• Temos
• Augalininkystė

IKMIS ragina: apžiūrėkite bulvių pasėlius – ar nėra žiedinio puvinio požymių?

Giedrė Masliukovienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji augalininkystės specialistė

2026-07-07

Nuotraukoje pažengusi infekcijos stadija, pasireiškianti vytuliu – susisukusiais lapų kraštais, dėmėtumu ir nekroziniu audiniu. Nuotraukos autorius: JD Janse – Augalų apsaugos tarnyba, Vageningenas (Nyderlandai)

Liepos pradžioje daugelyje bulvių pasėlių bulvienojai jau visiškai uždengę tarpueilius, todėl atėjo metas kruopščiai įvertinti pasėlių būklę. Be bulvių maro ir kitų ligų, svarbu nepamiršti stebėti ir bulvių žiedinio puvinio – pavojingos bakterinės ligos, kurios sukėlėjas Clavibacter sepedonicus priskiriamas karantininiams organizmams – pasireiškimą.

Šios ligos pavojus slypi ne tik dėl galimų derliaus nuostolių. Užkratas lengvai plinta su sėkliniais gumbais, ant technikos, rūšiavimo linijų, sandėliavimo įrangos ir net ant peilių, kuriais pjaustomi sėkliniai gumbai. Kadangi veiksmingų cheminių ar biologinių apsaugos priemonių nuo šios bakterijos nėra, svarbiausia apsauga – ankstyvas ligos pastebėjimas ir griežta profilaktika.

Į ką atkreipti dėmesį lauke?

Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasirodo pavieniuose keruose, todėl rekomenduojama apžiūrėti visą lauką, o ne tik jo pakraščius.

Įtarimą turėtų kelti:

• vieno ar kelių stiebų vytimas, nors dirvoje pakanka drėgmės;
• lapų spalvos pakitimai – jie tampa blyškiai žali, pilkšvai žali arba gelsvi;
• lapų kraštų užsirietimas į viršų;
• augalai, kurie karštomis dienomis stipriai vysta, o naktį ar atvėsus orams iš dalies atsigauna;
• iš bendro pasėlio išsiskiriantys silpnesni arba lėčiau augantys kerai.

Apžiūras geriausia atlikti šiltomis, saulėtomis dienomis po pietų – tuomet pažeisti augalai vysta labiausiai ir lengviau pastebimi.

a) Užkrėstų Cs augalų augimo pokyčiai ir vytimo simptomai; b) Chlorozė tarp gyslų ir lapų kraštų užsirietimas į viršų. Šaltinis: Gryń G. ir bendraaut., European Journal of Plant Pathology

Patikrinkite įtartinus kerus

Pastebėjus įtartiną kerą, rekomenduojama jį atsargiai iškasti ir apžiūrėti gumbus.

Perpjovus stambesnį gumbą galima pastebėti:

• pageltusį arba rusvėjantį gyslų žiedą;
• lengvai spaudžiant iš gyslų žiedo išsiskiriančias gelsvas ar kremines bakterines gleives;
• pažengusios infekcijos atveju – minkštėjančius ir yrančius gyslų audinius.

Svarbu žinoti, kad ne visi užkrėsti augalai ar gumbai turi aiškiai matomų simptomų. Dalis jų gali būti latentiškai užkrėsti, todėl galutinai ligą patvirtinti galima tik laboratoriniais tyrimais.

Bulvių gumbų simptomai. Nuotraukos autorius: Maria A. Kuznetsova (Rusijos fitopatologijos tyrimų institutas)

Kaip sumažinti ligos plitimo riziką?

Didžiausias infekcijos šaltinis – užkrėsti sėkliniai gumbai. Viena didžiausių rizikų plisti bakterijai yra sėklinių gumbų pjaustymas. Nustatyta, kad perpjovus užkrėstą gumbą tuo pačiu peiliu galima užkrėsti daugybę vėliau pjaustomų sveikų gumbų. Todėl, jei gumbai pjaustomi, peilius būtina nuolat dezinfekuoti.

Siekiant apsaugoti pasėlius rekomenduojama:

• sodinti tik sertifikuotas sėklines bulves;
• reguliariai valyti ir dezinfekuoti sodinimo, derliaus nuėmimo bei rūšiavimo techniką;
• nesikeisti nevalyta technika ar inventoriumi su kitais ūkiais;
• neleisti laukuose augti savaime sudygusioms bulvėms, kurios gali būti infekcijos šaltinis;
• įtarus ligą, nenaudoti gumbų sėklai ir neplatinti jų į kitus ūkius.

Pastebėjus įtartinus požymius

Jeigu bulvių pasėlyje pastebimi žiediniam puviniui būdingi simptomai, apie tai reikėtų nedelsiant pranešti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Kadangi tai karantininė liga, jos nustatymas atliekamas laboratorijoje, o patvirtinus ligą taikomos fitosanitarinės priemonės, skirtos užkirsti kelią užkratui plisti.

Karantininių kenkėjų židinius galima stebėti IKMIS

IKMIS informacinėje sistemoje skelbiamas karantininių kenkėjų aktyvių židinių žemėlapis, kuriame seniūnijų lygmeniu atvaizduojami Lietuvoje nustatyti karantininių kenkėjų ir ligų židiniai. Ši informacija padeda augintojams įvertinti situaciją aplinkiniuose regionuose ir planuoti atidesnę pasėlių stebėseną.

Duomenis teikia Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o informacija IKMIS sistemoje nuolat atnaujinama. Naudodamiesi nemokama IKMIS informacine sistema ar mobiliąja programėle, augintojai gali realiuoju laiku stebėti aktualias rizikas, laiku reaguoti į galimas grėsmes ir priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl pasėlių apsaugos.