Liepos 27 d., šeštadienis | 24

IKMIS: informacija iš laukų 2019-05-21

LŽŪKT informacija
2019-05-23

Žieminių kviečių būklė

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminių kviečių vyraujantis tarpsnis yra BBCH 37 (pasirodė paskutinysis lapas, dar susisukęs). Artėja pats svarbiausiais darbas – vėliavinio lapo apsauga. Fungicidus naudoti rekomenduojame išsiskleidus augalo paskutiniam lapui (BBCH 39). Reikia atsižvelgti į meteorologines sąlygas: jei lietinga ir šilta, gausiau plinta dėmėtligės, įsivyravus sausiems orams, jos plinta mažiau, todėl purškimą galima atidėti iki plaukėjimo tarpsnio (BBCH 51–55).

Reikia rinktis fungicidą, kuris ne tik stabdytų ligų plitimą, bet ir gydytų. Patartina registruotos fungicido normos nemažinti, į tirpalą įmaišyti insekticido.

Miltligės pažeistų augalų rasta Klaipėdos (76 proc.), Panevėžio (44 proc.), Joniškio (20 proc.), Raseinių (12 proc.) rajonuose.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Kaišiadorių (60 proc.), Šilutės (48 proc.), Jonavos (32 proc.), Alytaus (28 proc.), Biržų (28 proc.) rajonuose.

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Klaipėdos (80 proc.), Telšių (76 proc.), Varėnos (28 proc.), rajonuose.

Kviečių dryžligei sparčiai plisti reikia aukštesnės temperatūros negu lapų septoriozei. Vyraujant palankioms sąlygoms, latentinis periodas trunka apie savaitę, tad ligos plitimas gali būti labai spartus. Nuo kviečių dryžligės reiktų rinktis DMI ir SHDI grupių veikliąsias medžiagas turinčius fungicidus.

Žieminių kviečių pasėliuose jau plinta tripsai. Įvertinti jų gausumą pasėlyje gana sunku, kadangi tai labai smulkūs vabzdžiai, judrūs ir dažnai yra ne lapų paviršiuje, o pasislėpę po lapamakštėmis.

Insekticidais purkšti rekomenduojama tik tripsams viršijus žalingumo ribą – bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37–39), kai ant stiebo vidutiniškai randama 1–2 tripsai, ir apnikta 50 proc. stiebų.

Bepiločio orlaivio multispektrinės kameros NDVI analizė

Žieminių kviečių būklė šiek tiek suprastėjo visose zonose. Padaugėjo mažo gyvybingumo plotų, kurie užima beveik 10 % lauko ploto ir mažiausias vidutinis NDVI indeksas zonoje sumažėjo nuo 0,07 iki -0,17. Gyvybingumo sumažėjimą galėjo lemti drėgmės trūkumas. Nepaisant to, 90 % lauko ploto užima gana gyvybingi augalai.

Web-pav1

Web-pav2

Web-pav3Žieminių kviečių lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė

Žieminių rapsų būklė

Žieminiai rapsai ir toliau džiugina savo sodriai geltona spalva. Gaila, bet žydėjimas jau persirito į antrą pusę, todėl šis grožis nebeilgai džiugins akį. Dauguma žiedlapių krinta, augalai jau pasiekė BBCH 67 tarpsnį.

Fungicidas nuo baltojo (sklerotinio) puvinio jau turėjo būti panaudotas. Naudodami fungicidą žydėjimo pabaigoje, žieminius rapsus apsaugosime nuo juodosios dėmėtligės (alternariozė). Rapsų pasėlyje skraido vienas kitas rapsinis žiedinukas. Šiemet šis kenkėjas tik pavieniuose laukuose peržengė žalingumo ribas, tačiau šiandieną jau žalos nebepadarys, o tik padės bitėms apdulkinti žiedus.

Atliekant apskaitas pastebėta, kad ankštarinių paslėptastraublių lauko pakraščiuose randama gausiau, nei lauko viduryje. Jų žalingumo riba – vidutiniškai 1 vabalas ant augalo. Išplitus ankštariniam paslėptastraubliui tik pakraščiuose, pakanka nupurkšti tik juostą aplink visą lauką.

Insekticidų naudojimas turi būti saugus bitėms. Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad geriausias efektas, kovojant su šiuo kenkėju, gautas augalus purškiant 2 kartus: prieš žydėjimą (BBCH 59–60) ir žydėjimo pabaigoje (BBCH 69–70). Purškiant insekticidu žydėjimo metu, jokio efekto nebuvo. Taigi, jei nespėjote nupurkšti žydėjimo pradžioje, reikėtų tai atlikti žydėjimo pabaigoje.

Web-pav4Sklerotinio puvinio askosporos rapsams žydint patenka ant žiedlapių, kurie vėliau nukrinta rapsų lapų priaugimo vietose, kur joms sudygti sąlygos yra ypač palankios, ir užkrečia augalus

SVARBU: naudodami augalų apsaugos produktus augalams žydint, nepamirškite prieš 2 kalendorines dienas purškimą užregistruoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tvarkomoje Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS)ir purkšti nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto.

Bitininkams primename, kad reikia užregistruoti savo bitynus ir jų buvimo vietą ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registre. Tik užregistravę bitynų vietą, jų laikytojai gaus informaciją apie 2,5 km atstumu nuo bitynų vykdomus žydinčių augalų purškimus ar neonikotinoidais beicuota rapsų sėkla apsėtus laukus.

Web-pav5-6

Bepiločio orlaivio multispektrinės kameros NDVI analizė

Iš ortofoto nuotraukos galime matyti, kad intensyviausias žydėjimas baigėsi ir žiedų geltonumas nuotraukoje jau ne toks aiškus, matosi žalios properšos. Žieminių rapsų gyvybingumas smarkiai sumažėjo. Mažiausias NDVI indeksas - 0,01, kaip ir buvo prieš keletą savaičių, ir užima net 16 % lauko ploto. Savaitei praėjus nėra zonos, kurios vidurkis siektų gana gyvybingų augalų būklę, kai praeitą savaite šios būklės augalai užėmė net 73 % lauko ploto. Dabar visą lauką sudaro nelabai gyvybingi augalai. Augalams drėgmė – labai svarbus faktorius, kurio šiuo metu trūksta, tad augalai negali gerai vystytis.

Web-pav7Web-pav8Web-pav9Žieminių rapsų lauko NDVI indekso ir užimamo ploto spalvų skalė

Vasarinių kviečių ir miežių būklė

Ankstyvesnės sėjos vasarojus jau bamblėja (BBCH 29–30), o kiti turi išauginę 2–3 lapelius. Šiluma ir krituliai labai paspartino augalų augimą. Žinoma, kartu ūgtelėjo ir piktžolės. Delsti purkšti herbicidais nereikėtų. Vasariniai kviečiai silpnai stelbia piktžoles, dėl to jau dabar reikia įvertinti pasėlių piktžolėtumo laipsnį ir nustatyti jų botaninę sudėtį. Tuomet bus lengviau pasirinkti herbicidų rūšis.

Sausas oras palankus daugeliui kenkėjų daugintis ir kenkti. Praeitą savaitę buvo rasta augalų, pažeistų javinių spragių, o šią savaitę jau rasta lemų, amarų ir net tripsų. Todėl atidžiai stebėkite pasėlius. Darbų pasėliuose – tik spėk suktis.

Web-pav10Web-pav11

Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale– www.ikmis.lt. Vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles.