• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2025-04-30

LŽŪKT informacija

2025-04-30

Antrasis pavasario mėnuo baigiasi. Jis buvo unikalus, nes turėjome ir vasaros, ir žiemos dienų. Po praėjusių karščių sekė gausus lietus su perkūnu ir iš dangaus krentančiais ledukais. Dauguma rajonų sulaukė kritulių, tik ne visi jais galėjo pasigirti. Lengvose žemėse pasėti žieminiai kviečiai jau gelsvo atspalvio dėl drėgmės trūkumo, augalai gali pradėti atmetinėti stiebus. Vasarojuje drėgmės dar užtenka, augalų šaknys aplipusios dirvožemiu. Tai rodo, kad augalai maitinasi. Rapsų laukai alinami pavasarinių šalnų.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminių kviečių vyraujantis tarpsnis yra BBCH 31 (apčiuopiamas pirmasis stiebo bamblys).

Atsėliuotuose, minimalaus žemės dirbimo ir jautrių veislių pasėliuose aptinkama kviečių dryžligės. Ji pažeidė 39 proc. stebimų pasėlių, 4–64 proc. augalų, ligos intensyvumas nedidelis (0,03–0,43 proc.).

Tankiuose, vešliuose pasėliuose rasta miltligės. Jos užfiksuota 7 proc. stebimų pasėlių, pažeista 12–4 proc. augalų, ligos intensyvumas siekia 0,07 proc.

Šiuo augimo laikotarpiu rekomenduojama tręšti mikroelementais, kad žieminiai kviečiai gerai augtų, siekiant stimuliuoti augalų augimą ir didinti atsparumą stresinėms aplinkos sąlygoms, kad jie lengviau iškęstų nepalankias augimo sąlygas.

Akimirkos iš pasėlių skirtinguose rajonuose

Miežių geltonosios žemaūgės virusas, Vilkaviškio r.

Miežių geltonosios žemaūgės simptomai yra labai įvairūs ir gali būti painiojami su maisto medžiagų trūkumu, šaknų ar varpų ligomis bei aplinkos stresu. Požymiai, kurie parodo, kad augalai yra užsikrėtę šiuo virusu:

• augalų lapų pageltimas su intervalinėmis chlorozės dėmėmis;
• vėliavinis lapas atrodo mažesnis, statesnis ir gali įgauti nuo raudonos iki violetinės spalvos atspalvių, priklausomai nuo kviečių veislės;
• lapai nuo galiukų gali geltonuoti ir turėti geltonas juosteles, besitęsiančias pagrindo link;
• anksti užsikrėtę augalai atrodo skurdūs, sunykę su menkai išsivysčiusiais ūgliais;
• grūdai varpose tampa susiraukšlėję.

Apsaugos būdai:

• venkite ankstyvos žieminių kviečių sėjos, kad būtų išvengta amarų populiacijos antplūdžio;
• kontroliuokite piktžolių ir pabirų augimą pasėliuose tiek rudenį, tiek pavasarį;
• naudokite kontaktinius insekticidus nuo amarų, kada yra pasiekiama jų žalingumo riba.

Švedinės muselės lervos pažeidimas, Radviliškio r.

Švedinės muselės deda kiaušinėlius į pirmųjų lapelių lapamakštes, o iš jų atsiradusios lervutės maitinasi javų augimo kūgeliu sustabdydamos šio stiebelio tolimesnį augimą, nors jo lapai dar ilgai gali vegetuoti, tačiau anksčiau ar vėliau stiebas nunyksta. Muselių invazija į pasėlius yra trumpalaikė ir jos mažai pažeidžia augalo šalutinius ūglius. Per metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos. Žiemkenčiuose rudenį švedinės muselės deda kiaušinėlius tik orui sušilus iki 16°C. Žieminių kviečių nepaankstinta sėja leidžia augalams pereiti pavojingą pažeidimui tarpsnį vėsesniu metu ir išvengti pažeidimo.

Ar pažįstate natūralius kenkėjų priešus? – Tachyporus hypnorum (3–4 mm ilgio) minta ne tik amarais, bet ir kitais javų kenkėjų kiaušinėliais bei lervomis. Dauguma plėšrių trumpasparnių yra įvairiaėdžiai grobuonys. Vadinasi, jų poveikis reguliuojant kenkėjų populiacijas pasėliuose yra stabilesnis nei mintančių tik viena grobio rūšimi (pvz., boružės, mintančios daugiausia tik amarais). Kai vienų kenkėjų suėdama tiek, kad jų reikšmingai sumažėja, trumpasparniai tiesiog pradeda maitintis kitu grobiu ir taip šių plėšrūnų populiacijos pasėliuose išlieka stabilios.

Kviečių varpučių segmentai, Prienų r.

Žieminių rapsų būklė

Žieminiai rapsai yra skirtingo išsivystymo, tai yra nuo butonizacijos iki žydėjimo pradžios, 53–61 BBCH.

Visoje Lietuvoje fiksuota stichinė šalna ore ir dirvos paviršiuje. Šios orų kaitos išdaigos paveikė pasėlius, kuriuose auginami staigaus augimo hibridai. Kiti pasėliai su minimaliais stiebų pažeidimais.

Šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, 2025-04-27Rapsų laukuose stiebinių paslėptastraublių sutinkame vis mažiau, tačiau stiebuose darbuojasi jų lervos. Šią problemą galime spręsti tik aprūpindami augalus pilnaverte mityba, kad jie būtų stiprūs ir masyvūs. Tuomet lervos nors ir gyvens stiebe, reikšmingos žalos nepadarys. Artimiausiu metu numatomas ankštarinių paslėptastraublių ir gumbauodžių plitimas.

Meteorologų duomenimis, prasidedanti savaitė turėtų būti šiltesnė. Tai paskatins rapsus sparčiau skleisti žiedus. Rapsams apsaugoti nuo ligų registruoti fungicidai naudojami augalų žydėjimo metu. Tada jie efektyviausi. Tam tinka produktai su metkonazolu, tebukonazolu (bet juos gal naudojote rudenį ar pavasarį kaip augimo reguliatorius ir antrą kartą jų naudoti nebegalima), azoksistorbinu, boskalidu, difenokonazolu, fludioksonilu, fluopiramu, isofetamidu, mefentriflukonazolu, piraklostrobinu, protiokonazolu. Planuodami purškimus fungicidais augalų žydėjimo metu, nepamirškite užsiregistruoti PPIS ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki purškimo ir purkškite nuo 21 iki 4 val.

Jei produkto etiketėje parašyta „Pavojingas bitėms“, purškimą būtina registruoti PPIS ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas ir dažnu atveju etiketėje nurodoma „Nenaudoti bičių aktyvaus maitinimosi metu“, tai yra, purkšti nuo 21 val. iki 4 val.

Atkreipkite dėmesį, kad pesticidų etiketėse yra nurodytos vandens apsaugos zonos iki paviršinių vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių. Šių vandens apsaugos zonų privalu laikytis. Atidžiai skaitykite etiketes!

Akimirkos iš pasėlių skirtinguose rajonuose

Pilkojo (kekerinio) puvinio pažeidimas Raseinių ir Rokiškio rajonuose

Pilkojo puvinio apnikti žieminiai rapsai pavasarį būna su būdingu Botrytis cinerea grybo apnašu kaklelio srityje. Tokie augalai vysta ir žūsta. Jei liga išplinta vėliau, žūsta atskiros augalo dalys arba visas augalas. Botrytis cinerea grybas patenka į augalo vidų per įvairių pažeidimų vietas, nors jis gali pereiti ir ant pažeistų augalo dalių, jei jos liečiasi su jau grybo apniktomis. Grybas į augalą patenka dažniausiai per šalčio ar vėlyvų šalnų pažeidimų vietas, ant lapų vystosi ten, kur plinta nukritę žiedlapiai, lapų prisegimo vietose, ant ankštarų – kenkėjų pažeidimo vietose. Tačiau rapsų pasėliuose liga paprastai masiškai neišplinta, būna pažeisti tik pavieniai augalai.

Jeigu turite abejonių ar klausimų, kokius sprendimus priimti dėl augalų tręšimo, augalų apsaugos produktų tikslingo parinkimo ar pasėlių būklės įvertinimo, nedvejokite ir susisiekite su LŽŪKT augalininkystės konsultantais, kurie yra kiekviename rajone.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires, IKMIS nuotraukos