Rugpjūčio 15 d., pirmadienis | 22

Biodinaminė žemdirbystė: ūkininkavimas teikia malonumą ir naudą

„Ūkininko patarėjo“ informacija
2022-01-19

Telšiškių Virginijos ir Remigijaus Gailių ekologiškame ūkyje praėjusiais metais rabarbarai atseikėjo gausų derlių, iš hektaro buvo pririnkta apie 15 t derliaus.

Biodinaminė žemdirbystė mūsų šalyje sparčiai skinasi kelią. Jos puoselėtojai, tarnaudami žemei ir tinkamai ją dirbdami bei prižiūrėdami, išaugina sveikų ir skanių produktų. Dėl didelės jų paklausos augintojai nesusiduria su realizavimo problemomis.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Ūkių daugėja

VšĮ „Ekoagros“ atstovė ryšiams su visuomene Irma Minskienė sakė, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje daugėja biodinaminių ūkių, kurie yra pasiskirstę po visą Lietuvą, ryškesnio susitelkimo kuriame nors viename regione nėra. Praėjusiais metais VšĮ „Ekoagros“ atliko 20 patikrų ūkiuose, kurie pageidavo sertifikuotis pagal „Demeter“ standarto reikalavimus. 2018–2019 metais buvo patikrinta po 12, o 2020 m. – po 20 pareiškėjų.

„Biodinaminiams ūkiams taikomi aukštesni ir griežtesni reikalavimai nei ekologinei gamybai. Norint sertifikuotis pagal biodinaminei žemdirbystei keliamus reikalavimus, pirmiausia reikia būti sertifikuotam pagal Europos Sąjungos ekologinės gamybos reikalavimus. Apsisprendimą pradėti ūkininkauti biodinamiškai nulemia ūkininkų sąmoningumas, tikėjimas šio žemdirbystės būdo idėja, verte ir nauda“, – tikino I. Minskienė.

Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė teigė, kad biodinaminių ūkių įvertinimas „Demeter“ sertifikatu – ilgas procesas. Praėjusiais metais sertifikatus gavo tie ūkiai, kurie biodinaminės žemdirbystės keliu pradėjo eiti 2016 m.

Ši žemės ūkio šaka reikalauja didelės atsakomybės, reguliaraus ir ritmiško darbo. Kas nulemia šį pasirinkimą? „Pirmiausia idėja: „Ką augini ir kaip augini“. Taip pat pažintys su augintojais biodinamikais: kuo jie gyvena, kur realizuoja produkciją, kokias kainas gauna. Apsisprendimą nulemia noras daryti kažką papildomai, kad atsirastų papildomas euras“, – akcentus sudėliojo R. Čirienė.

Kantrus ir nuoseklus darbas

Ji pabrėžė, kad biodinamikai įsipareigoja kantriai, reguliariai ir ritmiškai dirbti visą laiką. Čia negali būti nenuoseklumo. Tai – ilgas kelias ir mokymasis. Šiais metais biodinamininkų gretas papildė šaltalankių augintojai, kurie su biodinamika yra pažįstami nuo 2013 metų.

Į biodinamiką žvalgosi ir nauji ūkiai. Šiuo keliu galėtų eiti grūdininkai. Tačiau jie, pasak R. Čirienės, negalėtų gyvuoti be gyvulių, bet dauguma ekologinių augalininkystės ūkių šeimininkų gyvulių laikyti nenori, nors gyvuliai užtikrina augalininkystės ūkių derlingumą ir dirvožemio organiškumą. Jei grūdininkai gyvulių laikyti nenori, jie turėtų kooperuotis su tais, kurie laiko gyvulius. Tačiau gyvulininkystės ūkių savininkai privalo laikytis reikalavimų ir gyvulių laiko tiek, kiek leidžiama bendram hektarų kiekiui.

„Didelę įtaka turi sėjomaina. Dirbantieji jau šiandien aiškiai mato rezultatus. Pvz., varpučių problemą javų laukuose puikiai išsprendžia pievos. Teigiamą naudą dirvožemiui duoda negilus arimas. Todėl ūkininkai visą laiką gilinasi, ką ir kaip, ir kokiu laiku daryti“, – akcentavo R. Čirienė. Ji sakė, kad vasario 2–5 dienomis Šveicarijoje vyks kasmetinė biodinaminės žemdirbystės konferencija, šiais metais skirta biodinaminei kokybei išgvildenti. Į konferenciją internetinėje erdvėje gali registruotis visi pageidaujantys ūkininkai.

Lietuvos biodinamikai ketina rinktis ir klausytis pranešimų, išverstų į lietuvių kalbą, o taip pat susitikti ir pabendrauti Paliesiaus dvare.

Pasuko ekologijos keliu

Virginija ir Remigijus Gailiai ekologiškai ūkininkauti Telšių rajone pradėję prieš du dešimtmečius, šią veiklą tęsia iki šiol. Nuo tada ūkyje nenaudojami glifosatai.

Virginija Gailienė su šeima rūpinasi žeme ir mėgaujasi sveiku maistu.

„Mūsų laukai „neapėjo“ piktžolėmis, nieko siaubingo neatsitiko. Pirmaisiais ekologinio ūkininkavimo metais derlius buvo stipriai sumažėjęs. Iš hektaro prikuldavome 1,5 t/ha grūdų. Situacija pagerėjo, kai pradėjome taikyti sėjomainą. Ji sudaryta taip: 5 metus išlaikome ganyklą, po to sėjame grūdines kultūras. Ten, kur gyvulių neganome, tris metus išlaikome pievą, ketvirtus–penktus metus auginame grūdines kultūras ir vėl atkeliauja pievos“, – darbų pobūdį pristatė V. Gailienė. Ji paminėjo, kad sutvarkius sėjomainą, padidėjo derlius, pastaraisiais metais iš hektaro prikuliamos 4 t grūdų.

Pirmieji Lietuvoje biodinaminio ūkio „Demeter“ įvertinimą gavę sutuoktiniai džiaugiasi, jog šeimos ūkyje darbuojasi jų vaikai: dukra Simona ir sūnūs Laimonas bei Vidmantas.

„Metams bėgant stiprėjo mūsų noras dar labiau rūpintis žeme, kad vėliau galėtume mėgautis sveiku maistu. Todėl 2012 m. pradėjome domėtis biodinamine žemdirbyste, gilinome žinias ir supratome, kad negalime ūkininkauti kitaip, kad turime būti „žali“, nes mūsų požiūris kitoks“, – savo apsisprendimą pagrindė V. Gailienė. Todėl 2014 m. jie įsigijo mėsinių galvijų bandą, o po metų gavo biodinaminio ūkio sertifikatą.

Vaisiai – į Vokietiją

Šiuo metu šeima puoselėja 600 ha ūkį. Jame yra virš 100 ha obelų sodas, kurio didinti neplanuojama. „Siekdami gauti kuo didesnį obuolių derlių, įsigijome bičių šeimų. Jos mums padeda, kai žydi sodai“, – sakė pašnekovė, ekologiniame sode auginanti įvairių veislių obuolius:Auksis’, ‘Lodel’,Conel red’, ‘Talvenaudig’, ‘Bogatyr’, ‘Baltarusijos sinapas’,Antej’, ‘Alesia ir kt. Sodas purškiamas pagal visus biodinaminio ūkio reikalavimus ir tręšiamas kompostu. Derlius, pasak ūkio šeimininkų, nėra gausus. Vidutiniškai priskinama apie 1 000 t obuolių, skirtų perdirbti.

Virginija tvirtino, jog visas obuolių derlius už gerą kainą iškeliauja į Vokietiją. Realizavimo problemų iki šiol nebuvo.

„Ekologiškų obuolių Lietuvos rinkai nelieka, nes mūsų šaliai jų nereikia. Jei mes gyventume arti Vilniaus, gal galvotume juos perdirbti. Dabar sostinė mums yra labai toli, į vieną pusę tenka važiuoti per 300 km. Vienu metu bandėme obuolius pardavinėti Tymo turgelyje. Juos noriai pirko. Tačiau, ar verta važinėti? Juk vien kelionei tekdavo paaukoti 6 valandas. O dar visas kitas laikas ... Augintojui geriau parduoti visą kiekį ir negaišti laiko“, – atviravo Virginija. Ji nepasikuklino pasigirti, kad lietuviški obuoliai vokiečiams labai patinka. Jų sudėtis, kuri ištiriama laboratorijoje, yra labai gera. Iš lietuviškų obuolių užsieniečiai gamina sultis, tyreles, obuolių miltus.

Gyvuliai ir rabarbarai

Pagal „Demeter“ standartus ūkyje svarbų vaidmenį atlieka raguočiai. Jų būtina laikyti tiek, kiek yra žemės ūkio naudmenų ploto. Todėl vienam sąlyginiam gyvuliui yra skiriami 5 ha. Ūkyje gyvulių laikoma šiek tiek daugiau, nes jų mėšlas yra labai reikalingas. Šis gyvulių kiekis garantuoja, kad bus pagamintas reikiamas kiekis komposto. Iš 150 Aubrac veislės mėsinių galvijų bandos pagaminama apie 1 500 t komposto. Tai – pagrindinė lauko trąša.

„Gyvuliai laisvai vaikšto po pievas, minta ūkyje išaugintu pašaru. Jie gali užsukti ir į seną sodą“, – sakė moteris. Gailių ūkyje auginami „Demeter“ ženklu pažymėti rabarbarai. Jiems yra skirti trys hektarai.

Ketvirtais–penktais auginimo metais jų derlius bus dar gausesnis, jis turėtų siekti apie 30 t. Biodinaminio ūkio šeimininkai rabarbarus taip pat išveža į Vokietiją, tam pačiam supirkėjui, kuris superka obuolius. „Rabarbarai Vokietijoje yra naudojami ekologiškiems gėrimams gaminti. Praėjusiais metais jų pasodinome dar 2 ha“, – teigė pašnekovė.

Žeminančios kainos

Praėjusiais metais „Demeter“ sertifikatas buvo įteiktas sodininkui Aidui Šimeliūnui, ūkininkaujančiam Pasvalio rajone.

„Biodinaminiam ūkiui yra taikomi griežti reikalavimai. Patys turime gaminti trąšas, purškimo ir kompostavimo preparatus. Ši veikla mane būtent tuo ir sužavėjo, jog patys viską galime pasigaminti, o kartu saugoti gamtą, dirvožemį. Beje, ir pačią produkciją galime parduoti už geresnę kainą, Ji iškeliauja į Vokietiją“, – pasakojo sodininkas.

Pasak pašnekovo, ekologinį 4 ha sodininkystės ūkį jis ėmė prižiūrėti prieš 16 metų. Nors iš pažiūros ekologiniu ūkininkavimu jis taip pat prisidėdavo prie gamtos tausojimo ir augindavo sveikus bei skanius vaisius, šią produkciją mūsų šalyje realizuodavo už menką kainą, tokią pat, kaip ir chemizuotų ūkių. Kelios didžiosios įmonės už obuolius siūlydavo 0,05–0,10 Eur/kg.

Ūkį papildys gyvuliai

Pastaraisiais metais A. Šimeliūnas vaismedžių valdas praplėtė. Pagal projektą jis įveisė 2 ha jauno sodo, įdiegė laistymo sistemą.

„Kol kas obuolių derlius yra labai menkas, prirenkame vos porą dėžučių obuolių. Žiemos yra labai nepalankios obelims. Po šalčio bangų – atšilimas ir vėl šaltis. Obelys nebesupranta, ar čia miegoti, ar keltis. Gamtos išdaigos kenkia net didžiosioms obelims. Jos neatlaiko šalčių, nušąla. Teks likviduoti 12 obelų“, – atviravo sodininkas.

Ateityje jis žada laikyti gyvulius ir turėti mėšlo, kuris biodinaminiame ūkyje turi svarbią reikšmę. Be komposto humuso neatstatysi, o komposto pagrindas – gyvulių mėšlas. Vyras mano, kad jei daugiau ūkininkų dirbtų biodinamiškai, dirvožemis atsigautų. „Dabar važiuojant pro laukus tenka matyti, kaip vėjas neša dulkes. Vaizdas – tarsi Afrikoje. Reiškia, jog tuose laukuose nebėra humuso, dirvožemio rišamųjų medžiagų, žemė nebeturi gyvybės“, – pastebėjimus išsakė A. Šimeliūnas.

ŪP korespondentė Jolita Žurauskienė, Aido Šimeliūno ir Virginijos Gailienės nuotraukos

Agroakademija.lt rekomenduoja susipažinti su vienais pirmųjų Lietuvoje biodinaminio ūkio šeimininkais širvintiškiais Kristina ir Arūnu Martinėliais:

Vaizdo reportažas Patirtis gyvulininkystės ūkyje: kitoks požiūris į ūkininkavimą – biodinaminė žemdirbystė

Straipsnis Nuo chemizuoto iki biodinaminio ūkio

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.