Balandžio 23 d., antradienis | 24
Į pagalbą ūkininkams: pažeistus pasėlių plotus įvertins dronai
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2021-05-24
Ūkininkų pasėliai pažeidžiami kasmet: stichinės nelaimės (užmirkimas ar atvirkščiai – įsivyrauja sausra), laukinių gyvūnų ir paukščių žiemą ir ankstyvą pavasarį padaryti pažeidimai ar per laukus vykdomi strateginiai darbai, pvz. tiesiami dujotiekio vamzdžiai. Patiriama nemažų nuostolių. Sprendimas – pažeistų plotų dydžius gali padėti įvertinti dronai. Apie tai, kaip pritaikyti dronus ir jų teikiamus duomenis sprendžiant nestandartines ūkio situacijas kalbamės su Luku Šapranausku,LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovu.
Kokiais būdais galima įvertinti pasėlio pažeidimų dydį?
Pasėlio pažeidimo vertinimo būdai gali būti įvairūs: tiek antžeminiai, kai vertina specialistai, ir taip vadinami virš žeminiai, kai pasitelkiami dronai ir palydovai.
Specialistui vertinant, sakykime, gyvūnų padarytą žalą, visuomet išlieka žmogiškasis faktorius suklysti tiksliai apskaičiuojant pažeistą plotą, ypač kuris yra netaisyklingos formos, todėl tai gali turėti įtakos teisiniams ginčams.
Bepiločiai orlaiviai neprisiriša prie tam tikrų matavimų, o fotografuoja lauką iš viršaus ir programinė įranga išskiria tik pažeistas lauko vietas. Žinoma, darbo našumas, pažeistus laukus vertinant dronu, yra daug didesnis – jis atliekamas apie šešis kartus greičiau už visą žmonių komandą. Vieno pakilimo metu per 30 min. dronas gali apskristi 30–50 ha, priklausomai nuo lauko konfigūracijos ir oro sąlygų.
Pasėliams nemažai žalos pridaro stirnos ir elniai, kurių populiacija sparčiai didėja.
Kaip vyksta pasėlio vertinimas dronu?
Pažeisto ploto vertinimas su bepiločiu orlaiviu vyksta trimis etapais. Pirmiausia tas laukas iš viršaus fotografuojamas multispektrine kamera, skraidydamas 120 m aukštyje (aukštis priklauso nuo to, kokios kokybės kadrų norime, kuo žemiau skrendama tuo geresnė kokybė, tačiau kadrų skaičius ir skrydžio trukmė ilgėja) orlaivis padaro vidutiniškai 45 vieno hektaro nuotraukas. Iš gautų nuotraukų su koordinatėmis parengiamas ortofotoplanas, tuomet jis analizuojamas. Pagal multispektrinius vaizdus galimaapibūdinti augalinės dangos tipą, pasiskirstymą, intensyvumą ir būklę. Tam yra naudojamiaugalijos būklės indeksai (NDVI ir NDRE). Indeksai nustatomi naudojant skirtumą tarp atspindėtų artimojo infraraudonojo spektro dalies ir matomųjų spindulių spektro dalies bangų.
Kuo NDVI ir NDRE indeksų reikšmės didesnės, tuo pasėlių būklė yra geresnė ir atvirkščiai. Pagal tai pasėlis suskirstomas į zonas, kuriose matuojamas pažeidimo plotas.
Gauti duomenys įvairiomis programomis apdorojami ir nustatomas konkretus pažeistas. Parengiama ataskaita. Taip ūkininkas gali įvertinti ne tik pažeistų laukų plotus, bet ir bendrą lauko būklę: kur augalai daugiau ar mažiau gyvybingi. Labai pravartu prieš žiemą dronu apskristi pasėlius ir nustatyti, kiek augalai yra gyvybingi, kiek yra sukaupę azoto, o ankstyvą pavasarį tuos duomenis panaudoti kintamos normos tręšimui. Jei laukas užmirkęs, blogai veikia drenažas, taip pat dronu galima nustatyti visus užmirkusius plotus.
Jei ūkininkas pasėlius apsidraudęs nuo tam tikros žalos (sausros ar lietaus), pasiekus tam tikrą SPI indekso reikšmę galima kreiptis į draudimo kompanijas. Standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmes, taikomas apsidraudusiems laukams, galima rasti informacinėje sistemoje IKMIS. Šių reikšmių duomenis teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba seniūnijų lygmeniu.
Kokias nestandartines situacijas jau teko spręsti? Pateikite pavyzdžių.
Konsultavimo tarnyba jau ne vienus metus ūkininkų pasėlius stebi bepiločiais orlaiviais, o žemdirbiai informaciją taip pat gali rasti informacinėje IKMIS sistemoje. Teko nemažai spręsti ir nestandartinių situacijų, kur pagelbėjo dronai.
Štai du Kėdainių r. ūkininkai 2019 m. garstyčiomis apsėjo 150 ha (sėjos norma 13,1 kg/ha). Po kurio laiko pastebėjo, kad augalai dygsta labai vangiai. Kreipėsi į mus su prašymu nustatyti pasėlių tankumą. Tam pasitelkti dronai ir surinkti bei apdoroti jų duomenys. Pagal NDVI laukai buvo suskirstyti į zonas, kuriose vykdyti antžeminiai matavimai – garstyčių, piktžolių kiekis kvadratiniame metre.
Pagal standartą 1 kv. m garstyčių turėtų būti 100–120 vnt., tačiau kai kuriose lauko plotuose augalų gyvybingumas tesiekė 38,67 vnt./ kv. m. Vėliau ūkininkai sėklas dar ištyrė laboratorijoje. Pasirodo, kad jos buvo kelių metų senumo. Taigi, turint tikslius duomenis ir įrodymus, galima siekti žalos atlyginimo.
Kita situacija. Pernai į Konsultavimo tarnybą kreipėsi ūkininkas, nes per jo laukus buvo tiesiamas dujotiekis.
Per ūkininko laukus buvo tiesiamas dujotiekis.
To nežinodamas, ūkininkas pasėlius apsėjo ir prižiūrėjo. Patirti nemaži nuostoliai dėl sunaudotų resursų: pirktos ir naudotos sėklos, trąšos, augalų apaugos produktai, kuras, darbo laikas ir kt. Galima skaičiuoti ir dar daugiau: netenkama būsimo derliaus, nes pažeidžiami augalai, sugadinamas pasėlio plotas – apverčiamas derlingas sluoksnis ir kt. Dujų įmonė, tiesianti dujotiekį, siūlė kompensaciją – padengti 3 t/h prarandamo derliaus. Ūkininkas nesutiko, nes pagal ilgametę praktiką jis patirtų 5–6 t/h kviečių derliaus nuostolį.
Pasitelkus įvairių tipo dronus ir jų teikiamus duomenis, dėl dujotiekio vamzdžių tiesimo darbų iš viso nustatytas 4,76 ha ploto pažeidimas, kuris sudaro 5,97 proc. bendro laukų ploto.
Iš viso tikėtinas pažeisto ploto dydis yra 6,27 ha, kuris sudaro 7,87 proc. bendro laukų ploto. Iš šio ploto bus gaunamas mažesnis derlius negu iš dujotiekio tiesimo darbų paveiktų plotų. Taigi, vėl ūkininkas turi pagrindo imtis veiksmų dėl žalos atlyginimo.
Suprantama, kad dronai gana brangiai kainuoja, ypač, jei ketinama įsigyti su multispektrinėmis kameromis. Be to, priklausomai nuo drono kategorijos, reikia išklausyti mokymus ir turėti pažymėjimą-leidimą, kad turite teisę skraidyti, tad kartais pigiau įsigyti paslaugą, pavyzdžiui kreiptis į Konsultavimo tarnybą.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT vyr. redaktorė
