Balandžio 24 d., trečiadienis | 24

IKMIS: informacija iš laukų 2019-05-02

LŽŪKT informacija
2019-05-02

© LŽŪKT nuotr.

Kasmet gamta pateikia vis naujų siurprizų, todėl ir tie patys uždaviniai sprendžiami kiekvieną kartą vis kitaip. Drėgmės trūkumas Lietuvoje akivaizdus, yra nemažai vietų, kuriose šį balandį taip ir nepalijo, o kur dar šalnos naktį ir kaitra dieną. Visa tai alina augalus, jie nepaima maisto medžiagų. Nors pagal faktinį tręšimą stebimuose žieminių kviečių laukuose jau atiduotas visas azotas apskaičiuotam derliui gauti, tačiau chlorofilo koncentraciją lapuose matuojant N-testeriu rodo, kad lapuose dar trūksta nuo 30 iki 80 kg/ha N veikliosos medžiagos. Vadinasi, dalis trąšų guli paviršiuje ant suskilusios dirvos, o kita dalis – išgaravo į orą taip ir nepamaitinusi žemės ūkio augalų. Laukai, patręšti per lapus skystomis trąšomis, atrodo kiek geriau. Dabar gerokai pagelbėtų tik lietus.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra nuo bamblėjimo pradžios (BBCH 30) iki apčiuopiamo antro stiebo bamblio (BBCH 32). Atšilę orai spartina augalų vystymąsi. Norint augimo reguliatorius panaudoti optimaliu momentu, būtina susipažinti su jų veikimo principais, nes netinkamai naudojami šie preparatai gali lemti derliaus nuostolius. Svarbiausia – juos naudoti tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį. Visų pirma patartina taisyklingai nustatyti pasėlio išsivystymo tarpsnį pagal BBCH skalę.

Augalo tarpsnis nustatomas perpjaunant išilgai pagrindinį stiebą:

Web-pav1

Nustatę pasėlio augalų išsivystymo tarpsnį, pasirinkite tinkamiausią augimo reguliatorių. Veikliosios medžiagos, esančios preparatuose, naudojamos skirtingais augalų augimo tarpsniais, aplinkos sąlygomis, taip pat jos pasižymi nevienodu poveikiu.

Veiklioji medžiaga:

  1. Chlormekvatchloridas – sutrikdo augalinių hormonų giberalinų ir auksinų, tačiau skatina citokininų sintezę, kurie skatina ląstelių dalijimąsi ir šoninių ūglių formavimąsi. Panaudojus preparatą, turintį šios veikliosios medžiagos, krūmijimosi tarpsniu, augalai suformuoja daugiau šoninių ūglių, gausiau žydi ir formuoja varpas.

Augalus nupurškus, kai jie pasiekę BBCH 29–32 stiebo augimo tarpsnį, sutrumpėja apatiniai tarpubambliai. Vėlesniais augalo augimo tarpsniais preparatų, turinčių šios veikliosios medžiagos, naudoti negalima, nes gali būti pažeidžiamos varpos.

Lietuvoje registruoti augimo reguliatoriai, turintys šios veikliosios medžiagos: Cycocel 750, CCC, Stabilan 750 SL. Šie preparatai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų negalima naudoti prieš numatomas arba praėjusias šalnas ir esant lietingam orui. Nerekomenduojama jų naudoti lengvuose dirvožemiuose. Tinkamu laikotarpiu nupurškus pasėlį, gaunamas 6–7 proc. didesnis derlius, pagerėja grūdų kokybė.

  1. Mepikvatchloridas – sisteminio veikimo augalų augimo reguliatorius, kuriuo apdoroti javai būna žemesni, juose suintensyvėja maisto medžiagų gamyba, sustiprėja šaknų sistema, skatinamas žydėjimas ir brendimas. Augalai apsaugomi nuo varpų ir stiebų lūžimo.

Lietuvoje registruoti preparatai: Medax Top, Terpal, Caryx. Nuo kitų preparatų pastarieji skiriasi naudojimo sąlygomis – juos purkšti patariama esant drėgnam orui.

  1. Trineksapak etilo turintys augimo reguliatoriai slopina giberelinų biosintezę, dėl to mažėja ląstelių ilgis, sustorėja stiebai ir trumpėja tarpubambliai. Šios medžiagos yra Countdown NT, Bertego, Tempo, Regucil, Moxa, Medax Max, Cuadro NT, Calma, Moddus Start, Trimaxx, Optimus, Moddus 250 EC preparatų sudėtyje.

Lauko augalų auginimo technologijoje, naudojant šias priemones, geriausiais rezultatas pasiekiamas, kai krūmijimosi tarpsniu naudojami chlormekvatchlorido turintys augimo reguliatoriai, o vėlesniuose –trineksapak etilo.

  1. Etefonu purkšti reikėtų augalams pasiekus krūmijimosi tarpsnį, iki pasirodant vėliaviniui lapui – BBCH 29–37. Ši veiklioji medžiaga didina augalų atsparumą išgulimui, nes neleidžia ilgėti apatiniams tarpubambliams ir sutrumpina viršutinįjį. Stimuliuoja lignino ir celiuliozės susidarymą, sustiprėja stiebo sienelės.

Etefono negalima naudoti kartu su skystosiomis trąšomis ir herbicidais. Purškiant preparatą Cerone, turintį šios veikliosios medžiagos, oro temperatūra dienos metu turėtų būti ne žemesnė kaip 15 oC, o naktį – 5 oC.

Siekiant norimo efekto, pasėliuose būtina naudoti tik registruotus augalų augimo reguliatorius, atsižvelgiant į rekomenduojamas normas, augimo tarpsnį, maišymą su kitais preparatais.

Žieminių rapsų būklė

Balandžio pabaigoje pražydo pirmieji žieminių rapsų žiedai. Žydėjimą paspartino drėgmės trūkumas. Ankstesniais metais rapsai pradėdavo žydėti gegužės 5–7 dienomis.

Web-pav2Dinaminių stebėjimų duomenimis, nepurkštuose rapsų laukuose pagausėjo rapsinių žiedinukų, stiebinių paslėptastruablių. Primename kad pagal „Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles“, Nr.3D-166 (2018-03-19), žemės naudotojas, besirengiantis purkšti žydinčius augalus profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ar sėti rapsų sėklą, apdorotą augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tiametoksamo ar klotianidino, ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas prieš purškimą profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ar sėją, privalo deklaruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Žinotina, kad nuo 4 val. iki 21 val. draudžiama augalų apsaugos produktais purkšti žemės sklypuose ar kituose plotuose žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai.

Kaip registruoti purkšimus galite pažiūrėti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro parengtoje vaizdo medžiagoje

DĖMESIO! Žydinčius augalus purkšdami augalų apsaugos produktais kenkiame sau ir gamtai!

Web-pav3Šalnos paveikti žieminiai rapsai (Kėdainių r.)

Kėdainių r. pastebėti žieminiai rapsai, nulinkusiomis viršūnėmis. Antradienio (balandžio 30 d.) naktį buvusi šalna lėmė rapsų stiebo nulinkimą, bet nereikia gąsdintis, nes jau antroje dienos pusėje augalai buvo atsitiesę. Pasėliui žalos nepadaryta.

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite plačiau sužinoti www.ikmis.lt

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles.