IKMIS: pasėlių stebėjimas ir rekomendacijos

LŽŪKT informacija

2021-04-22

LŽŪKT augalininkystės konsultantai pradėjo pasėlių dinaminius stebėjimus 40-yje šalies savivaldybių. Kokia situacija pasėliuose? Pavasarį laukuose spalvos keičiasi greitai. Pasėliuose nebėra šalto violetinio atspalvio, atsirado sodri žaluma, kadangi augalai pradėjo imti maisto medžiagas iš dirvos.

Žemės paviršiuje drėgmės mažai, ypač Pietų Lietuvoje, sunkiai tirpsta pabertos azotinės trąšos. Kiek intensyvesnė žaluma tuose pasėliuose, kurie gavo skystas azotines trąšas ir greitai jas pasisavino.

Šiuo metu skirtinguose Lietuvos rajonuose žieminių kviečių pasėliai jau baigia krūmytis. Tai reiškia, kad jau suformavo didžiausią ūglių skaičių (BBCH 29).

Žieminių kviečių pasėliuose artimiausi darbai – piktžolių kontrolė, jei tai nebuvo atlikta iš rudens, ir augimo reguliatoriaus panaudojimas. Naudojant augimo reguliatorius, nereikėtų pamiršti, kad vidutinė oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 8–10 ^oC, negalima purkšti po šalnų ar prieš jas. Norint juos naudoti optimaliu momentu, būtina žinoti augimo reguliatorių veikimo principus, nes netinkamai naudojami šie preparatai gali lemti derliaus nuostolius. Primename, kad svarbiausia – juos naudoti tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį.

nuotraukos

Augalo tarpsnis nustatomas perpjaunant išilgai pagrindinį stiebą

Nustatę pasėlio augalų išsivystymo tarpsnį, pasirinkite tinkamiausią augimo reguliatorių. Veikliosios medžiagos, esančios preparatuose, naudojamos skirtingais augalų augimo tarpsniais, aplinkos sąlygomis, taip pat jos pasižymi nevienodu poveikiu.

Veiklioji medžiaga:

1. Chlormekvatchloridas – sutrikdo augalinių hormonų giberalinų ir auksinų, tačiau skatina citokininų, sintezę, kurie skatina ląstelių dalijimąsi ir šoninių ūglių formavimąsi. Panaudojus preparatą, turintį šios veikliosios medžiagos, krūmijimosi tarpsniu, augalai suformuoja daugiau šoninių ūglių, gausiau žydi ir formuoja varpas.

Augalus nupurškus, kai jie pasiekia BBCH 21–32 stiebo augimo tarpsnį, sutrumpėja apatiniai tarpubambliai. Vėlesniais augalo augimo tarpsniais preparatų, turinčių šios veikliosios medžiagos, naudoti negalima, nes gali būti pažeidžiamos varpos.

Lietuvoje registruoti augimo reguliatoriai, turintys šios veikliosios medžiagos, – Cycocel 750, CCC, Stabilan 750. Šie preparatai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų negalima naudoti prieš numatomas arba praėjusias šalnas ir esant lietingam orui. Nerekomenduojama jų naudoti lengvuose dirvožemiuose. Tinkamu laikotarpiu nupurškus pasėlį, gaunamas 6–7 proc. didesnis derlius, pagerėja grūdų kokybė.

2. Mepikvatchloridas – sisteminio veikimo augalų augimo reguliatorius, kuriuo apdoroti javai būna žemesni, juose suintensyvėja maisto medžiagų gamyba, sustiprėja šaknų sistema, skatinamas žydėjimas ir brendimas. Augalai apsaugomi nuo varpų ir stiebų lūžimo.

Lietuvoje registruoti preparatai – Medax Top, Terpal, Mepik 300 SL, Regulato 300 SL. Nuo kitų preparatų pastarieji skiriasi naudojimo sąlygomis – juos purkšti patariama esant drėgnam orui.

3. Trineksapak etilo turintys augimo reguliatoriai slopina giberelinų biosintezę, dėl to mažėja ląstelių ilgis, sustorėja stiebai ir trumpėja tarpubambliai. Šios medžiagos yra Bertego, Calma, Countdown NT, Cuadro NT, Medax Max, Moddus 250 EC, Moddus Start, Moxa, Next 500 EC, Next, Optimus, Regucil, Trimaxx, Tempo preparatų sudėtyje.

Lauko augalų auginimo technologijoje, naudojant šias priemones, geriausias rezultatas pasiekiamas, kai krūmijimo tarpsniu naudojami chlormekvatchlorido turintys augimo reguliatoriai, o vėlesniais – trineksapak etilo.

4. Etefonu purkšti reikėtų augalus nuo vamzdelėjimo pradžios iki plaukėjimo pradžios (BBCH 41–51). Ši veiklioji medžiaga didina augalų atsparumą išgulimui, nes neleidžia ilgėti apatiniams tarpubambliams ir sutrumpina viršutinįjį. Stimuliuoja lignino ir celiuliozės susidarymą, sustiprėja stiebo sienelės.

Etefono negalima naudoti kartu su skystosiomis trąšomis ir herbicidais. Purškiant preparatą Cerone, Etefone, Grassrooter, Terpal turinčius šios veikliosios medžiagos, oro temperatūra dienos metu turėtų būti ne žemesnė kaip +15 ºC, o naktį – +5 ºC.

Siekiant norimo efekto, pasėliuose būtina naudoti tik registruotus augalų augimo reguliatorius, atsižvelgiant į rekomenduojamas normas, augimo tarpsnį, maišymą su kitais preparatais.

Lietuvoje registruoti profesionaliam naudojimui skirti žieminių kviečių augimo reguliatoriai

Žieminių rapsų būklė

Daugumoje šalies rajonų žieminiai rapsai formuoja šoninius ūglius ir augina stiebą (BBCH 21–32). Lyginant su praėjusiais metais, šiemet pavasaris vėsesnis. Pernai tuo pačiu metu augalai jau buvo virš lapų iškėlę butonus.

Atšilus orui, į pasėlį gali užsukti kopūstinis stiebinis paslėptastraublis ar rapsinis stiebinis paslėptastraublis ar rapsinis žiedinukas, todėl vis dažniau reikėtų užsukti į rapsų pasėlį ir skaičiuoti kenkėjus, kiek jų tenka vienam augalui, o chemines priemones naudoti tik tada, kai pasiekiama žalingumo riba.

Kenkėjų žalingumo ribos: kopūstinis stiebinis paslėptastraublis ir rapsinis stiebinis paslėptastraublis –1 vabalas ant 5 augalų arba 10 vabalų geltonoje vandens gaudyklėje per 3 d. Rapsinių žiedinukų žalingumo riba – 1–2 vabalai ant augalo stiebo augimo tarpsniu, 3–4 vabalai ant augalo butonizacijos tarpsniu.

Šiuo metu kovai prieš kopūstinį stiebinį paslėptastraublį ir rapsinį stiebinį paslėptastraublį registruotos šios veikliosios medžiagos: beta-ciflutrinas 25 (bulldock 025 EC) , cipermetrinas 500 (cyperkill 500 EC, wizard 500 EC), lambda-cihalotrinas 50 (kaiso 50 EG), tau-fluvalinatas 240 (evure).

Prieš rapsinį žiedinuką registruotos šios veiklios medžiagos: indoksakarbas 150 (avaunt), indoksakarbas 300 (sindoxa), tiaklopridas (biscaya OD), beta-ciflutrinas 25 (bulldock 025 EC), acetamipridas 200 (cetam, mospilan 20 EC), cipermetrinas 500 (cypercill 500 EC), deltamerinas 50 (decis mega, poleci forte), deltametrinas 100 (delmetros 100 SC), tau-fluvalinatas 240 (evure), alfa-cipermetrinas 50 (fastac 50 EC), zeta cipermetrinas 100 (fury 100 EC), lambda-cihalotrinas 50 (kaiso 50 EC, karate zeon 5 CS), gama cihalotrinas 60 (Nexide CS).

Kaip matome, pasirinkimas platus. Norint išvengti kenkėjų rezistentiškumo, kiekvienam purškimui reikėtų rinktis vis kitą veikliąją medžiagą. Jei dar nenaudotos mikroelementinės trąšos, tai naudojant insekticidą, reikėtų pridėti ir jų (turėtų dominuoti manganas, molibdenas ir boras).

vabzdziai_1 O kokia pasėlių situacija Jūsų rajone?

Įdomu? Jei turite augalininkystės, daržininkystės ar sodininkystės ūkius, kviečiame prisijungti prie IKMIS sistemos ir nemokamai naudotis integruotos augalų apsaugos bei konsultavimo paslaugomis.

Kad naujienas sužinotumėte pirmieji, užsisakykite IKMIS naujienlaiškį ir jos įkris į elektroninį paštą. Operatyvią informaciją galite sužinoti ir iš Google Play parsisiuntę IKMIS mobiliąją aplikaciją. Išbandykite.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles