Spalio 07 d., pirmadienis | 24

Gražiai suarsi – gerą derlių turėsi

Dr. Alfonsas Malinauskas
Lietuvos artojų asociacijos prezidentas
2015-09-28

Praėjo geriausias laikas žieminių javų sėjai, todėl laikas sutelkti jėgas žemės paruošimui ateinančių metų sėjai – prasideda rudeninio arimo laikas. Žvelgiant į šalies laukų būklę, aiškiai matosi, kad arimo kokybė kasmet gerėja. Tuo pačiu gerėja ir bendroji žemdirbystės kultūra, šalyje kyla ir žemės ūkio augalų derlingumo rodikliai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Keliaujant per Lietuvą ne vienas pastebi, kad rudenį laukai ariami kokybiškiau ir norisi ilgiau sulaikyti žvilgsnį, stebint suartus laukus. Po Nepriklausomybės atkūrimo arimo kokybė gerėjo, tam įtakos turėjo keletas veiksnių. Visų pirma – naujos kartos, modernių plūgų įsigijimas ir naudojimas gamyboje, antra – mokėjimas juos tinkamai sureguliuoti ir paruošti darbui. Arimo kokybės gerinimo propagavimas rajonų ir Lietuvos artojų varžybose taip pat turėjo teigiamą poveikį gerinant arimo kokybę.

Mokslininkai teigia, kad laukų arimas yra viena iš svarbiausių žemdirbystės kultūros lygio kėlimo priemonių. Deja, dar nemažai laukų, kuriuose arimas arimui nelygu, todėl tik gerai suartose dirvose visos naudojamos agropriemonės didina augalų derlių. Prastai suartą dirvą paruošti sėjai visada kainuoja brangiau, trukdosi laikas, be to, neretai blogėja dirvožemio fizikinės savybės, gausėja piktžolių, sumažėja auginamų augalų derlius, prastėja jo kokybė. O kur dar laukų estetinis vaizdas! Drėgnais metais pastebimas piktžolių, ypač daugiamečių, pagausėjimas. Viena to priežasčių – prastas rudeninis arimas. Kaip tinkamai sureguliuoti plūgus galima pažiūrėti mokomuosiuose filmukuose portale http://www.agroakademija.lt/video/?Id=43&Tid=3 ir http://www.agroakademija.lt/video/?Id=44&Tid=3.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (toliau – LŽŪKT) kartu su LR žemės ūkio ministerija, rajonų savivaldybėmis, Lietuvos ūkininkų sąjunga (toliau – LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau – LŽŪBA) bei kitais partneriais šiemet rengia Respublikinį rudenio arimo konkursą. Tai bus dar vienas reikšmingas žingsnis arimo kokybės gerinimo link. Kaip patirtis parodė, rudeninio arimo konkurso rezultatas – išrinkti geriausi, labai geriausiai savo laukus ariantys artojai, kurie savo darbu rodo puikų pavyzdį kaimynams, kurie taip pat nenori atsilikti.

Konkurso tikslas – gerinti žemės ūkio gamyboje (ūkininkų, bendrovių bei valstybiniuose ūkiuose) arimo kokybę, kuo plačiau skleisti pažangų artojų patyrimą, kasmet konkurso būdu išaiškinant geriausius rajonų bei šalies artojus, materialiai bei moraliai juos skatinant už kokybiškai atliktą darbą, keliant žemdirbystės kultūros lygį.

Respublikinio rudeninio arimo konkurso organizavimo tvarka

Rudeninio arimo konkursas pirmiausia bus organizuojamas visuose šalies rajonuose. Iki šių metų spalio 5 d. rajonuose bus sudaroma rudeninio arimo vertinimo komisija, kurią sudarys LŽŪKT, LŪS, LŽŪBA ir savivaldybių administracijos specialistai.

Žemdirbiai – artojai, pageidaujantys dalyvauti rudeninio arimo konkurse, iki spalio 12 d. turi informuoti LŽŪKT rajono biurą (http://www.lzukt.lt/cont-0-rajonu-konsultavimo-biurai-kontaktai.aspx). Arimo kokybę vertina sudaryta komisija, rajoninio rudeninio arimo konkurso nugalėtoju skelbiamas artojas, surinkęs daugiausiai balų. Dviem ar daugiau artojų surinkus po vienodą balų skaičių, nugalėtoju pripažįstamas tas, kuris yra suaręs didesnį žemės plotą. Turima geros patirties, kai rajono vertinimo komisijai geriausius artojus pateikia kiekvienos seniūnijos seniūnas, kuris su seniūnijos žemės ūkio specialistu aplanko artojus ir išrenka geriausią seniūnijos artoją.

Visus duomenis apie rajono rudeninio arimo konkurso nugalėtoją (artojo vardas, pavardė, gyvenamos vietos adresas, telefonas, plūgo korpusų skaičius ir gamyklinė markė, traktoriaus gamyklinė markė, artojo suarto lauko įvertinimo balų skaičius pagal atskirus vertinimo elementus, suarto lauko (ne mažiau kaip 5 ha) plotas bei konkretaus lauko buvimo vietos adresas) rajono komisija perduoda LŽŪKT informacijos specialistei-analitikei Sandrai Trakšelei iki spalio 30 d. el. pašto adresu: [email protected]

Šiemet įvedama naujovė. Šalies regionuose LŽŪKT paskirs arimo vertinimo ekspertus, kurie kartu su rajonų komisijų nariais nustatys geriausius artojus– rudeninio arimo konkurso nugalėtojus regionuose. Regionų ekspertai Respublikinei arimo vertinimo komisijai pateiks 9 artojų arimo įvertinimo duomenis.

Respublikinė Komisija, gavusi informaciją apie regionų rudeninio arimo konkurso nugalėtojus, vyks vertinti laukų. Komisijos nariai individualiai vertins arimo kokybę pagal „Arimo varžybų taisykles“. Respublikinio rudeninio arimo konkurso nugalėtoju skelbiamas artojas, surinkęs daugiausiai balų. Dviem ar daugiau artojų surinkus po vienodą balų skaičių nugalėtoju pripažįstamas tas, kuris yra suaręs didesnį žemės plotą.

Nugalėtojų apdovanojimas

Rajono bei Respublikinio rudeninio arimo konkurso nugalėtojai – artojai bus kviečiami į LŽŪKT organizuojamą šventinį renginį ir apdovanojami padėkos raštais, asmeninėmis dovanomis ar specialiais prizais. Kartu kviečiami atvykti rajono konkurso organizatoriai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įsteigė prof. Petro Vasinausko prizą, geriausiai šalyje suarusiam artojui.

Kad sektųsi gražiau ir kokybiškiau arti laukus, pateikiame dažniausiai praktikoje pasitaikančias plūgų reguliavimo klaidas.

Nepakankamas riekės apvertimas:

  • netinkama verstuvė;
  • per mažas arimo greitis;
  • per giliai aria priešplūgiai (kamparaižiai);
  • ariant plūgas per daug spaudžiamas prie vagos sienelės;
  • neišlaikytas tinkamas arimo gylio ir vagos pločio santykis.

Prastas augalinių liekanų užarimas:

  • ariama be priešplūgių (kamparaižių);
  • per mažas priešplūgių (ypač kamparaižių) arimo gylis;
  • priešplūgiai pritvirtinti per toli nuo korpuso norago galo, kamparaižiai nustatyti netinkamu kampu;
  • per didelis priešplūgių (kamparaižių) gylis;
  • per mažas arimo greitis.

Arimo gylis mažesnis už norimą:

  • gilinti arimo gylį plūgo lauko ratuko pagalba;
  • neaštrūs ar nudilę noragai;
  • nudilę kaltai;
  • neišlaikytas plūgo horizontalumas – plūgas pasviręs į arto lauko pusę;
  • per sausa dirva.

Plūgo pirmojo korpuso arimo gylis mažesnis negu paskutiniojo:

  • per ilga centrinė traukė;
  • per daug sutrumpintas dešinysis traktoriaus paspyris.

Plūgo pirmo korpuso arimo gylis didesnis negu paskutiniojo:

  • per daug sutrumpinta centrinė traukė;
  • per daug išilgintas dešinysis traktoriaus paspyris.

Dažnas priešplūgių (kamparaižių) kimšimasis augalų liekanomis:

  • priešplūgiai (kamparaižiai) aria per sekliai;
  • priešplūgiai (kamparaižiai) aria per giliai;
  • priešplūgiai pritvirtinti per arti norago;
  • kamparaižių sureguliuotas netinkamas kampas;
  • prieš priešplūgius (kamparaižius) uždėti diskus;
  • per daug išterštas laukas augalų liekanomis.

Išsiskiria atskiri plūgo važiavimai (pirmo korpuso ariama riekė per plati ir žema):

  • Plūgas yra ne traktoriaus centre, bet dešiniau, žiūrint iš priekio. Išsiskiria atskiri plūgo važiavimai (pirmo korpuso ariama riekė per siaura ir aukšta).
  • Plūgas yra ne traktoriaus centre, bet kairiau, žiūrint iš priekio.

Išsiskiria atskiri plūgo važiavimai (nors plūgas yra traktoriaus centre):

  • Priekinis korpusas aria per giliai arba per sekliai, palyginti su paskutiniojo plūgo korpuso gyliu.

Ariant vis prabuksuoja traktoriaus galiniai ratai:

  • dirva per drėgna arti;
  • neįjungtas priekinis varantysis traktoriaus tiltas;
  • per didelis arimo gylis esamomis sąlygomis;
  • per didelis oro slėgis traktoriaus padangose;
  • per daug plūgo korpusų.

Ariant plūgas spaudžiamas prie arba nuo vagos sienelės:

  • dėl nudilusių pavažų netenka stabilumo;
  • plūgas nelygiagretus traktoriaus važiavimo linijai;
  • sudėtingas ir ligas tas kelias į gražu arimą.