Balandžio 18 d., ketvirtadienis | 24

Daiva ir Gediminas Baubliai: ekologija žmonėse ir aplinkui juos

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2023-09-29

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkininkaudami Dvarčių kaime, Varėnos r., Daiva ir Gediminas Baubliai kiekvienas puoselėja savą veikos barą. Daiva augina prieskoninius ir arbatoms tinkamus augalus, o Gediminas ekologiškai ūkininkauja sėklininkystės ūkyje. Ekologija žmonėse ir aplinkui juos – taip galima apibūdinti vaikštant po ūkį ir bendraujant gimusį jausmą. Darna, tvarka, jau išmoktos pamokos apie atsakomybę už pasirinkimą, nauji ieškojimai, sprendimai ir mintys apie ateitį tarsi susiliejo į vieną.

Gediminas Baublys – vienas pirmųjų LŽŪKT Varėnos r. biuro klientų. Ūkio finansinė apskaita, agronomo konsultacijos ir paslaugos, dirvožemio tyrimai, verslo planai, lauko dienos, seminarai – vardija konsultantų paslaugas, kuriomis naudojasi, ir priduria, kad problemų nebuvo, visada viskas gerai. Darbuotojai iš savo krašto, kaip bičiuliai, kaimynai. Pasišnekėdami, pajuokaudami taip ir gyvena vieni su kitais.

Kai susitikome, Gediminas svarstė, ar pavyks pasėti rugius. „Neaišku, ar pasėsiu. Pabandžiau, gal 2 ha šiaip taip pramučinau. Ariau labai sunkiai, greitis – 4–5 km per valandą. Jei 4–5 ha, tai nieko, o kai reikia 20-ties – ne išeitis. Kai pradžioje javapjūtės palijo, nuo to laiko nėra lietaus“, – nuogąstauja jis ir prisimena panašius metus, bet tada rugsėjo15-tą palijo ir viskas buvo normalu. Anot Gedimino, pagal ankstesnį klimatą sėjos riba buvo 15–20 rugsėjo. „Dar taip nebuvo, kad nepasėčiau. Jei toks bus ruduo – spalis, lapkritis – ko gero, dar galima bus sėti iki spalio vidurio“, – svarsto jis.

Pasak Gedimino, ekologiniame ūkyje atsisakyti plūgo neįmanoma

„Kai girdžiu, kad bearimė žemdirbystė sutaupo kuro, niekaip nesuprantu, kurioje vietoje. Klausiu, jei vieną kartą artai, tai sudegintai tiek kuro, o skusti turime 3–4 kartus. Tai kurioj vietoj sutaupai kuro? Gal tik laiko kiek sutaupai. Bet vis tiek keturis kartus važiuot, kur vieną su plūgais. O ekologiniame be plūgų nesukovosi su piktžolėmis“, – gražia dzūkų tarme samprotauja Gediminas.

Ekologiškai 16 metų

Vyras pasakoja, kad ekologiją rinkosi ne iš karto. Pradėjo 2007 m., kaip tik tuo metu, kai išmokos ekologiniams ūkiams sumažėjo. „Tikrai ne dėl pinigų nuėjau ekologiškai ūkininkauti“, – pasirinkimą komentuoja jis.

Ūkis – 100 hektarų, žemė įvertinta 37–40 balų. Gediminas teigia, kad 16 metų ekologijos jaučiasi. Derliaus skirtumas ypač akivaizdus, kai prijungiamas naujas žemės gabaliukas. Tarpinių augalų, sėjomainos jau nepakanka. Mėšlo aplink ekologiško nėra, o firmų siūlomos įvairios bakterijos maisto medžiagų trūkumo nepanaikins. „Juk, kai žmogus nepavalgęs, papildai neatstos maisto“, – vaizdžiai palygina.

Gediminas svarsto, kad ko gero reikės auginti dobilus sėklai. Tik dėl plintančių arkliarūgščių ir gysločių problema. Jų sėklas sunku išvalyt iš dobilų. Reikia ravėti rankomis. Kol kas apsiravi, bet iš kaimynų ateina.

Taip pat planuose kalkinimas. Žemė rūgšti, fosforo ant ribos, kalis, azotas – pagrindinės maisto medžiagos, kurių trūksta. Pasak Gedimino, dobilus pralaikius kokius pora metų dirvožemis atsigautų.

Avižose priauga garstukų. Kaip išvalyti? Gerai, jei jie prinoksta ir prieš kuliant išbyra, bet būna, kad žalių prikuli. Neišsivalo iš sėklos.

Avižų sėjama daugiausia. Šiemet jų derlius neblogas, po lietaus atsigavo. Dar augina grikių, pašarinių žirnių, aliejinių ridikų, speltų kviečių, lubinų, šiek tiek linų sėmenų aliejui spausti. Visų sėjamų augalų derlius vidutinis, bet palyginti su kitais metais, pasak Gedimino, buvo ir blogiau.

„Į bokštus pilu, ką valyti reikės, taruoti. Ką pagal sutartis auginu, pardavinėju, pats paruošiu, kokios kokybės reikia. Jau geras dešimtmetis nevežu grūdų į elevatorių. Turiu kur sandėliuoti. Rudenį, žiemą ar pavasariop parduodu firmoms“, – sandėliavimo ypatumus pristato ūkininkas.

Kas muša ūpą?

Gediminas pasakoja, kad pernai rudenį labai nukrito speltų grūdų kainos. Už toną ekologiškų grūdų siūlė 200 Eur, o buvo per 300. Nepardavė, paliko, pasak jo, pavasariop parduoti. Pavasarį kaina dar daugiau krito – 130 Eur. Šiuo metu speltų grūdai nėra paklausūs, o laiko atgal neatsuksi. Gerai, kad pernai lubinus iš rudenio pardavė už gerą kainą, o pavasarį ji per pusę krito. Tai toks stabilumas.

„Dabar peršasi nuomonė, kad kažkokie lobistai specialiai daro, kad ekologinius ūkius kuo labiau nustekenti. Matyt turi savo atskirus realizacijos kelius ir nori paveikti, kad kuo daugiau jiems privilegijų liktų. Ekologinių ūkių grūdai pigesni už įprastų. Varėnoje pirkdavo ekologinius grikius, dabar viskas vienan – jokių ekologinių. Dvidešimt penkiais procentais ekologinių ūkių sumažėjo. Kodėl turi atsitikti taip, kad trečdalis ūkininkų turi pasitraukt. Dakasė patikros, sankcijos. Šiemet su visais deklaravimais taip numušė ūpą, bet juk neparašysi pareiškimo, neišeisi kitan darban“, – situaciją komentuoja ūkininkas.

Į ES paramos traukinį nespėdavo

Gediminas pasakoja, kad į ES paramos traukinį nespėdavo. „Mes tų biednesnių žemių vieną verslo projektą kol įvykdom, kol išsimokam, labai daug laiko praeina. Žiūrėk, išsimokėjom, o paramos baigėsi. Kai prisėjo pirkti kombainą, paramų nebuvo. Tai mes biedniausi, darėme kaip bagočiausi. Pirkome už savo. Su banku sutartį pasirašėm“, – šalia įsigyto kombaino „CLAAS“ įžvalgomis dalinasi ūkininkas ir sakosi pirkęs tokį, kad galėtų per duris įvažiuoti, su siauresniu kederiu be kopijavimo, kad būtų pigiau.

Dabar kombainu per darbymetį noriai dirba ir sūnus Saulius. Anksčiau turėtą „NIVĄ“ valdyti jam buvo sunkoka

Techniką rekonstruoja pats

Ar jau atsirinktos technologijos? Taip. Tik kaskart reikia galvoti, jei pasirenkamas naujas augalas. Tada ir sėjamąją, ir kombainą tenka tobulinti. Ūkininkas sėja diskine pneumatine sėjamąja, o kiekvieno augalo sėjos technologija skiriasi. Pavyzdžiui grikiai daug vėliau sėjami, aliejinius ridikus pasėjus per giliai, nedygs. Javai ir giliau pasėti, pasak ūkininko, per jėgą išlenda ir kt.

Žydi aliejiniai ridikai. Šiemet juos sėklai Gediminas sėjo pirmą kartą. Dažniausiai šie ridikai naudojami tarpiniams pasėliams

Gedimino specialybė – plataus profilio mašinistas. Jis pats rekonstravo sėjamąją, kombainą. „Kiekvienas pagal save žiūri, ir ne visada gamintojas tokius variantus turi. Su ridikų kūlimu buvo problemų. Nepritaikytas kombainas. Pusė nekultų išeina. Nupirkau kūlimo būgno atmušiklius, dar pobūgniai universalūs sudėti. Jie tankūs, o viršuje retėja. Per ten nekultas ankštaras ir išmėto. Su kiekvienu augalu vis papildomų investicijų būna. Niekur nerandi, kad būtų parašyta, tenka pačiam sugalvoti. Net drėgnomatis nepritaikytas. Dobilai, linai, garstyčios yra, ridikų nėra. Aiškinomės, kad geriausiai atitinka rapsai“, – apie technologines paieškas pasakoja ūkininkas.

Vaistažolės, prieskoniai ir speltos miltai

Žmoną Daivą ūkininkauti Gediminas sako prikalbinęs prieš 3 metus. Jau anksčiau susidomėjusi įvairiomis vaistažolėmis, Daiva nusprendė užsiregistruoti kaip ūkininkė. Ji mažais kiekiais ruošia ir parduoda vaistažoles, prieskonius, speltų miltus, spaudžia linų sėmenų aliejų.

Gamybinės patalpos pagal visus reikalavimus įrengtos Varėnoje, šalia šeimos namo. Iš sėklų inspekcijos atsivežtas dvi nebenaudojamas daiginimo spintas Gediminas pavertė džiovykla. „Jos kaip tik drėgmę ir šilumą palaikydavo, kad sėklos dygtų, o aš perdariau“, – sako vyras.

Daivos žolynuose

„Čia mano žolynai“, – rodo Daiva. Rudenėjantys augalai dar pakankamai vešlūs: sukatžolės, šalavijai, mėtos, levandos, plautės, italiniai šlamučiai, kraujažolės, pelynai, medetkos – ir daug kitokių, kurių savybes ir naudą vardija Daiva. Pasak jos, jei nupjauna ir atželia iš naujo, žolynus galima rinkti visą rugsėjį.

Speltų grūdai vežami į Daugų malūną, nes, Daivos žodžiais, niekas daugiau su spelta neužsiima. „Čia malami tik kviečiai. Malūnas neekologinis, nors vežam ekologinius grūdus, produkcija jau neekologinė“, – sako moteris. Ar galvoja apie savo malūną? Viskas, pasak Daivos, priklausys nuo paklausos. Miltų ir kitų produktų galima nusipirkti Senosios Varėnos turgelyje „Gamtos ritmu“, o užsisakyti facebuko paskyroje „Žolynų asorti“. Daiva sako, kad miltus perka ir domisi daugiausia jaunimas su mažais vaikais, kurie iš pilno grūdo miltų kepa duoną, vaikams blynus.

Ūkininkai pripažįsta, kad nelinkę dejuoti dėl sunkumų. Ramiai dirba toliau ir tiek. Gediminas džiaugiasi, kad turi pagalbininką. Kai ateina darbymetis, javapjūtė ar sėja, padeda 18-metis sūnus Saulius, kuris baigęs mokyklą planuoja universitete studijuoti mechanizaciją. Jis su malonumu sėdasi traktoriun ir kombainan. O Daiva, sako, kad naujų idėjų dar yra. Gal reikės patiems pradėti kažką kepti iš speltų miltų. „Mėgstame iššūkius, ko nedaro kiti“, – apibendrina ji.