IKMIS: informacija iš laukų 2020-04-29

LŽŪKT informacija

2020-04-30

Informacinėje sistemoje IKMIS kiekvieną mėnesį kas dekadą skelbiamos standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmės skirtingose seniūnijose, taikomos apsidraudusiems žemės ūkio pasėlius nuo stichinės sausros ar / ir ilgalaikio lietaus. SPI reikšmės skelbiamas 523 seniūnijų. Balandžio II dešimtadienį stichinė sausra identifikuota Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio savivaldybėse. Koks SPI jūsų seniūnijoje, galite sužinoti prisijungę prie IKMIS.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra išsivystę nuo BBCH 31 (apčiuopiamas pirmasis stiebo bamblys) iki BBCH 33 (apčiuopiamas trečiasis stiebo bamblys).

Lapų septoriozės randama tik ant senų apatinių augalo lapelių, miltligės – nerasta, o kviečių dryžligės šią savaitę jau rastaJonavos (48 proc.), Pakruojo (44 proc.), Lazdijų (24 proc.), Vilniaus (20 proc.), Švenčionių (20 proc.), Širvintų (8 proc.), Prienų (8 proc.), Šalčininkų (8 proc.) rajonuose.

Web-pav5 Kviečių dryžligės sukėlėjas gali parazituoti ant daugelio varpinių augalų. Pyrenophora tritici-repentis plinta per užkrėstą sėklą ir augalų liekanas. Iš pažeistų sėklų sudygę daigai yra su ligos simptomais. Pagrindinis Pyrenophora tritici-repentis infekcijos šaltinis yra pernykščių šiaudų liekanos dirvos paviršiuje. Pirminę infekciją sukelia askosporos, lietaus pagalba plintančios nedideliais atstumais. Pirmieji simptomai stebimi dažniausiai ant apatinių lapų. Antrinė infekcija – konidijos plinta oru dideliu atstumu. Kviečių dryžligei plisti ypač palankūs šilti orai. Liga gali išplisti pasėlyje nuo daigų tarpsnio iki žydėjimo. Fungicidais purškiama pasirodžius ligos simptomams. Ypač palankiomis ligai plisti sąlygomis dryžligę gali būti labai sunku kontroliuoti dėl trumpo inkubacinio periodo. Jeigu ji plinta kartu su kitomis lapų ligomis, augalų apsaugos produktus reikėtų naudoti nuo viso ligų komplekso.

Pasėliuose per sausa ir per šalta naktimis, kad smarkiai išplistų kenkėjai. Bet sausus orus mėgstančių kenkėjų visgi rasta. Vienas iš jų – švedinės muselių lervos. Jos gelsvai baltos, bekojės, suaugusios būna iki 4,5 mm ilgio. Muselių lervos pažeidžia javų daigų centrinio lapelio pamatą. Pagraužtas lapelis pageltonuota ir nudžiūsta. Per metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos, iš kurių pavasarinė ir rudeninė gali kenkti kviečių pasėliuose: pavasarinė – vasariniuose, o rudeninė – žieminiuose. Švedinės muselės deda kiaušinėlius tik orui sušilus iki 16°C. Vasarinių kviečių ankstyva sėja, o žieminių – nepaankstinta leidžia augalams pereiti pavojingą pažeidimui tarpsnį vėsesniu metu ir tuo būdu išvengti pažeidimo.

Taip pat rasta javinių stiebinių spragių pažeistų augalų. Javines stiebinės spragės išgraužia pailgas skylutes, kurios dažnai maišomos su lemų lervų padarytais pažeidimais. Žiemoja javinės stiebinės spragės miško paklotėje ir po augalų liekanomis laukų pakraščiuose. Pavasarį perskrenda į žiemkenčių pasėlius, vėliau į vasarojų. Minta vystančiais lapais. Kiaušinius patelės deda ant apatinių lapų arba stiebo. Lervos įsigraužia į stiebą, kur kenkia apie 3 savaites, paskui dirvoje virsta lėliukėmis. Per metus išsivysto viena generacija. Šis kenkėjas žieminiuose javuose nepadaro tiek žalos, kad reiktų naudoti insekticidus, bet vasarinius javus stebėkime atidžiai.

Web-pav1

Matuojant kviečių lapus N-testeriu, visoje Lietuvoje nustatytas žieminių kviečių azoto poreikis svyruoja nuo 30 iki 50 kg/ha azoto veikliosios medžiagos. Tačiau nereikėtų skubėti tręšti žinant, kad pagrindinės azoto normos jau atiduotos ir užsitęsusi sausra rodo, kad augalams trūksta ne tik azoto, bet ir kitų elementų: geležies, mangano, sieros, vario. Augalams reikalingas lietus, kad pasisavintų dirvožemio paviršiuje esantį azotą ir kitas mineralines medžiagas.Palijus augalai turėtų pradėti sparčiau maitintis ir būtų tikslinga azoto matavimus atlikti pakartotinai.

Pokyčiai fiksuoti multispektrine kamera

Kėdainių r. pasėlių stebėjimai vykdomi naudojant e-Bee fiksuoto sparno bepilotį orlaivį. Siekiant greitai ir patikimai nustatyti pasėlių paviršiaus padengimą naudojant NDVI (normalizuotas augalijos skirtumo indeksas) multispektrine kamera.

Analizuojant gautus duomenis, paaiškėjo, kad žieminių rapsų pasėlyje per savaitę augalų vegetavimo intensyvumas truputį padidėjo, tai rodo NDVI analizė. Šios savaitės duomenimis, didžiąją lauko dalį užima augalai, kurių vidutinis NDVI yra 0,83, praeitos savaitės duomenimis vidutinis NDVI buvo 0,80.

Rytinėje lauko dalyje situacija nesikeičia, ten augalų vegetacija itin silpna arba augalų visai nėra. Išskyrus rytinę lauko dalį, visame lauke situacija gera, tačiau trūksta kritulių, o jų trūkumas pradeda stabdyti augalų vegetaciją.

Web-pav3 Meteorologinės sąlygos skrydžiui buvo itin palankios, multispektrine kamera žieminių kviečių laukas buvo nufotografuotas dar prieš vidurdienį. Lyginat su praeita savaite, NDVI analizė rodo, jog būklė rytinėje lauko dalyje truputį pagerėjo. Nors visą savaitę laikėsi sausi orai, didžiosios lauko dalies NDVI padidėjo ir dabar yra apie 0,77, o tai rodo, jog augalų būklė gera. Stabiliai gera situacija išlieka šiaurinėje lauko pusėje. Šioje lauko dalyje vidutinis NDVI siekia 0,82.

Bendras lauko vaizdas per savaitę šiek tiek pagerėjo, rezultatas galėjo būti geresnis, tačiau šiuo metu Lietuvoje trūksta kritulių. Jeigu artimiausiu metu nebus gausesnio lietaus, prognozuojamas NDVI mažėjimas visame lauke.

Web-pav4 Individualios LŽŪKT augalininkystės konsultantų konsultacijos teikiamos informaciniame portale www.ikmis.lt

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles.