Gruodžio 13 d., penktadienis | 24

Dirviniai asiūkliai mūsų laukuose – įveikiama problema

Rimantė Juškienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro augalininkystės konsultantė
2013-12-17

Norint gauti gerą žemės ūkio augalų derlių, svarbu, kad jų nenustelbtų piktžolės. Viena iš pasėliuose plintančių piktžolių yra dirviniai asiūkliai. Juos išnaikinti nelengva.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dirviniai asiūkliai (Eguisetum arvense) – sporiniai daugiamečiai žoliniai augalai. Šakniastiebiais ir sporomis jie dauginasi balandį–gegužę. Daigai dygsta anksti pavasarį. Šaknys – stangrūs, šiurkštūs, iki 9 m ilgio šakniastiebiai. Seni šakniastiebiai juodi, jauni – geltoni. Šakniastiebių 1 cm atkarpos ir atskiri šakniastiebiai gali toliau vegetuoti. Vėlai rudenį ant šakniastiebių susiformuoja pumpurai, iš kurių pavasarį auga vaisiniai ir nevaisiniai stiebai. Pavasariniai stiebai yra vaisiniai (sporofikuojantys) rausvi, sultingi, nešakoti, 15–30 cm aukščio. Vegetatyviniai stiebai yra ploni, šakoti, žali ir užauga vėliau. Vaisiniai stiebai sunyksta, o vegetatyviniai žaliuoja iki rudens. Dirvinis asiūklis yra bežiedis augalas, kurio vaisiniai stiebai baigiasi didelėmis bukomis varpomis. Varpų maišeliuose kovo–gegužės mėnesiais subręsta sporos. Jos sudygsta anksti pavasarį, kai nusistovi pastovi teigiama paros temperatūra. Vertikalūs šakniastiebiai pasiekia iki 1 m gylį, horizontalūs gali sudaryti kelis aukštus, iš kurių išauga atžalos ir nevaisiniai stiebai. Mokslininkai nustatė, kad šios piktžolės ant šaknų augina gumbelius, kuriuose sukaupiamos didelės maisto medžiagų atsargos. Iš tokių atskirų gumbelių užauga savarankiški augalai.

Dirviniai asiūkliai auga laukuose, miškuose, pievose, dykvietėse, prie sausinamųjų kanalų. Jie yra rūgščių ir drėgnų dirvų piktžolės, paplitusios visoje Lietuvoje, ypač Rytų ir Vakarų regionuose, nes čia daugiau rūgščių dirvų. Asiūkliai pievas paverčia menkavertėmis, o dažnai ir kenksmingomis žemės ūkio gyvuliams.

Kodėl taip sunku kovoti su dirviniais asiūkliais

Mokslininkai nustatė, kad atsparumo asiūkliams suteikia silicis. Šiuose augaluose jo randama daugiausia. Silicis sustiprina augalų atsparumą mechaniniam ir cheminiam poveikiui. Dėl to didėja šių piktžolių atsparumas ligoms ir kenkėjams, taip pat šalčiui, sausrai. Žemdirbiai puikiai žino, koks asiūklis atsparus įvairioms cheminiams priemonėms, kaip puikiai prisitaiko prie aplinkos veiksnių.

Kada ir kaip geriausiai kovoti su dirviniais asiūkliais

Svarbu žinoti piktžolių dauginimosi ypatybes, žemės dirbimo ir herbicidų poveikį. Piktžolės yra vietinės kilmės augalai, todėl jos labai gerai prisitaikiusios prie aplinkos. Šiuo požiūriu jos kur kas pranašesnės už žemės ūkio augalus.

Piktžoles laukuose reikėtų naikinti rudenį, kai derlius nuimtas. Geriausiai jas naikinti ne tik herbicidais. Dirvinius asiūklius gali įveikti nuolatinis žemės dirbimas, laikant juodą pūdymą. Vegetacijos metu kelis kartus ariant lauką, šios piktžolės nespėja šaknyse sukaupti pakankamai maisto medžiagų, nusilpsta ir nebepajėgia konkuruoti. Dar geresnis efektas gaunamas šiuo būdu naikinant dygstančias piktžoles. Tad tinkamai sutvarkius sėjomainą, galima sumažinti piktžolių gausumą.

Žinant, kad dirviniai asiūkliai mėgsta rūgščius dirvožemius, reikėtų prisiminti kalkinimą. Pakalkinus rūgščias dirvas, laukai apvalomi nuo dirvinių asiūklių, o drenažo sistema apsaugoma nuo šių piktžolių. Dirvų kalkinimas garantuoja ir kitų agrotechnikos priemonių, ypač tręšimo, efektyvumą. Kalkinant ne tik neutralizuojamas dirvožemio rūgštingumas, bet pagerinama jo struktūra, vandens režimas, pagausėja judriojo fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio ir magnio, sumažėja žalingo augalams judriojo aliuminio. Dėl kalkinimo suaktyvėja naudingųjų, ypač azotą fiksuojančių, mikroorganizmų, veikla. Kalkinės medžiagos neutralizuoja rūgščias mineralinių trąšų liekanas, kliudo patekti į augalus sunkiesiems metalams.

Mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad norint iš dirvos išnaikinti asiūklius, reikia nuėmus derlių ant dar augančių asiūklių išpurkšti vieną iš šių herbicidų mišinių:

Roundup Classic 4,0 l/ha + Banvel 4S 0,8 l/ha;

Roundup Classic 4,0–4,5 l/ha + MCPA 1,0 l/ha + 5–10 kg/ha amonio salietros ar karbamido;

Roundup Classic 8,0 l/ha + Starane 0,5 l/ha + Lontrel 0,5 l/ha.

Purkšti herbicidais geriausiai iki rugsėjo 25 dienos. Maždaug po 2 savaičių, piktžolėms parudavus, dirva suariama visu armens gyliu (20–27 cm).

Nereikia pamiršti, kad visi pesticidai privalo būti naudojami vadovaujantis www.vatzum.lt tinklalapyje esančių registruotų augalų apsaugos produktų etiketėse nurodytais reikalavimais.

Kokią dirvinių asiūklių nauda

Augdami asiūkliai šaknimis ištraukia į dirvos paviršių mineralines medžiagas, kurių laukia kiti augalai. Dirviniuose asiūkliuose yra kobalto, kalcio, silicio dioksido – medžiagų, kurios padeda veiksmingai kovoti su įvairių formų miltlige ir kitomis grybelinėmis ligomis. Be to, asiūkliai valo sunkiaisiais metalais užterštą dirvožemį.

Kreipkitės į savo rajono biurą ir LŽŪKT augalininkystės konsultantai Jums padės parinkti tinkamą cheminę priemonę, galinčią apsaugoti ne tik nuo dirvinių asiūklių, bet ir nuo kitų piktžolių.