IKMIS: informacija iš laukų 2025-06-06

LŽŪKT informacija

2025-06-06

Pagaliau baigėsi kalendorinis pavasaris su savo staigmenomis. Balandį buvo užfiksuotos neįprastai aukštos temperatūros, viršijančios daugiametę normą, tačiau vėliau oro temperatūra staiga sumažėjo, o gegužę pasireiškė stichinės šalnos visoje šalyje ir stichinės sausros Pietų Lietuvoje. Kokia situacija pasėliuose prasidėjus vasarai?

Įžengėme į vasarą su tipiškais Lietuviškos vasaros orais, o tai augalams visai neblogai, kai dieną laikosi apie 20 ^oC šilumos, naktimis atvėsta iki 10 ^oC. Pastarosiomis dienomis dažniausiai vyrauja vėjai, sunkinantys darbus, tačiau į vakarą jie nurimsta ir leidžia atlikti suplanuotus darbus laukuose.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kritulių taip pat buvo. Pietų Lietuvoje iškrito saikingai, tik palaikyti dirvos drėgmei, o kai kurie Šiauriniai ir Rytiniai rajonai skaičiuoja viso mėnesio iškritusių kritulių kiekį. O štai birželio 5 d. pasėliai „gavo visą puokštę meteorologinių reiškinių“: vieni – tiesiog lietaus su perkūnija, kitiems teko ir kruša su škvalu. Kokius nuostolius patyrė Pietryčių Lietuvoje esantys pasėliai, apžvelgsime kitą savaitę IKMIS portale.

Vis tik, pasėliai sparčiai vystosi. Per savaitę augalai pakeitė spalvą, tapo sodriai žali. Šiluma ir drėgmė atliko savo darbą.

Sėjamųjų žirnių būklė

Žirnių pasėliai vis tvirčiau „susikabina rankomis“, augalų pagrindinės šaknys apkibusios gumbelinėmis bakterijomis. Šiemet, kaip niekada, net 13 proc. stebimų pasėlių pažeisti netikrosios miltligės. Liga žalingesnė daigų tarpsniu, ypač vėsiu ir drėgnu oru. Netikrosios miltligės pradinė infekcija išsilaiko dirvoje, nuo pažeistų šaknelių be simptomų grybas pasiekia lapelius, kurių apatinėje pusėje susidaro pilkšvai violetinė konidijų valktis. Toliau pasėlyje infekcija išplinta oru. Smarkiai apnikti daigai gali žūti, silpnesnė infekcija sulėtina jų vystymąsi. Norint apsisaugoti nuo tokios ligos reikėtų žinoti, kad sukėlėjas žiemoja augalų liekanose ir gali plisti su užkrėsta sėkla. Reikia vengti atsėliavimo ir galima naudoti beicus.

Šiuo žirnių vystymosi tarpsniu būtina stebėti žirninių amarų išplitimą. 10 proc. stebimų pasėlių apnikti žirniniais amarais. Žirniniai amarai – vieni dažniausiai pasitaikančių ir žalingiausių žirnių kenkėjų. Jie gali reikšmingai sumažinti derlių, silpninti augalus ir platinti virusines ligas. Kenkėjai plinta sparčiai ypač šiltu ir drėgnu oru. Žalingumo riba, vadovaujantis kaimyninių šalių rekomendacijomis, yra 50 proc. apniktų augalų, žirnių butonizacijos laikotapiu.

Netikrosios miltligės pažeistas augalas

Žieminiai kviečiai

Stebimi žieminiai kviečiai šiuo metu yra pasiekę 39–52 vystymosi tarpsnį pagal BBCH skalę, žymintį perėjimą iš vėliavinio lapo vystymosi į varpos pasirodymo etapą.

Pilnai išsiskleidus vėliaviniam lapui, lapų septoriozė liko ant žemesnio ardo lapų. Tikrinant 3 viršutinius lapus, lapų septoriozės pažeistų pasėlių sumažėjo 57 proc., lyginant su praeita savaitę. Tai patvirtina IKMIS augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliai. Nors žieminių kviečių lapų septoriozei plisti rizika, palijus, buvo padidėjusi iki 75 proc., tačiau vėl stojus sausiems orams, rizika išnyko. Tuo pat metu buvo išaugusi ir varpų septoriozės, fuzariozės ir rūdžių plitimo rizika. Miltligei plisti rizika padidėjo iki 30 procentų.

Naudinga! Šiuo metu prisijungę prie IKMIS sistemos galite stebėti kas valandą atsinaujinančių augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikos prognozavimo modulių informaciją iš 93 agrometerologinių stočių.

Lapų septoriozės plitimo rizika, Šakių r., Lembūdžiai

Žieminių kviečių pasėliuose išryškėjo nesukontroliuotos piktžolės. Galime pastebėti dirsės, smilguolės, svidrės, miglės. Taip pat labai išryškėjo ne tik vienskiltės piktžolės, bet ir lauke esančio grūdų priemaišos. Kviečių pasėliuose galime pastebėti žieminių miežių, kvietrugių priemaišų. Jei pasėlyje jų kiekis didelis, tikrai neverta pasilikti šių pasėlių sėklos tolimesniam auginimui.

Žieminių rapsų būklė

Galima teigti, kad rapsai BBCH 71–72 tarpsnio – ankštarų vystymasis (10–20 proc. išsivysčiusių normalaus dydžio ankštarų). Vis tik... plačiau pasižvalgius po skirtingų rajonų rapsynus, matome, kad laukai tarsi iš naujo pageltonavo. Vieni augalai ant pagrindinių stiebų jau formuoja normalaus dydžio ankštaras, o kiti, kurių pagrindiniai stiebai apšalo arba išvis nušalo, kelia šonines šakas su pražydusiais žiedais. Yra tikimybė, kad turėsime nevienodai bręstančius pasėlius, o tai kels naujų iššūkių.

Šiuo metu galima stebėti rajone auginamas veisles ir jau planuotis naujų metų sėją. Veislę reikėtų pasirinkti pagal derlingumą, veislės kokybinius rodiklius. Kaip šiemet pastebėjome, labai svarbu ir žiemkentiškumas, ir atsparumas pavasarinėms šalnoms.

Įdomu! IKMIS sistemoje galima matyti ir lyginti įvairiuose Lietuvos rajonuose palydovų fiksuotus, Konsultavimo tarnybos konsultantų stebimų pasėlių laukus. Konsultavimo tarnyba, bendradarbiaudama su palydovinių vaizdų teikėja, Vokietijos įmone „Geocledian“, suteikia galimybę visiems IKMIS vartotojams susipažinti su kosminių, dirbtinių žemės palydovų Copernicus Sentinel-2 ir U.S. Geological Service Landsat-8 fiksuojamais duomenimis, pritaikytais žemės ūkio augalus vertinti nuotoliniu būdu. Pasirinkę dominantį rajoną, augalą ir indeksą (NDVI – vegetacijos indeksas, NDRE – chlorofilo indeksas, NDWI – vandens indeksas, SAVI – dirvožemio indeksas ir kt.), peržiūrėsite lauko duomenis grafike pagal fiksuotą datą arba chronologine tvarka galėsite peržiūrėti visus duomenis.

NDVI duomenys iš žieminių rapsų pasėlio Joniškio r.

Ar žinote, kas seiles ar putas palieka ant augalų? Augalus apiputoja cikadinių šeimos vabzdys –putinė cikada arba paprastoji seiliūgė. Seiliūgės taip vadinamos, nes putas iš specialių liaukų išskiria jų lervos. Cikadų lervos yra panašios į suaugusius vabzdžius, tik neturi sparnų. Lervos vystosi 5–7 savaites. Putose lervos praleidžia apie mėnesį. Kai vabzdžiams išauga sparnai, putos nunyksta.

Paprastosios seiliūgės maitinasi čiulpdamos sultis iš augalų. Nuo jų nukenčia ir žemės ūkio kultūros – grūdiniai augalai, bulvės, cukriniai runkeliai, braškės ir kt. Jos gali pakenkti ir vaiskrūmiams ar vaismedžiams. Seiliūgių pažeisti lapai raukšlėjasi, nustoja vystytis ūgliai.

Dėl paprastųjų seiliūgių išskiriamų seilių dar jos vadinamos raganų ar gegužių spjaudalais.

Paprastosios seiliūgės lerva

Patarimas: ateityje svarbu stebėti orų prognozes – jei prognozuojamas sausas ir šiltas laikotarpis, gali reikėti papildomo dėmesio dirvožemio drėgmei ir planuoti laistymą ar papildomas antistresines priemones. Apskritai, esama augimo dinamika žada potencialiai gerą derlių, tačiau svarbu išlikti budriems – vasaros pradžioje galimos staigios oro permainos, todėl būtina tęsti reguliarią pasėlių stebėseną ir laiku reaguoti į iškylančias problemas.

22 metų savaitės aktualijos

Gegužės 28 dieną Vyriausybės priimtu sprendimu atverta galimybė nuo užsitęsusių šalnų nukentėjusiems ūkininkams gauti kompensacijas, kadangi nutarta visoje šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją. Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie balandžio–gegužės mėnesiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį (užsitęsusias šalnas) ir jo sukeltus padarinius.

Jeigu turite abejonių ar klausimų, kokius sprendimus priimti dėl augalų tręšimo, augalų apsaugos produktų tikslingo parinkimo ar pasėlių būklės įvertinimo, nedvejokite ir susisiekite su LŽŪKT augalininkystės konsultantais, kurie yra kiekviename rajone.

Videoreportažus iš stebimų pasėlių žiūrėkite agroakademija.lt ir jos Youtube paskyroje bei sistemoje IKMIS.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires.

Akimirkos iš pasėlių stebėjimų, kurias užfiksavo LŽŪKT augalininkystės konsultantai