Balandžio 18 d., ketvirtadienis | 24

IKMIS: informacija iš laukų 2023-05-10

LŽŪKT informacija
2023-05-10

© LŽŪKT nuotr.
Dvi savaites trukęs šalnų maratonas artėja į pabaigą, tačiau pasėliuose, o ypač rapsuose, matosi šalnų padariniai. Kokia situacija šalies rajonų žieminių kviečių ir žieminių rapsų pasėliuose?

Visą savaitę buvo šalnos, stipresnės ar silpnesnės. Oro temperatūrų vidurkis per paskutinę savaitę buvo tik 7–8 oC šilumos, dirvos 10 cm gylyje – 6–7 oC! Tikrai tokių skaičių nesinori matyti gegužės I dešimtadienį, kai augalai turėtų intensyviai augti. Dangus praėjusią savaitę kritulių taip pat pagailėjo. Dirvos drėgnumo kreivė važiuoja žemyn ir dabar 10 cm gylyje jos tebėra tik 17–20 procentų. Ateinančią savaitę pranašaujami šiltesni orai ir jau su teigiamomis temperatūromis naktį. Šiuo metu augalams trūksta tik šilto ir gausaus pavasarinio lietaus, po kurio augalija tikrai atsigautų, o violetinis atspalvis dingtų iš lapų.

Žieminių kviečių būklė

Monitoringo duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai per praėjusią savaitę labiau sužaliavo, sutankėjo, nors vyraujantis išsivystymo tarpsnis yra toks pat, kaip ir praeitą savaitę, t. y. BBCH 31 (pirmasis bamblys pakilęs daugiau kaip 1 cm, o virš jo antrasis tarpubamblis, trumpesnis nei 2 cm).

Vadinasi, artėja ligų kontrolės metas. Nors ir vyravo vėsūs su naktinėmis šalnomis ir pakankamai sausi orai, žieminiuose kviečiuose fiksuojamos ligos, tokios kaip dryžligė, septoriozė ir miltligė. Šių ligų intensyvumas rajonuose pasiskirsto įvairiai. Lyginant su praeitos savaitės rezultatais, ligoms plisti sąlygos buvo nepalankios, ir ligų užkratai neperėjo ant viršutinių lapų.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Lazdijų (60 proc.), Jonavos (40 proc.), Širvintų (28 proc.), Švenčionių (24 proc.), Ukmergės (20 proc.), Pasvalio (16 proc.), Pakruojo (8 proc.) rajonuose.

Atsėliuotuose, jautrių veislių pasėliuose, kai randama 10 proc. augalų ir vyrauja palankūs ligai plisti orai (drėgni, su gausiomis rasomis ir dažnais lietumis bei šilti orai), rekomenduojama pasėlį nupurkšti fungicidais. Latentinis šios ligos periodas apie savaitę, tad plitimas, vyraujant palankiems orams, gali būti spartus.

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Joniškio (96 proc.), Tauragės (84 proc.), Alytaus (44 proc.), Raseinių (40 proc.), Klaipėdos (36 proc.), Kaišiadorių (20 proc.) rajonuose.

Šios ligos patogeno dirvoje turime daug, ir susiklosčius palankioms oro sąlygoms lapų setoriozė gali išplisti. Tai viena žalingiausių lapų ligų, kuri yra labai klastinga, nes latentinis periodas tęsiasi net 10–14 dienų. Primename, kad javams užsikrėsti optimali temperatūra yra 20–25 oC šilumos, bet net esant šiai optimaliai temperatūrai, užkratui reikalinga mažiausiai 20 valandų trukmės lapų drėgmė. Todėl labai svarbu stebėti orus ir ligos prognozavimo modulius, kad galėtume teisingai ir laiku priimti atitinkamus sprendimus.

Lapų septoriozė, Kaišiadorių r.

Sušilus orams ir pasibaigus šalnoms, reikės kuo skubiau atlikti du darbus – panaudoti augimo reguliatorius bei atlikti piktžolių kontrolę. Jei piktžolės naikintos rudenį, pavasarį jų mažiau, todėl nėra tokios skubos. Visgi, pirmiau reikėtų atlikti augimo reguliavimą ir tik po 3–4 dienų naikinti piktžoles. Darant atvirkščiai, reikėtų ilgesnio laiko tarpo tarp purškimų. Naudojamų produktų technologijas pakoregavo šalnos, todėl dabar augalams reikėtų greito veikimo ir energijos suteikiančių gaminių, tokių kaip aminorūgštys, kurios duos augalui energijos atsigauti. Svarbus ir kalis, kuris skatintų medžiagų apykaitą. Žinoma, nereiktų pamiršti ir kitų kviečiams svarbių elementų, tokių kaip varis, cinkas ar manganas.

Žieminių kviečių pasėliuose nedrąsiai jau pasirodo pirmieji kenkėjai:

Tripsas, Širvintų r.

Lemų kiaušinėlis, Vilkaviškio r.

SVARBU! Pesticidų etiketėse yra nurodytos vandens apsaugos zonos, kokiais atstumais purkšti nuo vandens telkinių ir kitų objektų. Jų privalu laikytis, todėl prieš naudodami produktus nepatingėkite paskaityti pesticidų etikečių.

Žieminių rapsų būklė

Jau nedrąsiai pradeda geltonuoti visi rapsų laukai. Pasėliai yra labai netolygaus išsivystymo tarpsnio. Tame pačiame pasėlyje galima rasti tiek stipriau pražydusių (BBCH 62), tiek dar nežydinčių (BBCH 59) augalų.

Apžiūrint rapsų laukus, matosi šalnų įtaka. Augalai atrodo suvargę, lapai suvytę, palenkę pagrindinio stiebo galvas. Augalai patiria stresą. Reikėtų lietaus, kuris atgaivintų gamtą nuo šalnų poveikio ir augalai sparčiai pasikeistų. Negalime atmesti, kad ši užsitęsusi šalna nepadarys jokios žalos. Deja, žala bus. Rapsų fiziologiniai procesai sulėtėję. Galima tikėtis atmestų ankštarėlių ir ... mažesnio derliaus.

Kadangi jau pražydo pirmieji rapsų žiedai, nerekomenduotina naudoti kontaktinio veikimo insekticido. Reikia naudoti tokį, kuris registruotas purkšti rapsų žydėjimo metu.

SVARBU! Jei rapsams naudosite insekticidą, būtinai perskaitykite jo etiketę. Radus, kad jis pavojingas bitėms, PRIVALOMA prieš dvi dienas Paraiškų priėmimo informacinėje svetainėje (PPIS) užregistruoti rapsų purškimą insekticidu. Jei insekticidų etiketėse rasite sakinį „nepurkšti bičių aktyvaus maitinimosi metu“, insekticidus registruojame vakaro purškimui nuo 21 iki 4 val. ryto. Dar reikia labai atkreipti dėmesį, kokiam kenkėjui registruotas insekticidas ir kokiu augalų augimo tarpsniu galima purkšti. Insekticidų naudojimas labai sugriežtintas. Taip pat reikia laikytis etiketėse nurodytų vandens apsaugos zonų atstumų.

Šalnų poveikis rapsų augalams stebimas visoje Lietuvoje

Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale www.ikmis.lt. Taip pat ir vaizdo reportažus iš skirtingų šalies regionų stebėkite www.agroakademija.lt.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės gaires