Gruodžio 07 d., antradienis | 21

Besiformuojantis trąšų stygius pavasarį gali apsunkinti darbus ūkininkams ir sumažinti derlių

UAB „Agrochema“
2021-11-23

© LŽŪKT nuotr.

Stipriai išaugusios trąšų kainos šalies ūkininkams uždavė nemažą galvosūkį – ar laukti pavasario, tikintis, kad kainos stabilizuosis, ar pirkti šiais metais. Vis dėlto, trąšų kainos yra tik vienas iš aspektų, į kurį reikia atkreipti dėmesį priimant šį sprendimą, sako „Agrochemos“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius (nuotr.).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Laukimas ir siekis sutaupyti – visiškai suprantamas, tačiau, kaip rodo praktika, neretai jis nepasiteisina. Metų pradžioje trąšoms pradėjus brangti, buvo tikimasi, kad jų kainos stabilizuosis vasaros metu, tačiau metai buvo visiškai neprognozuojami: trąšos vis brango, grūdų kainos laikėsi aukštai, derlius nebuvo toks gausus, kokio visi laukė. Trąšoms neatpigus ir vasarą, dalis ūkininkų laukė rudens, tačiau niekas nenutuokė, kad ištiks ir energetinė krizė, dujų – pagrindinės trąšų gamybos žaliavos – kainas išauginusi daugiau kaip 5 kartus“, – sako V. Varanavičius.

Vis dėlto, pasak „Agrochemos“ atstovo, pavasarį, kai prasidės pagrindinis tręšimas, problema gali būti net ne trąšų kaina, o jų stygius.

„Rudenį išaugus dujų kainai, trečdalis Europos trąšų gamyklų užsidarė arba sumažino gamybą. To pasekmes pajus visa pasaulinė rinka, nes net trumpam sustabdžius trąšų gamybą, smarkiai sumažėja rinkoje esančių trąšų kiekis ir prireikia nemažai laiko pasivyti buvusius pajėgumus. Prie trąšų pasiūlos mažėjimo prisideda ir sankcijos Baltarusijai bei Kinijos sprendimas apriboti trąšų eksportą iki 2022 metų birželio, taip siekiant užtikrinti pasiūlą ir kainą vietinei rinkai. Panašiai elgiasi ir Rusija – nuo gruodžio 1 d. šioje šalyje bus pradėtos taikyti eksporto kvotos. Taigi, gali būti, kad didžiausia bėda pavasarį bus ne trąšų kaina, o jų trūkumas “, – sako V. Varanavičius.

Įtempta situacija trąšų rinkoje kai kuriuos ūkininkus verčia pagalvoti ir apie tręšimo normų mažinimą ar alternatyvių produktų paiešką, tačiau V. Varanavičius priminė 2008 - 2009 m. situaciją, kai pabrangus trąšoms, sumažintos trąšų normos atnešė net trečdaliu mažesnį derlių.

„2008 metais trąšų kainos pradėjo ženkliai kilti ir augo 2009 m., tad dalis ūkininkų nusprendė sumažinti tręšimo normas, o kiti net visai netręšti pasėlių. Tokio sprendimo rezultatas – vienu milijonu tonų mažesnis 2010 m. javų derlius šalyje bei išaugusios maisto kainos. Žinoma, trąšų normas galima ir reikia koreguoti atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus, tačiau, kaip rodo patirtis, drastiški sprendimai neatneša laukiamo galutinio rezultato“, – sako V. Varanavičius.

Trąšų skyriaus vadovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu dėl susidariusios padėties rinkoje, didžiausios Baltijos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ gamyba taip pat sumažinta, o pavasarį, kai trąšų poreikis išaugs, gali atsirasti ir kitų trikdžių – logistika, pristatymo terminai.

„Pavasariui ruošiamės jau dabar ir kiek leidžia mūsų sandėliavimo ir logistikos pajėgumai kaupiame atsargas ir sieksime užtikrinti, kad trąšų poreikis būtų patenkintas. Džiaugiamės, kad 2021 m. pavyko išvengti produktų pristatymo nesklandumų, bet šie metai patvirtino – reikia tikėtis geriausio, o ruoštis blogiausiam“, – pabrėžė „Agrochemos“ Trąšų skyriaus vadovas.

Pranešimas žiniasklaida

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.