• Temos
• Augalininkystė

Grėsmė grūdų kokybei – mikotoksinai

Dr. Audronė Mankevičienė

LAMMC ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

2017-10-02

Dažni ir intensyvūs lietūs per vegetacijos sezoną ir dar šlapesnis ruduo lėmė, kad šiemet, palyginti su pernai metais, grūdai daugiau užkrėsti įvairiais mikotoksinais. LAMMC ŽI atlikti pirminiai šių metų derliaus tyrimo rezultatai parodė, kad suvėlinus derliaus nuėmimą vasariniuose kviečiuose įvairių mikroorganizmų koncentracijos 5–6 kartus viršijo Europos Sąjungos reglamento reikalavimus. Vis tik vien gamtinių sąlygų kaltinti nereikėtų. Mikotoksinus gaminantys mikroskopiniai grybai užkrečia lauko augalus, ypač javus, jų augimo, derliaus nuėmimo, sandėliavimo ir perdirbimo metu. Kokios dažniausios augintojų daromos klaidos ir kaip grūduose sumažinti Fusarium toksinų koncentracijų kiekį?

Žinoma, ne visuose pasėlių plotuose atsispindės tokios koncentracijos. Tačiau aišku tai, kad vėlinant nuėmimą, gero derliaus neverta tikėtis. Jei grūdai nukulti labai didelio drėgnio, pasitaiko, kad žemdirbiai juos perdžiovina. Taigi vėl prarandama grūdo kokybė – jie tampa trapūs ir naudoti maistui netinkamai. Jei supilami pernelyg drėgni grūdai, jie paprasčiausiai sugenda, vyksta įvairūs mikrobiologiniai procesai, tad juose kaupiasi ne tik mikotoksinai, bet ir įvairūs mikroorganizmai. Vykstant šiems procesams, nukenčia grūdų kokybė. Todėl labai svarbu grūdus tinkamai išvalyti ir išdžiovinti.

Faktai apie mikotoksinus

Toksikologiniu ir cheminiu atžvilgiu mikotoksinai labai skirtingi cheminiai junginiai, kuriuos sunku klasifikuoti ir apibūdinti, tačiau jie tapo neišvengiami vystant žemės ūkio veiklą. Jie gali užteršti mūsų maistą tiesiogiai ir netiesiogiai: naudojant tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės maisto produktus. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2001 m. duomenimis, mikotoksinai užteršė augalininkystės produkciją 25–30 procentų, 2012 m. duomenys rodo, kad 50 proc. visų pasaulyje išaugintų javų derlius užterštas mikotoksinais, o 45 proc. visų mėginių pasaulyje užteršti daugiau nei vienu mikotoksinu.

2016 m. grūdų kokybės problemos

Užsienio mokslininkai mikotoksinų didėjimo tendencijas sieja ne tik su gamtinėmis sąlygomis, klimato kaita, bet ir su glifosato (raundapo) naudojimu, minimaliu žemės dirbimu. Vyrauja nuomonė, kad ekologinėmis sąlygomis auginami javų grūdai būna mažiau užteršti Fusarium grybais ir mikotoksinais, negu auginti intensyviai. Tyrimais nustatyta, kad Fusarium grybams plisti įtakos turi gamtinės sąlygos (30 proc.), priešsėlis (15–20 proc.), žemės dirbimo būdas (15–20 proc.), tręšimas mineralinėmis trąšomis (10–15 proc.), tręšimas azotu (7–10 proc.), tręšimas mėšlu (4–5 proc.), veislė (7–10 proc.), sėjos laikas ir sėklos norma (4–5 proc.), derliaus nuėmimo būdas, transportavimas (2–4 proc.). Be to, globalizacija didina invazinių mikroorganizmų riziką, įskaitant ir mikotoksinų gamintojus. Fusarium grybų ir mikotoksinų invazijos didžiojoje Europos dalyje kartojasi periodiškai, maždaug kas 12–14 metų.

Situacija Lietuvoje

Didesnis Fusarium grybų ir mikotoksinų protrūkis paskutinį kartą pasireiškė 1996–1998 m. Tuo periodu Lietuvoje nustatyta, kad gyvuliams šerti naudoti iš Ukrainos pirkti grūdai buvo gausiai užteršti Fusarium grybais ir mikotoksinais, ypač zearalenonu. Žemės ūkio ministerijos užsakymu 2005 m. buvo vykdytas mikotoksinų monitoringas. Išryškėjo, kad gautų mėginių užterštumas siekė 97–100 proc., tačiau nustatytos nedidelės koncentracijos. Mikotoksinų problema Lietuvoje labiau išryškėjo 2012–2013 m. Didesnės mikotoksinų koncentracijos aptiktos vasarinių javų grūdų mėginiuose. Tuo laikotarpiu vykdyto monitoringo duomenimis, 9 proc. vasarinių kviečių mėginių užteršti DON (deoksinivalenolis) ir ZEA (zearalenonas) Fusarium mikotoksinais ir 7, 5 proc. vasarinių kviečių mėginių užteršti DON, ZEA ir T2 toksinu. Abiem atvejais koncentracijos viršijo Komisijos reglamento (EB) Nr.1881/2006 reikalavimus.

Kad žemdirbiai būtų tikri dėl grūdų kokybės, lauko mikotoksinų kiekį rekomenduojama ištirti praėjus 3–5 savaitėms po derliaus nuėmimo, o sandėlių mikotoksinų tyrimai – kartą per 3 mėnesius.

Kviečių mėginiai gausiai užteršti sandėlio grybais, potencialiais mikotoksinų gamintojais

Mėginių užsiteršimas lauko ir sandėlių grybais, 2016 m.

Multi-mikotoksininis užterštumas yra iššūkis dabartiniam toksikologijos mokslui, nes mikotoksinų tarpusavio poveikis yra labai sudėtingas procesas, juolab, kad atrandami vis nauji cheminiai junginiai. Yra publikacijų, kur mikotoksinai laikomi slaptais žudikais bei siejami su bioterorizmu.

Fusarium grybų ir mikotoksinų įtaka duonos kepimo savybėms

Pavojus sveikatai (T. Kuiper-Goodman, 2002 WHO)

Vis tik dažniausios augintojų daromos klaidos – tiesioginė sėja į ražieną, priešsėlis – kukurūzai, atsėliavimas, minimalus žemės dirbimas neįterpiant šiaudų liekanų, naudojama per didelė sėklos norma, vėluojamas derliaus nuėmimas. 2013–2014 m. buvo vykdomas monitoringas, kurio metu apklausta apie 150 kviečių augintojų. Rezultatai:

• 47 proc. augintojų nesilaikė sėjomainos reikalavimų ir sėjo žieminius ir vasarinius kviečius po kviečių, kukurūzų bei po kitų javų.
• 34 proc. augintojų pasėlius purškė nuo varpų fuzariozės. Kiti purškė nuo lapų ligų (42 proc.). Nepurškė visai 24 proc., 2 iš jų ekologiniai ūkiai.
• Populiariausias žemės dirbimo būdas – tradicinis. Jį taikė apie 70 proc. kviečių augintojų. Seklų, gilų ir beariminį žemės dirbimo būdus naudojo tik pavieniai kviečių augintojai.
• Tik 7 proc. augintojų surinkdavo derliaus liekanas. Likusieji (93 proc.) – apardavo.
• Apie 50 proc. augintojų pirko beicuotą sėklą, likusieji naudojo savo sėklą arba pirkdavo. 6 proc. sėjo nebeicuotą sėklą, bet pusė iš jų – ekologiniai ūkiai.

Rekomendacijos

EK rekomendacija2006/583/EB „Dėl grūduose ir jų produktuose esančių Fusarium toksinų prevencijos ir jų koncentracijų mažinimo“:

• Derlių nuimti kietosios brandos metu (nevėlinti derliaus nuėmimo), nes dėl vėlyvo derliaus nuėmimo gali smarkiai padidėti mikotoksinų koncentracijos grūduose.
• Reikia užtikrinti, kad būtų galimybė laiku naudoti grūdų džiovinimo įrangą, jeigu grūdų derliaus negalima nuimti, kai grūdų drėgnis yra apie 15–16 procentų.
• Dar prieš derliaus nuėmimą reikia pasirūpinti, kad visi derliui nuimti ir grūdams sandėliuoti reikalingi įrenginiai gerai veiktų, būtų išvalyti. Reikia turėti atsarginių detalių, kad būtų sugaišta kuo mažiau laiko taisant įrenginius ir dėl to nenukentėtų grūdų kokybė.
• Būtina sekti grūdų drėgnį. Derliaus nuėmimo metu reikia stengtis nepažeisti grūdų ir vengti jų sąlyčio su dirvožemiu.
• Labai svarbu išvalyti grūdus, kad liktų kuo mažiau susiraukšlėjusių, pažeistų grūdų.
• Derliaus nuėmimą reikia planuoti atsižvelgiant į turimų džiovyklų pajėgumus. Grūdus reikėtų džiovinti taip, kad jiems būtų padaryta kuo mažesnė žala.
• Prieš džiovinimą ar valymą reikėtų kuo trumpiau laikyti sukrautus, siekiant sumažinti mikroskopinių grybų augimo riziką.
• Grūdus reikia vėdinti, kad jie neperkaistų ir, jeigu įmanoma, nereikėtų maišyti grūdų partijų, kurių užkrėtimo rizika gali būti skirtinga.
• Sandėliuoti reikėtų iki saugaus drėgnio (12–13 proc.) išdžiovintus grūdus.
• Pageidautina, kad sandėliavimo patalpose cirkuliuotų oras, būtų palaikoma vienoda temperatūra.
• Reikėtų reguliariai sekti sandėliuojamų grūdų temperatūrą. Padidėjusi temperatūra gali įspėti apie grūduose vykstančius mikrobiologinius procesus arba jie apkrėsti vabzdžiais.
• Siekiant sumažinti vabzdžių ir grybų paplitimą sandėliavimo patalpose, reikėtų taikyti tinkamas ūkio priežiūros procedūras. Jos gali apimti tinkamų registruotų insekticidų, fungicidų ar atitinkamų alternatyvių metodų naudojimą. Reikėtų pasirinkti tik tokias chemines priemones, kurios nesukelia nepageidaujamo poveikio, atsižvelgiant į numatytą galutinę grūdų naudojimo paskirtį.

Kiti ES reglamentai ir rekomendacijos:

• 1881/2006 nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų koncentracijas maisto produktuose
• 1126/2007 papildymas
• 2013/165/ES T2ir HT2 toksinams
• 2006/576/EB pašarams
• 2006/583/EB dėl grūduose ir jų produktuose esančių Fusarium toksinų prevencijos ir jų koncentracijų mažinimo

Nuo 2003 m. LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai aktyviai dalyvauja Fusarium grybų ir mikotoksinų plitimo tyrimuose. Šiaurės šalių žemės ūkio mokslininkų asociacija (NJF), kuriai priklauso Norvegija Danija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Anglija ir Rusija, kasmet organizuoja seminarus Fusarium grybų ir mikotoksinų problemoms spręsti. Jose pristatomos ir analizuojamos naujos selekcijos programos (nuo pavasarinio pelėsio bei varpų fuzariozės), sprendžiamos rezistentiškumo problemos, naujų augalų apsaugos produktų poveikis, naujų Fusarium rūšių atsiradimas, tyrimo metodų tobulinimas ir kt.

Naudinga vaizdo informacija

Grūduose – gausybė nuodus gaminančių grybų