IKMIS: pasėlių stebėjimas ir rekomendacijos

LŽŪKT informacija

2021-06-03

Šis pavasaris kritulių padavė sočiai. Per paskutinę pavasario savaitę jų iškrito apie 20–25 mm, o per gegužės mėnesį – apie 140–160 mm. Tai yra beveik trys vidutinės mėnesio normos. Didelis kritulių kiekis, intensyvūs lietūs labai iš dirvų išplovė maisto medžiagas. Dabar dirvos paviršius intensyviai džiūsta, susidaro pluta, skilinėja. Vėliau pasėtam ir dar netvirtam vasarojui labai sunku kabintis į gyvenimą. Žieminės kultūros stengiasi pasivyti savo vystymosi tarpsnius ir įšokti į vasarą.

Vasarinių javų būklė

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Vieni vasarinių javų pasėliai krūmijasi, augina šoninius ūglius, kiti – bamblėja (BBCH 21–31). Vasarojuje pasirodė pirmieji sparnuotieji ieviniai amarai, skraido javiniai lapiniai pjūkleliai, rasta lemų kiaušinėlių.

Įsivyravus šiltiems be lietaus orams galima tikėtis amarų antplūdžio. Ieviniai amarai labiau žalingi vasariniams javams nei žieminiams. Amarai sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų, juos ištisai padengdami. Dažniau randami augalo apatinėje dalyje. Per vasarą išsivysto nuo kelių iki keliolikos generacijų. Todėl jie išplinta staiga ir labai gausiai.

Nuo ievinių amarų reikia purkšti insekticidais, jeigu krūmijimosi tarpsniu yra apnikta 50 proc. stiebų ir ant augalo po 1–2 amarus, bambėjimo tarpsniu – 50 proc. apniktų stiebų ir daugiau kaip po 10 amarų ant stiebo. Šiuo metu pasėliuose žalingumo riba neviršyta.

Vasarinių miežių pasėliuose plinta tinkliškoji dryžligė. Randama 12–52 proc. pažeistų augalų. Kadangi liga pasireiškė labai anksti, tai galima teigti, kad buvo netinkamai išbeicuoti grūdai – pasirinktas mažai veiksmingas produktas, sumažinta produkto norma, blogai padengtas produktas ant sėklų. Tai kelios priežastys, dėl kurių taip anksti pradėjo plisti tinkliškoji dryžligė.

Kauno rajone vizualiai vertinant vasarinių miežių pasėlį bei analizuojant pavienius augalus, rasta rinchosporiozė (intensyvumas 0,8 proc.). Šiai ligai taip anksti išplisti galėjo turėti įtakos atsėliavimas, žemės dirbimas neįterpiant šiaudų liekanų, sėklos apvėlimo kokybė bei beico pasirinkimas. Rinchosporiozei plisti palankūs vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Vėlyvesnės sėjos augalus rinchosporiozė mažiau pažeidžia nei ankstyvos. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos išplitimo daigų tarpsniu. Purkšti fungicidais būtina jautrių rinchosporiozei veislių pasėlius. Išskirtinais atvejais gali tekti purkšti du kartus, tačiau paprastai pakanka vieno purškimo vamzdelėjimo–plaukėjimo tarpsniu.

Lemo kiaušinėlis. Rinchosporiozė
Boružės ne šiaip sau svečiuojasi vasarojuje. Ievinis amaras

Vasarinių kviečių pasėliuose rasta augalų lapų pažeistų dryžligės ir net miltligės.

Pirmi metai, kad kviečių dryžligė išplito taip anksti, kai augalai dar nėra pasiekę bamblėjimo tarpsnio, nes tik tada ekonomiškai apsimoka taikyti augalų apsaugą. Ligos išplitimą paskatino ne tik drėgni, lietingi ir šilti orai, bet ir dažnai pasitaikantis ūkininkavimo stilius – atsėliavimas, supaprastintas žemės dirbimas.

Kai kviečių dryžligės pažeistų augalų yra daugiau kaip 10 % ir vyrauja palankūs ligai plisti orai, reikia planuoti purškimą veiksmingais nuo šios ligos fungicidais (efektyvios veikliosios medžiagos: protiokanazoloas, strobilurinai).

Miltligė (Joniškio r.). Kviečių dryžligė (Jonavos r.)

Žieminių rapsų būklė

Didysis rapsų žydėjimas eina į antrą pusę (BBCH 67), pajudinus augalus pabyra žiedlapių sniegas.

Fungicidas nuo baltojo (sklerotinio) puvinio jau daugelyje laukų panaudotas. Naudodami fungicidą žydėjimo pabaigoje, žieminius rapsus apsaugosime nuo juodosios dėmėtligės (alternariozė).

Tuo pačiu galima panaudoti ir insekticidą apsaugojant augalus nuo ankštarinių kenkėjų. Ankštarinių paslėptastraublių žalingumo riba – vidutiniškai 1 vabalas ant augalo. Dažniausiai kenkėjai išplinta tik pakraščiuose, pakanka nupurkšti tik juostą aplink visą lauką.

Insekticidų naudojimas turi būti saugus bitėms. Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad geriausias efektas, kovojant su šiuo kenkėju, gautas augalus purškiant 2 kartus: prieš žydėjimą (BBCH 59–60) ir žydėjimo pabaigoje (BBCH 69–70). Purškiant insekticidu žydėjimo metu, jokio efekto nebuvo. Taigi, jei nespėjote nupurkšti žydėjimo pradžioje, reikėtų tai atlikti žydėjimo pabaigoje.

Atidžiai reikia skaityti insekticidų etiketes, nes tik maža dalis jų tinkama naudoti žydintiems rapsams (Evure, Mavrik, Vantex CS, Nexide CS). Nepamirškite purškiant fungicidu ar ir insekticidu purškimą prieš 2 d. registruoti PPIS sistemoje ir darbą atlikti nuo 21.00 iki 4.00 val.

Kaip tai padaryti, galite pažiūrėti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ŽŪIKVC parengta vaizdo medžiagą.

Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale www.ikmis.lt. O vaizdo reportažus iš skirtingų šalies regionų stebėkite www.agroakademija.lt

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles.