiriami kviečių fungicidai, jų poveikis ligų sukėlėjams, ligų sukėlėjų atsparumo vystymasis ir pateikiami apibendrinti šių tyrimų duomenys. Kaip teigia juos išanalizavę BASF specialistai, „EuroWheat“ tyrimai taip pat patvirtina aukštą REVYSOL® produktų efektyvumą.

„Galime pasidžiaugti, kad tiek grynas REVYSOL®, tiek ir produktai su šia veikliąja medžiaga – Revystar XL, Revytrex yra lyderiai tarp šiuo metu fungicidų rinkoje esančių produktų”, – sako P. Paulauskis.

Pirmojo ir antrojo kviečių purškimo bandymų rezultatai panašūs Lietuvoje ir Danijoje

Kasmet BASF atlieka fungicidų purškimo bandymus ūkiuose ir tyrimų stotyse, siekiant nustatyti produktų poveikį, efektyviausius jų derinius ir naudojimo normas.

Pernai Šiaulių rajone atlikti nepriklausomo tyrėjo Agrolab bandymai parodė, kad, palyginti su konkurentiniais produktais, pirmajam kviečių purškimui efektyviausi buvo Revystar XL + Priaxor (0,4+0,4 l/ha) – derliaus padidėjimas siekė 112 proc., kai kontrolė – 100 proc. Toliau pagal efektyvumą ėjo Balaya + Flexity (0,5+0,25 l/ha) – derliaus padidėjimas siekė 110 proc. Trečioje vietoje – Priaxor + Curbatur (0,4+0,4 l/ha) – derliaus padidėjimas – 108 proc.

3 pav. 3 T1 bandymai Šiaulių r., Agrolab 20212022 m.

Pirmojo purškimo bandymai Danijoje, Aarhus universiteto bandymų stotyje irgi patvirtino minėtų fungicidų efektyvumą. Palyginti su konkurentiniais produktais, geriausi rezultatai gauti naudojant Revystar XL + Priaxor (0,4+0,4 l/ha) – derliaus padidėjimas siekė 113 proc. Antroje vietoje su 110 proc. derliaus padidėjimu buvo Priaxor + Curbatur (0,4+0,4 l/ha), trečioje – Balaya + Flexity (0,5+0,25 l/ha) – derliaus padidėjimas – 109 proc.

4 pav.4 T1 bandymai Aarhus universitetas, Danija, 20212022 m.

P. Paulauskio pastebėjimu iš pernykštės gamybinės patirties, pastaruosius dvejus metus Lietuvoje pavasariai buvo gana vėsūs, todėl savo išskirtinį poveikį esant žemoms temperatūroms parodė REVYSOL® pagrindu sukurti BASF produktai.

Be to, po švelnių žiemų javuose išliko dar rudenį atsiradę ligų pradai. Todėl pirmą kartą naudojant fungicidus jau reikia, kad jie turėtų ne tik apsauginį, bet ir gydomąjį poveikį. Šiuo atveju vėlgi geriausią efektą demonstruoja produktai su REVYSOL® veikliąja medžiaga.

Dotnuvoje atliekant fungicidų, naudojamų kviečiams esant vėliavinio lapo tarpsniu, bandymus BASF taip pat tyrė įvairius produktus. Geriausi rezultatai gauti naudojant Revytrex, 1 l/ha: derliaus padidėjimas – 111 proc.

Kaip akcentuoja K. Poškus, vertinamas ne tik derliaus priedas, bet ir papildomos pajamos už jį. Pastaruoju atveju jos sudarė 217,4 Eur (derliaus priedo vertė, atėmus produkto kainą), esant grūdų kainai 270 Eur/t (naudojant konkurentinius produktus papildomos pajamos sudarė 189 ir 162 Eur).

Plačiau apie REVYSOL® fungicidus ir jų privalumus rasite: Revysol® – sukurtas pranokti lūkesčius (basf.lt)
Lietuvos ūkininkų atsiliepimai panaudojus REVYSOL® fungicidus: https://youtu.be/cIUhMaOPvPw

Norėdami daugiau sužinoti apie BASF produktus, kreipkitės į mūsų agronomus. Jie visada jums padės atsakyti į rūpimus klausimus.

Augalų apsaugos produktus naudokite saugiai. Prieš naudodami perskaitykite ženklinimą ir informaciją apie produktą.