Gegužės 19 d., sekmadienis | 24

Grūdų supirkėjai: ar šių metų grūdai galėjo būti geresnės kokybės?

2023-09-06

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Javapjūtė baigėsi, derlius dar vis važiuoja į šalies elevatorius, uostus arba saugomas ūkininkų sandėliuose, bet išvadas daryti jau galima.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Kaip ir prognozavome, matyti, kad šiųmetis derlius panašus į vidutinį daugiametį. Grūdai šiemet stambūs, tik palyginti su keletu praėjusių metų – prastesnės kokybės: sumažėjęs baltymų ir glitimo kiekis. Buvo grūdų su tokiu mažu procentu baltymų, kokių seniai savo praktikoje nemačiau“, - pasakoja „Agrochemos“ komercijos direktorius Gerardas Brazaitis.

10 elevatorių valdančios agroverslo bendrovės komercijos direktorius sako, kad šiemet „Agrochemos“ punktus pasiekė daugiausia 2 klasės kviečiai. Jie yra labai gero saiko svorio ir kritimo skaičiaus, bet ne tokie baltymingi, mažai glitimo. O tai turi didžiausios įtakos grūdų kokybei ir tam, kuriai klasei bus priskirti superkami grūdai.

Paklaustas, ar galėjome gauti geresnės kokybės grūdų, kai oras šiemet Lietuvoje buvo toks kontrastingas, G. Brazaitis teigė, kad didesnės įtakos grūdų kokybei turi auginimo technologija negu oro sąlygos. Tręšiant tinkamu laiku, laikantis optimalių normų, augalai visą vegetacijos laikotarpį pildo grūdą maisto medžiagomis ir išlaiko gerus biometrinius rodiklius. Yra paskaičiuota, kad pieninės brandos tarpsniu javus patręšus 30–40 kg/ha amidiniu azotu, baltymų kiekis grūduose padidėja maždaug 1 proc.

Komercijos direktoriui pritaria ir „Agrochemos“ Augalų apsaugos skyriaus vadovas, pats ūkininkaujantis Mantas Mačėnas.

„Matome, kas nutiko šiemet laukuose: pavasarį į dirvožemį išbertų ar išpurkštų azoto trąšų augalai tinkamai nepasisavino per šaknis dėl sausros. Didžioji dalis nitratinio azoto liko dirvoje, o amoniakinio ir amidinio azoto užteko tik tiek, kad augalai išgyventų, nekalbant apie kokybę ar gausų derlių, – patirtimi dalijosi M. Mačėnas. – Tuo tarpu ūkiai, kurie laikėsi aukšto potencialo auginimo technologijos ir kritiniais augalo vystymosi tarpsniais toliau tręšė augalus per lapus tiek aminorūgštimis, tiek mikroelementinėmis trąšomis, kūlė rekordinius, aukštos kokybės derlius“.

Todėl šiemet sklandęs klausimas, kur dėti kablelį sakinyje „tręšti negalima taupyti“, turi atsakymą: laimėjo ūkininkai, kurie laikėsi auginimo technologijų ir, prisitaikę prie oro sąlygų, maitino augalus ir per lapus mikroelementinėmis trąšomis - medžiagomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nebūtinos, bet yra ypač svarbios grūdų kokybės rodikliams.

Grūdų kokybės rodikliai

Pagrindiniai grūdų kokybės rodikliai yra baltymų kiekis ir glitimas, saiko svoris arba lyginamasis svoris, Hagberg kritimo skaičius (HKS). Pagal baltymų kokybę kviečiai skirstomi į skirtingas klases. Didesnis baltymų kiekis ir geresnė jų sudėtis turi įtakos galutinei gaminių kokybei. Glitimo kiekis ir kokybė lemia duonos ir kitų kepinių technologines savybes. Abiem šiems komponentams didžiausios įtakos turi azoto ir sieros atsargos augaluose įvairiais jų vystymosi tarpsniais. Kritimo skaičius grūduose leidžia prognozuoti technologines būsimų gaminių tešlos savybes, kepinio kokybę. Saiko svoris parodo, kiek sveria 1 litras grūdų gramais.

UAB „Agrochema“ pranešimas spaudai