Lapkričio 06 d., trečiadienis | 24

IKMIS: informacija iš laukų 2019-05-13

LŽŪKT informacija
2019-05-15

© LŽŪKT nuotr.

Gegužės pirmoji dekada nieko naujo, palyginti su balandžiu, neatnešė. Praėjusios savaitės naktys vis dar augalus gąsdino šalnomis. Orai vis dar permainingi: toliau tęsiasi sausra, retkarčiais žemę palaisto lietus, vyrauja šaltas vėjas. Stresas ir augalams, ir ūkininkams. Suskeldėjusi dirva, neįsisavintos trąšos, sunku nutaikyti laiką, tinkamiausią purkšti augalus, – tai vieni iš sunkumų, su kuriais susiduria augintojai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žieminių rapsų būklė

Daugelio žieminių rapsų pasėliuose krinta žiedlapiai, pradeda formuotis ankštaros. Jeigu oras kaitaliosis iš drėgno į sausą periodus, susidarys palankios sąlygos plisti juodajai dėmėtligei (alternariozei). Esant juodosios dėmėtligės išplitimo rizikai, vienkartinis purškimas fungicidais turėtų būti atliktas po žydėjimo, kai pirmosios ligos dėmės pastebimos ant ankštarų.

Jeigu rapsų žydėjimo metu pasėlyje buvo gausu ankštarinių paslėptastraublių vabalų, tai rapsų žydėjimo pabaigoje reikia purkšti insekticidais, nes iškyla didelė ankštarinių gumbauodžių žalos rizika. Lietuvoje nuo šio kenkėjo registruotos šios veikliosios medžiagos: betacyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas, taufluvalinatas.

WEb-pav1Žiedlapių kritimas (Kėdainių r.)

SVARBU: naudodami augalų apsaugos produktus augalams žydint, nepamirškite prieš 2 kalendorines dienas purškimą užregistruoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tvarkomoje Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir purkšti nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto. Kaip registruoti purkšimus, galite pažiūrėti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro parengtoje vaizdo medžiagoje.

Savaitgalį, net ir silpnai palijus, situacija, palyginti su praeita savaite, ženkliai pakito. Didžiausias augalų gyvybingumo padidėjimas matomas mažo NDVI indekso lauko plotuose. 2019-05-06 mažiausias vidutinis žieminių rapsų lauko NDVI indeksas buvo 0,01 (2 plotai lauke), o 2019-05-13 mažiausias vidutinis žieminių rapsų lauko NDVI indeksas jau siekė 0,12 (1 plotas lauke). Gana gyvybingi augalai užima 73 % lauko ploto.

Web-pav2-31 nuotraukoje (iš kairės): iš daug RGB kameros kadrų sujungtas žieminių rapsų lauko ortofoto žemėlapis, 2019-05-13

2 nuotraukoje: multispektrinės kameros NDVI indekso išskirtos zonos žieminių rapsų lauke, 2019-05-13

WEb-pav4

Žieminių kviečių būklė

Per savaitę žieminių kviečių gyvybingumas ypač padidėjo mažo gyvybingumo zonose. Didžioji dalis mažo gyvybingumo lauko augalų per savaitę pasiekė gana gyvybingiems augalams būdingą NDVI indeksą. Galima spręsti, kad balandžio 25 d. pasėlį patręšus 150 kg/ha amonio sulfato, augalams maisto medžiagų dar pakanka, todėl šiuo metu papildomai tręšti nereikia.

Web-pav5-61 nuotraukoje (iš kairės): iš daug RGB kameros kadrų sujungtas žieminių kviečių lauko ortofoto žemėlapis, 2019-05-13

2 nuotraukoje: multispektrinės kameros NDVI indekso išskirtos zonos žieminių kviečių lauke, 2019-05-13

WEb-pav7

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra išsivystę: nuo BBCH 32 (apčiuopiamas antras stiebo bamblys) iki BBCH 37 (pasirodo paskutinysis lapas).

Oro sąlygoms pasikeitus, pastebimas ir didesnis lapų ligų pažeidimas. Žieminiuose kviečiuose vyrauja tokių ligų kaip miltligės, dryžligės ir septoriozės pažeidimai. Šių ligų intensyvumas rajonuose pasiskirsto įvairiai. Lyginant su praeitos savaitės rezultatais, vienur ligoms plisti sąlygos buvo nepalankios, ir ligos užkratas neperėjo ant viršutinių lapų, o kitur sąlygos tapo palankios, todėl ligos požymiai suintensyvėjo.

Miltligės pažeistų augalų rasta Klaipėdos (64 proc.), Alytaus (12 proc.), Pakruojo (12 proc.), Raseinių (12 proc.) Joniškio (12 proc.) rajonuose.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Kaišiadorių (92 proc.), Jonavos (44 proc.), Trakų (32 proc.), Lazdijų (28 proc.), Alytaus (28 proc.), Akmenės (24 proc.), Radviliškio (20 proc.), Pakruojo (16 proc.), Biržų (16 proc.), Anykščių (16 proc.), Rokiškio (16 proc.), Šilutės (8 proc.) rajonuose.

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Telšių (56 proc.), Varėnos (40 proc.), Utenos (20 proc.), Vilkaviškio (20 proc.), Kauno (16 proc.), Raseinių (12 proc.), Akmenės (8 proc.) rajonuose.

Jeigu augalų apsaugos produktai buvo panaudoti ne laiku, tai yra po naktinės šalnos, augalai atrodo kaip nudeginti.

Norint išvengti derliaus nuostolių ir efektyviai apsaugoti augalus nuo ligų užkrato, reikėtų stebėti orų prognozes ir pasidomėti informacija, skelbiama Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt). Ligai pasiekus žalingumo ribą, būtina naudoti fungicidus. Reikėtų rinktis tokius augalų apsaugos produktus, kurie ne tik apsaugo augalą nuo ligos pažeidimų, bet turi ir gydomąjį poveikį.

Vasarinių kviečių ir miežių būklė

Pradėjome sėjamųjų vasarinių kviečių ir miežių pasėlių dinaminius stebėjimus. Vieni vasariniai javai augina lapelius (BBCH 12–14), kiti – krūmijasi (BBCH 21–22).

WEb-pav8Tinkliškosios dryžligės pažeisti vasariniai miežiai

Vasariniuose miežiuose jau rasta tikliškokios dryžligės (Šiaulių r. – 24 proc.). Pirmi ligos požymiai: labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurą, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pirminės dėmės apima vis didesnį lapo plotą, susiformuoja žalsvai vandeningame fone tamsiai rudais, aiškiai išreikštais tinklo formos pažeidimais. Tada pažeisti lapai anksti gali nudžiūti. Atsižvelgiant į tai, kiek tinkliškoji dryžligė plinta, miežiai gali būti purškiami vieną ar du kartus. Pastebėjus pirmuosius šios ligos požymius, ypač jautrių veislių, reikia purkšti fungicidais.

Sausas oras palankus daugeliui kenkėjų daugintis ir kenkti. Šią savaitę buvo rasta augalų, pažeistų javinių spragių. Javinės juostelinės spragės aktyvios tada, kai nusistovi šilti (+17–20 oC) ir sausi orai. Suaugėliai pasimaitina augalų lapais. Patelės dirvos paviršiuje deda kiaušinėlius. Lervos vystosi dirvoje, bet daug žalos nepadaro. Norint apsisaugoti nuo jų išplitimo, reikia laikytis agrotechnikos reikalavimų, sėjomainos ir nevėlinti sėjos. Cheminės apsaugos priemonės prieš šį kenkėją nenaudojamos.

Šiuo metu pats laikas vasarinių javų pasėlyje naudoti herbicidą. Kad pasirinktume tinkamiausią ir išvengtume nuostolių, pirmiausia reikėtų įvertinti piktžolių rūšinę sudėtį.

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite plačiau sužinoti www.ikmis.lt.

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Aušra Rudinskienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles.