• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2019-05-06

LŽŪKT informacija

2019-05-08

Balandis stebino oro temperatūros rekordais, užsitęsusia sausra ir šalnomis. Gegužės pirmoji savaitė buvo gana permaininga ir ūkininkų nedžiugina. Žadėtas lietus kur ne kur vos nulijo ir neįprastai sausas pavasaris tęsiasi. Per praėjusią savaitę sulaukėme tik nuo 7 iki 14 mm kritulių. Tai šiek tiek atgaivino augalus. Dienomis termometro stulpelis pakildavo nuo +10 iki +17 °C, naktimis nukrisdavo iki -4 °C, o dirvos paviršiuje, žemesnėse vietose, iki -6 °C, kai kur pasirodė sniego. Tokie vėsūs su šalnomis orai neleidžia ūkininkams naudoti herbicidų ir augimo reguliatorių. Koks gegužės mėnuo bus vėliau, tiksliai pasakyti niekas negali. Oro temperatūrai pakilus ir dienomis, ir naktimis, iki bamblėjimo tarpsnio pabaigos dar bus galima suspėti juos panaudoti. Nors atvėso orai ir gąsdino šalnos, balandžio pabaigoje lepinusi šiluma paspartino žieminių rapsų augimą ir šiuo metu jie žydi visoje Lietuvoje.

Žieminių rapsų būklė

Vyraujantis žieminių rapsų išsivystymo tarpsnis – BBCH 65 (visiškas žydėjimas, t. y. ant pagrindinio stiebo žydi 50 proc. žiedų, senesni žiedlapiai krenta). Tinkamas laikas naudoti fungicidus nuo baltojo (sklerotinio) puvinio, tuo pačiu rapsus apsaugant nuo ligų infekcijos per įplyšusius stiebus. Žydėjimo pabaigoje (BBCH 69) galima purkšti nuo juodosios dėmėtligės (alternariozės).

SVARBU. Naudodami augalų apsaugos produktus augalams žydint, nepamirškite prieš 2 kalendorines dienas purškimą užregistruoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tvarkomoje Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir purkšti nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto. Kaip registruoti purkšimus, galite pažiūrėti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro parengtoje vaizdo medžiagoje.

Bepiločio orlaivio duomenys

Kėdainių r. e-Bee fiksuoto sparno bepiločio orlaivio duomenimis, naudojant multispektrinę kamerą, kuria nustatomas augalų NDVI (normalizuotas augalijos skirtumo indeksas), žieminių rapsų pasėlį paveikusi šalna sumažino aukščiausią NDVI indeksą lauke nuo 0,44 iki 0,37 ir šiek tiek sulėtino rapsų vystymąsi. Nepaisant to, gana gyvybingi augalai užima 72 % lauko, t. y. 9 % daugiau negu praėjusią savaitę, ir sėkmingai žydi toliau.

Šalnos žieminių kviečių beveik nepaveikė, tačiau palijus lietui, lauko gyvybingumas pradėjo vienodėti. Raudonose zonose augalų NDVI indeksas nukrito nuo -0,14 iki -0,18, ten vegetuojančios augalijos beveik nebeliko. Gana gyvybingų augalų užimamas plotas lauke per savaitę labai padidėjo, t. y. nuo 20 % iki 91 %. Taigi galime matyti, kaip vanduo buvo reikalingas augalams ir kaip stipriai pagerino jų būklę.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai išsivystę nuo BBCH 31 (apčiuopiamas pirmasis stiebo bamblys) iki BBCH 33 (apčiuopiamas trečiasis stiebo bamblys).

Miltligės pažeistų augalų rasta Alytaus (24 proc.), Biržų (12 proc.), Švenčionių (8 proc.), Raseinių (8 proc.) rajonuose.

Miltligei plisti palankūs kintantys sausi ir drėgni, palyginti šilti orai. Liga pažeidžia augalus nuo daigų iki brandos, bet didžiausią žalą padaro jauniems augalams. Ligai plisti palanki temperatūra yra +10–22 °C, tačiau sparčiausiai miltligė plinta šiltu – apie +20 °C su trumpalaikiu lietumi ir vėjuotu oru. Karšti orai, kai temperatūra per +25 °C ir liūtys, stabdo miltligės plitimą. Liga smarkiau plinta atsėliuojamuose, gausiai azoto trąšomis pritręštuose, tankiuose, jautrių veislių pasėliuose.

Jei kyla miltligės smarkaus išplitimo rizika, būtina purkšti fungicidais, bet tai neturėtų būti daroma vėliau nei plaukėjimo tarpsniu (BBCH 59). Purkšti nuo miltligės reikėtų pastebėjus pirmuosius ligos požymius bambėjimo tarpsnio pradžioje (po BBCH 30). Jeigu miltligė plinta kartu su kitomis lapų ligomis ar yra palankios sąlygos ir kitoms ligoms plisti, augalų apsaugos produktus reikėtų naudoti nuo viso ligų. Reikėtų stebėti orų prognozes ir domėtis informacija, skelbiama integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt).

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Kaišiadorių (92 proc.), Šalčininkų (88 proc.), Vilniaus (50 proc.), Biržų (48 proc.), Radviliškio (24 proc.), Pakruojo (20 proc.), Alytaus (16 proc.), Vilkaviškio (12 proc.) rajonuose.

Priklausomai nuo oro sąlygų, kviečių dryžligė smarkiau plinta javų bamblėjimo–grūdo formavimosi tarpsniais, o ypač pieninės brandos metu. Ligai vystytis palanki temperatūra yra +20–25 oC, dažnas lietus, kelių valandų drėgmė ant lapų. Augalas laikomas pažeistu, jei nors ant vieno lapo iš trijų aptinkama kviečių dryžligės požymių.

Pastebėjus pasėlyje pirmus kviečių dryžligės požymius, kai pažeista 10 proc. augalų ir vyrauja palankūs ligai plisti orai, rekomenduojama purkšti veiksmingais nuo kviečių dryžligės fungicidais. Geriausiai tinka strobilurinų grupės fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: pyrakstrobinas, azoksistrobinas, fluoksastrobinas, pikoksistrobimas ir kt., o taip pat SDHI ir DMI grupių fungicidai.

Miltligė (Šilutės r.) Kviečių dryžligė (Šalčininkų r.)

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Šiaulių (56 proc.), Varėnos (32 proc.), Kėdainių (20 proc.), Vilkaviškio (20 proc.), Utenos (16 proc.), Kauno (16 proc.), Raseinių (12 proc.) rajonuose.

Lapų septoriozė plinta vyraujant drėgniems su dažnu lietumi orams. M. tritici sukėlėjui optimali temperatūra – apie +15–20 ºC, P. nodorum – +20–25 ºC. Kai kviečiai dažnai atsėliuojami, labai padidėja ligos išplitimo rizika. Supaprastintas žemės dirbimas atsėliuojant, sėja į ražienas palankiais ligai plisti metais yra pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti ligos epidemiją. Labai svarbus veiksnys taip pat yra veislės jautrumas lapų septoriozės sukėlėjams. Ar liga plinta, reikėtų pradėti vertinti nuo BBCH 31 tarpsnio (bamblėjimo pradžios). Nuo BBCH 33 augimo tarpsnio reikia skaičiuoti lietingas dienas ir prireikus naudoti fungicidus.

Plintant septoriozei, fungicidus rekomenduojama naudoti, kai pažeista daugiau kaip 10 % augalų. Jei būtų viršyta žalingumo riba, kovoti su šia liga geriausiai triazolų grupės fungicidais, kurių veikliosios medžiagos – epoksikonozolas, metkonazolas, protiokonazolas, tebukonazolas. Fungicidus reikia rinktis tuos, kurie turi ir apsauginį, kada ligos plitimas tik pristabdomas, ir gydomąjį poveikį.

Pasėliuose per sausa ir per šalta naktimis, kad smarkiai išplistų kenkėjai. Kur ne kur pastebėta javinių spragių pažeidimų. Jos išgraužia pailgas skylutes, aktyvios būna, kai sausa ir dieną temperatūra pasiekia +17–20 ºC. Patelės deda kiaušinėlius 1–3 cm dirvos gylyje. Ten vystosi lervos, tačiau jos didesnės žalos nepadaro ir dėl to purkšti insekticidais nerekomenduojama.

Žieminių kviečių pasėlis (Panevėžio r.) ir to lauko N- testerio rodmenys

Matuojant kviečių lapus N-testeriu, visoje Lietuvoje nustatytas žieminių kviečių azoto poreikis yra nuo 30 iki 100 kg/ha azoto veikliosios medžiagos. Tačiau nereikėtų skubėti tręšti žinant, kad pagrindinės azoto normos jau atiduotos ir užsitęsusi sausra rodo, kad augalams trūksta ne tik azoto, o ir kitų elementų: geležies, mangano, sieros, vario. Augalams reikia lietaus, kad pasisavintų dirvožemio paviršiuje esantį azotą ir kitas mineralines medžiagas.Palijus jie turėtų pradėti sparčiau maitintis ir būtų tikslinga azoto matavimus pakartoti.

Sėjamųjų žirnių būklė

Pradėjome sėjamųjų žirnių pasėlių dinaminius stebėjimus. Šiais metais didžioji žirnių sėja vyko balandžio 10–28 d., labai panašiu laiku kaip ir pernai, t. y. balandžio 16–20 dienomis. Stebimų pasėlių vyraujančios veislės: Respect (61 proc.), Ingrid (20 proc.), Casablanca (14 proc.).

Dygstantiems žirniams pavojingiausi sitonai. Intensyviai maitindamiesi suaugėliai lapų pakraščiuose padaro U formos taisyklingas iškandas. Augalai nuo šių pažeidimų per daug nenukenčia, išskyrus tuos atvejus, kai jų yra labai gausiai žirnių dygimo metu ir nugraužiami augimo kūgeliai. Daug daugiau žalos padaro lervos, misdamos azotą fiksuojančiais šaknų gumbeliais, kadangi sumažėja apsirūpinimas azotu. Stipriai lervų pažeisti augalai skursta, labai lėtai auga. Visi šie simptomai rodo azoto trūkumą ir tai ypač išryškėja, kuomet vyrauja ir kitos žirniams augti nepalankios sąlygos. Sitonų pažeidimų daugiau lauko pakraščiuose. Panaudojus insekticidus, kai tik pastebima sitonų pažeidimų, mažėja suaugėlių aktyvumas, tačiau insekticidų naudojimas lervoms įtakos beveik neturi.

Lietuvoje nuo sitonų rekomenduojama purkšti, kai žirnių dygimo metu randama 5–10 vabalų viename kvadratiniame metre. Jei laukas pasėlių deklaravimo sistemoje skiriamas žalinimui, auginamų ankštinių augalų negalima apdoroti jokiomis augalų apsaugos priemonėmis nuo sėjos iki derliaus nuėmimo.

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite plačiau sužinoti www.ikmis.lt

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Aušra Rudinskienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles.