IKMIS: pasėlių stebėjimas ir rekomendacijos 2022-05-04

LŽŪKT informacija

2022-05-04

^©LŽŪKT nuotr.
Prasidėjusi gegužė – be žiedų soduose. Tik slyvos ir kiaulpienės pievose nedrąsiai skleidžia pirmuosius žiedus, pamiškėse sužaliavo ievos.Pagal IKMIS agrometeorologinių stočių duomenis, praėjusią savaitę oro temperatūra svyravo nuo -5 iki beveik 15 °C šilumos. Taigi dienos labiau primena pavasarį, o naktys – rudenį. Dirvos temperatūra svyravo nuo 3,6 iki beveik 10°C, vidutiniškai siekė 6,5 °C. Dirva 0,5 laipsnio vėsesnė nei prieš savaitę, kuri nelepino ir krituliais, todėl dirvos drėgmė augalų šaknų srityje po truputį senka.

Žieminių rapsų būklė

Nepaisant šalnų, rapsai toliau tįsta į viršų, vyrauja butonizacijos tarpsnis t. y. BBCH 51–55. Beje, prieš keletą metų rapsai jau žydėjo. Tikrinimo dieną ligų pasėliuose neužfiksuota, tačiau ant stiebo yra įvairių pažeidimų: vieni dėl nepalankių oro sąlygų ir staigaus stiebo augimo, kiti padaryti paslėptastraublių. Žalos šios žaizdelės daug nepadarys, jei neišplis ligos ar paslėptastraublių lervos.

Žieminių rapsų pasėliuose tręšimo darbai eina į pabaigą, o artimiausi darbai – stebėti kenkėjus ir naudoti insekticidus pagal žalingumo ribą.

Rapsų kenkėjai tampa aktyvūs, kai oro temperatūra pasiekia 12 °C ir daugiau, būna nevėjuota, saulėta. Kenkėjų žalingumo ribos:

• kopūstinis stiebinis paslėptastraublis ir rapsinis stiebinis paslėptastraublis – 1 vabalas ant 5 augalų arba 10 vabalų geltonoje vandens gaudyklėje per 3 d.;

• rapsinių žiedinukų žalingumo riba – 1–2 vabalai ant augalo stiebo augimo tarpsniu, 3–4 vabalai ant augalo butonizacijos tarpsniu.

Rapsiniams žiedinukams viršijus žalingumo ribą, ir ūkininkui nusprendus atlikti purškimą, reikia nepamiršti jog rapsiniai žiedinukai Lietuvoje atsparūs peritroidų cheminės grupės insekticidams, todėl būtent juos panaudojus nebus praktiškai jokio teigiamo efekto.

Žiedinukus efektyviai kontroliuoja acetamiprido arba indoksakarbo veikliosios medžiagos. Žiedinukų plitimo pradžioje reikėtų apsiriboti lauko pakraščių (25–50 m pločio juostos aplink lauką) apipurškimu. Tačiau, kur kenkėjai jau gausiau išplitę ir jų plitimas intensyvus, turėtų būti nupurkštas visas laukas.

Dėmesio: siekiant apsaugoti vandens organizmus, naudojant augalų apsaugos produktus, būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją apie apsaugos zonų išlaikymą iki paviršinio vandens telkinio ar melioracijos griovio.

Siekiant apsaugoti bites ir kitus apdulkinančius vabzdžius, gali būti nurodyta, kad produktas „Pavojingas bitėms“. Tokiu atveju būtina ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas apie planuojamą purškimą paskelbti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, net jei augalai nežydi.

Rapso stiebo įplyšimas ir kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai (Švenčionių r.)

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra nuo bamblėjimo pradžios (BBCH 30) iki apčiuopiamo pirmo stiebo bamblio (BBCH 31).

Pavasaris augalų nelepina nei išskirtine šiluma, nei krituliais. Tai lemia ir augalų maisto medžiagų įsisavinimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, intensyviai augant augalų masei, reikia daugiau maisto medžiagų, ypač azoto. Skirtingose žieminių kviečių veislėse atliekant matavimus su N-Testeriu, kuriuo nustatoma chlorofilo koncentracija augaluose, nustatyta, kad augalams azoto trūksta.

Taip pat reikėtų pasėlį patręšti mikroelementinėmis trąšomis. Šiuo augimo tarpsniu reikalingiausi Mn, Cu ir Zn mikroelementai. Vario augalams reikia labai nedaug, bet jis yra būtinas fotosintezės reakcijoms, grūdų formavimuisi. Todėl vario trąšos javams svarbios iki tol, kol susiformuoja varputė, t. y. iki antrojo bamblio tarpsnio.

Cinkas yra būtinas augalų normaliam augimui bei vystymuisi, taip pat svarbus angliavandenių transformacijos procese. Šis mikroelementas sustiprina chlorofilo gamybos energiją ir reguliuoja cukrų gamybą. Cinkas reikalingas augalo augimui į ilgį, šaknų vystymuisi.

Manganas yra viena pagrindinių medžiagų, būtinų fermentų gamybai. Jam veikiant susintetinami fermentai, kurie yra atsakingi už maisto medžiagų pernešimą augale. Manganas suteikia atsparumą ligoms, gerina augalo šaknų sistemos vystymąsi. Jis svarbus visais augalų augimo tarpsniais, nes padeda iš dirvos įsisavinti azotą.

Tokie vėsūs orai nepalankūs nei kenkėjams, nei ligoms plisti, išskyrus stiebalūžei. Vėsus (5–8 ^oC), drėgnas ir ilgas pavasaris, o jei dar kviečiai atsėliuoti, labai palankios sąlygos šiai ligai plisti. Todėl vaikščiodami po pasėlį atkreipkite dėmesį į apatinę augalo dalį: ar ant lapamakštės nesimato parudavusių dėmių su įplyšimu dėmės centre. Būtent ši liga kontroliuojama, kol yra ant lapamakštės ir grybo konidijos neperėjusios į stiebą. Šios ligos kontrolės periodas, lyginant su kitomis javų ligomis, trumpas. Priklausomai nuo oro sąlygų 5–10 d., tarpsnis nuo BBCH 31 iki 32.

Nebelikus naktinių šalnų, augalams gavus drėgmės, iš karto prasidės jų spartesnis augimas ir vystymasis, todėl reikėtų naudoti augalų augimo reguliatorius.

Primename bendruosius augalų augimo reguliatorių naudojimo reikalavimus:

augimo reguliatoriais galima purkšti tik linkusių išgulti veislių vešlius pasėlius;
reikia naudoti tik registruotas augimo reguliatorių normas ir tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį;
sumažinus normą, gali sumažėti produkto efektyvumas. Skiriant didesnę nei registruotą normą, preparatas gali pažeisti augalus;
tirpalą reikia ruošti pagal etiketėje aprašytas rekomendacijas;
labai svarbu tirpalą tolygiai išpurkšti;
nepurkšti ligotų, stresuotų pasėlių;
nepurkšti esant nepalankioms oro sąlygoms, jei naktimis prognozuojamos šalnos, o dienomis temperatūra nepakyla aukščiau negu +10 °C.

Individualios LŽŪKT augalininkystės konsultantų konsultacijos teikiamos informaciniame portale www.ikmis.lt

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles