Balandžio 20 d., šeštadienis | 24
IKMIS: žieminių kviečių būklė skirtinguose Lietuvos rajonuose
LŽŪKT informacija
2017-11-16
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai ūkininkų laukuose patikrino ir įvertino daugiau kaip 80 žieminių kviečių pasėlių, esančių 40-yje skirtingų rajonų, būklę. Apžiūros metu pagal išorinius požymius gaunama informacija, kaip augalai pasiruošę žiemoti. Taip pat buvo atsižvelgta į vegetacijos metu vyravusius orus. Žieminių kviečių pasėliai pasirinkti atsitiktine tvarka, todėl gauta informacija atspindi realią situaciją.
Akmenės r.
Šiais metais derliaus nuėmimo laikas buvo gana palankus, kaip pernai, netrukdė lietus, tačiau kulti Akmenės r. pradėta rugpjūčio 5–6 d., kai ankstesniais metais kombainai į laukus įvažiuodavo nuo liepos 25 dienos. Vasariniai augalai vėlavo subrandinti grūdus. Pupų derlius nuimtas rugsėjo gale–spalio pradžioje.
Per žieminių augalų sėją darbus ilgam sutrukdė užklupęs lietus, sukeldamas ekstremalią padėtį ir rajone, ir visoje Lietuvoje.
Pagal meteorologinės stotelės, kuri stovi Kruopių seniūnijoje, duomenis, per rugsėjo mėnesį iškrito 129,2 mm kritulių, kai 2016 m. rugsėjo mėnesį – tik 12,4 mm. Spalio mėnesį iškrito 87,4 mm, kai 2016 m. spalio mėnesį – 59 mm kritulių. Dirvožemis permirkęs, dėl prastos melioracinės būklės vanduo užtvindė laukus. Pasėliai vietomis užmirkę ir žuvę.
Akmenės r. atliktos ūkininkų apklausos duomenimis, 30 ūkių neteko iki 30 proc. pasėlių (kurie žuvo dėl liūčių) nuo ariamos žemės. Šių ūkių bendras žuvusių pasėlių plotas – 391,18 hektaro.
5 ūkiai neteko nuo 30 iki 70 proc. pasėlių nuo ariamos žemės. Šių ūkių bendras žuvusių pasėlių plotas – 200,87 hektaro. Vienas ūkis neteko 100 proc. pasėlių nuo ariamos žemės. Šio ūkio bendras žuvusių pasėlių plotas – 5,59 hektaro.
Ūkininkai dėl tokio lietingo rudens nespėjo pasėti apie 30 proc. žiemkenčių 2018 m. derliui. Pavasarį numatyta didesnė vasarinių augalų sėja.
Stebimi žieminiai kviečiai Skagen šiuo metu atrodo neblogai, vietomis užmirkę (žiūr. nuotraukas). Augimo tarpsnis pagal BBCH skalę – 11 (vienas lapelis). Yra tokių augaliukų, kurie leidžia antrą lapelį. Viename kvadratiniame metre suskaičiuoti 333 augalai. Ligų, kenkėjų pažeidimų nerasta.
Jonavos r.
Spalio orų sąlygos visada turėjo didelės įtakos žieminių pasėlių augimui, augalų vystymuisi ir pasiruošimui žiemoti. Perteklinis kritulių kiekis trukdė atlikti rudens darbus, o augalams pasiruošti žiemoti. Šių metų ruduo ypač lietingas. Dėl lietaus vėlavo derliaus nuėmimo darbai, patirta derliaus nuostolių, suprastėjo jo kokybė.
Jonavos r. gausus lietus padarė nemažai žalos, nes dar liko nenuimtų kukurūzų ir cukrinių runkelių.
Šiuo metu stebimi 2017 m. rugsėjo 26 d. pasėti žieminiai kviečiai Skagen. Sėjant duota NPK10-26-26 350 kg/ha. Žieminiai kviečiai pasėti į lengvą priemolį. Priešsėlis – žieminiai rapsai. Šiuo metu žieminiai kviečiai pasiekė 12 tarpsnį pagal BBCH skalę (išsivystęs antrasis lapas), kad gerai peržiemotų, augalai turėtų pasiekti BBCH 21–23 krūmijimosi tarpsnį.
Pasėlis sudygęs, žalias. Žieminių kviečių būklę šiek tiek pagerino spalio viduryje buvusi šiltų ir saulėtų orų savaitė. Augalai padidino fotosintezės produktyvumą, taip pat suaktyvėjo jų vystymasis, sustiprėjo medžiagų apykaita tarp lapų ir šaknų.
Jurbarko r.
Jurbarko rajone 2017 m. ruduo buvo labai lietingas, dalis derliaus nenuimta: liko apie 6 proc. avižų, 3 proc. vasarinių kviečių, 5 proc. vasarinių miežių, 9 proc. vasarinių rapsų, apie 15 proc. pupų, apie 6 proc. žirnių, apie 1 proc. žieminių kviečių.
Rudeninis arimas nebaigtas, nes neįmanoma įvažiuoti į laukus. Kai kurie Jurbarko r. ūkininkai net nepradėję rudeninio arimo, pasėję vos po keletą hektarų žieminių javų. Jie sunerimę dėl vasarinių javų sėklos pavasariui.
Ūkininkės Aurelijos Geminienės ūkyje nupjauta viskas, nors paskutinės pupos buvo iki 23 proc. drėgnumo. Žieminiai kviečiai ūkininkės ūkyje pasėti rugsėjo 22–30 d., pasėta apie 80 proc. numatyto ploto. Spalio 30 d. vertinant pasėlių būklę, telkšojo vanduo, eiti per laukus neįmanoma, labai aiškiai matyti, kaip veikia melioracijos sistemos. Sudygę žieminiai kviečiai buvo 2–3 lapelių tarpsnio. Vertinti jų būklę tikimės vėliau, kaip ir sulaukti orų pagerėjimo.
Kalvarijos sav.
Žieminiai kviečiai sėti rugsėjo 19 d., todėl pasiekę krūmijimo tarpsnį (BBCH 22). Pasėlis truputį per tankus (325 augalai/m2), per didelė sėklos norma, pradeda plisti ligos. Stebėjimo metu rasta 3 vnt. arba 15 proc. septariozės pažeistų augalų, 4 vnt. arba 20 proc. – miltligės. Šios ligos yra normalus reiškinys rudeniniame kviečių pasėlyje. Drėgmės buvo ir yra daug. Šiek tiek trūko šilumos, optimali temperatūra ligoms plisti – 15–20 oC, nors septariozei užtenka ir 1 laipsnio, kad vystytųsi. Tolesnis ūkininko darbas kviečių pasėlyje – vandens nuleidimas, kur įmanoma (pasėlio vagojimas).
Kelmės r.
Šių metų lietus – didžiausias išbandymas Lietuvos ūkininkams. Kelmės r. ūkininkai galėjo nuimti beveik visą derlių. Pirmiausiai pasisekė tiems, kurie turėjo savo džiovyklas. Jie grūdus parduoda reikiamo drėgnumo, o kurie neturi džiovyklų, grūdus pardavė 20 proc. ir drėgnesnius, todėl patyrė didžiausių nuostolių.
Daugiausia (apie 30 proc.) liko nenukulta pupų, po keletą hektarų – žirnių. Arba juos kuliant, dalis buvo sudygusių.
Dauguma ūkininkų žieminių grūdinių augalų pasėjo planuotus plotus, tačiau dabar nerimauja dėl vis dar didėjančio drėgmės kiekio. Kadangi rajonas kalvotoje Žemaitijoje ir dėl neveikiančio drenažo jau atsiranda balos, apsemtuose plotuose dalį javų pavasarį reikės atsėti.
Stebimas žieminių kviečių laukas pasėtas po žieminių rapsų, žemę įdirbant du kartus su lėkštiniu skutiku dviejų savaičių intervalu. Sėta sėjamąja su freza. Dabar augalai yra 3–4 lapelių tarpsnio, viename išilginiame metre yra nuo 42 iki 48 augalų. Kadangi kviečiai sėti į dirvą minimaliai įdirbant (nearus), pasėlyje nemažai sudygusių rapsų. Rudenį ūkininkas herbicidų nenaudojo.
Lazdijų r.
Lazdijų rajone lietinga vasara ir ruduo ūkininkams padarė didelių nuostolių. Kai kur derlius nenuimtas iki šios dienos, rudeninė sėja nepradėta, pūdymai neapdirbti, neišvežti šieno ritiniai.
Žiemkenčių sėja 2017 m. labai nevienoda. Vieni iki šiol neįvažiuoja į laukus su padargais ir pavasarį planuoja sėti vasarinius augalus. Kiti ūkininkai, turėdami savo techniką, spėjo apsėti laukus optimaliu laiku.
Šie metai yra vieni sudėtingiausių, drėgmės perteklius dirvožemiuose labai didelis. Visa tai pristabdė kviečių augimą ir labai sulėtino pasėlių priežiūros darbus.
Klimato sąlygos yra vienas svarbiausių žiemkenčių peržiemojimo rodiklių, nes sustojant augimo ir vystymosi procesams augalai turi praeiti du grūdinimosi etapus. Grūdinimosi periodo metu, trunkančiu tam tikrą laiko tarpą, augalus veikia žema temperatūra, taip pat esant trumpai dienai augalų ląstelėse vyksta biocheminiai-fiziologiniai pakitimai. Taip augalai įgyja atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms, ypač žemoms temperatūroms ir jų svyravimui.
Šiuo metu stebimas žieminių kviečių Skagen pasėlis pasėtas 2017-09-25, sėta Celest trio beicuota sėkla. Pasėlis sudygęs tolygiai, intensyviai žalias, pagal BBCH skalę pasiekęs 22 išsivystymo tarpsnį (matyti antras šoninis ūglis). Kviečiai smulkūs, ant jų nepastebėta ligų ar kenkėjų požymių. Dirva permirkus, todėl pasėlis prastai sudygęs. Jeigu augalų šaknys ilgą laiką mirks vandenyje ir negaus pakankamai deguonies, gali nusilpti. Jas apims bakterijos ir grybai, vėliau pradės pūti.
Tikimasi kritulių sumažėjimo ir gero augalų užsigrūdinimo.
Radviliškio r.
Vasaros pradžioje ūkininkai džiaugėsi gražiais pasėliais, tačiau jai įpusėjus ir artėjant javapjūtės pradžiai daugeliui teko nusivilti. Be perstojo merkęs lietus trukdė pradėti javapjūtę. Vėluojant nuimti grūdų derlių, aukščiausios „ekstra“ grūdų klasės praktiškai nebuvo. Neturintieji džiovyklų ūkininkai laukdami, kol grūdai varpose pradžius, bekūlė ketvirtos klasės ar visiškai nekondicinius grūdus. Dalis grūdų buvo apnikti pelėsio ar net pradėję dygti varpose.
Nemažai žalos daliai rajono ūkininkų pridarė ir vasaros viduryje praslinkusi kruša. Tuomet ūkininkai guodėsi, kad grūdus nuo dirvos paviršiaus beliko semti kastuvu.
Važiuojant per rajoną dar matyti nenukultų žirnių, pupų, grikių, nors jų plotai nedideli. Taip pat yra kukurūzų, skirtų silosuoti. Ūkininkai dabar bando nuimti cukrinių runkelių derlių.
Kalbant su ūkininkais ir remiantis seniūnijos darbuotojų vykdyta apklausa, ūkininkai 40 proc. mažiau pasėjo žieminių rapsų. Žieminių kviečių plotai mažesni 44,4 procentais. Tačiau tai nėra visiškai tikslūs skaičiai, nes nebuvo apklausti visi rajone pasėlius deklaruojantys asmenys.
Šie skaičiai pavasarį gali dar labiau pakisti. Dėl lietingo rudens dalis užsėtų pasėlių jau dabar žuvę, kitur žiemkenčiai vos pradėję kaltis iš žemės. Drėgmės perteklius ir vėsūs orai yra gan nepalankūs faktoriai geram pasiruošimui žiemoti.
Dėl lietingo rudens ne tik su technika ir pėsčiomis sudėtinga vaikščioti po laukus. Dirvožemis kaip klijai limpa prie batų. Lomose telkšo balos, pasėliai ten jau nunykę, pavasarį sužaliuos tik piktžolės.
Apžiūrint ūkininko žieminių kviečių Artist pasėlį, kuris sėtas rugsėjo 28 d., vaizdas nedžiuginantis. Daugelis daigelių šiuo metu dar tik 1–2, kai kurie jau bando formuoti trečią lapelį (BBCH 11–12).
Iš lauko paėmus augalų ėminius ir kabinete apžiūrėjus atidžiau, kenkėjų pažeidimų neužfiksuota. Ant 20 proc. augalų rasta septoriozės pažeidimų.
Šalčininkų r.
Šių metų rudeniniams darbams labai trukdė gausūs krituliai. Nebuvo galima į laukus įvažiuoti nei su kombainu, nei su sėjamąja. Šalčininkų r. liko nenuimtų apie 2–5 proc. pasėlių (nuo visų deklaruotų pasėlių), o žieminių sėja, galima sakyti, vyko beveik pagal planą. Važiuojant pro rajono laukus spalio mėnesio pabaigoje, vaizdas visai neblogas. Gražiai eilutėmis išsirikiavę žaliuoja žieminių javų želmenys, o likę tik kukurūzų pasėliai ir vienas kitas grikių laukelis.
Spalio 30 d. oras priminė, kad tuoj prasidės lapkritis. Pūtė žvarbus šiaurės vakarų vėjas, gūsiais iki 15 m/s, termometro stulpelis sustojo ties +4 oC padala, o iš pilka skraiste užsitraukusio dangaus ant įmirkusios žemės krito šaltas lietus.
Kaip minėjau, stebint pasėlius pro automobilio langus, vaizdelis visai neblogas, bet įžengus į lauką ir pradėjus žiūrėti įdėmiau, ne taip jau viskas puiku, kaip atrodė. Stebėjimui pasirinktas žieminių kviečių Edvins pasėlis nors pasėtas laiku (rugsėjo 19 d.), bet per 41 d. augalai spėjo užauginti tik vieną lapelį, t. y. 11 vystymosi tarpsnis (BBCH 11), pasėlio tankumas – 507 augalų/m2. Ligų ar kenkėjų pažeidimo požymių nepastebėta. Pasėlis tankus, bet dabar dar tik ruduo, ir neaišku, kokių išdaigų prikrės žiema.
Antras tiriamas pasėlis, lyginant su pirmuoju, sėtas dviem dienomis anksčiau (rugsėjo 17 d.), todėl vienas kitas augalas jau buvo užauginęs antrą lapelį (BBCH 12), bet vyraujantis tarpsnis – 11 (BBCH 11). Pasėlio tankumas – 401 augalų/m2. Ligų ar kenkėjų pažeidimų nepastebėta.
Lietuvos sąlygomis žieminiai kviečiai geriausiai žiemoja, kai žiemą augalai pasitinka užauginę 2–4 ūglius (BBCH 22–24). Kad augalai krūmytųsi, reikia bent +10 oC. Žiūrint į prognozes, augalų krūmijimuisi sąlygos nepalankios. Tik nereikia nusiminti, nes, kaip rodo patirtis, žieminiai javai puikiai peržiemoja ir lapelių tarpsnio.
Švenčionių r.
Žieminiai kviečiai Fidelius pasėti rugsėjo 29 d., į hektarą išsėta 180 kg sėklos. Priešsėlis – juodasis pūdymas. Laukas sėjai paruoštas naudojant minimalų dirvos dirbimą – skutimą. Prieš sėją laukas patręštas kompleksinėmis NPK 9-19-25+3S trąšomis – 180 kg/ha. Dėl visą rudenį merkusių liūčių kokybiškai paruošti dirvos sėjai nepavyko, o ir pati sėja gerokai vėlavo. Rugsėjo 25 d. Švenčionių r. savivaldybė dėl užsitęsusių liūčių rajone paskelbė ekstremalią situaciją. Laukuose ir dabar stovi nekulti vasarinių kviečių, grikių, pupų laukai. Kiek nuostolių patyrė rajono žemdirbiai, sužinosime po savaitės, kuomet bus surinkti visų rajono ūkininkų duomenys apie žuvusius pasėlius.
Praėjusios savaitės (spalio 16–18 d.) naktys buvo itin šaltos. Termometro stulpelis rodė -3–4 oC, o ketvirtadienio naktį iškrito pirmasis sniegas, kuris ilgai neužsilaikė. Spalio mėnesį vyravę vėsūs ir labai drėgni orai nebuvo palankūs žiemkenčių pasėliams. Stebėjimų dieną žieminiai kviečiai pagal BBCH tebuvo pasiekę 11 tarpsnį (išsivystęs pirmasis lapas). Viename kv. metre suskaičiuota 260 augalų ir 8 su pasėliu konkuruojančios piktžolės.
Zarasų r.
Zarasų rajone pats didžiausias kritulių kiekis iškrito rugpjūčio trečią dekadą, t. y. per patį javapjūtės piką. Liko daug nenukultų laukų. Nenuimta 223 ha kviečių, 74 ha žirnių, 68,12 ha pupų, 103,46 ha miežių, 89 ha kvietrugių, 332,43 ha grikių, 92,31 ha avižų, 10,59 ha rugių. Nenukasta 3,65 ha bulvių. Iš viso žuvo 992 ha javų.
Lietuvoje žieminių kviečių sėjos optimalaus laiko vidutinė data yra rugsėjo 10–25 d., tačiau faktiškai žieminius kviečius sėja iki spalio pirmos dekados pabaigos. Norint palyginti, kaip augalai žiemos, jie sėti skirtingu laiku. Pasirinktos 3 skirtingos sėjos datos: I variantas 2017-09-10, II variantas 2017-09-26, III variantas 2017-10-02.
Praėjusios savaitės (spalio pabaiga–lapkričio pradžia) naktys buvo itin šaltos ir vėjuotos. Temperatūra nukrisdavo iki -2–3 oC. Dirvožemis šiuo laikotarpiu laikėsi šlapias ir drėgnas. Spalio 25 d. naktį gamta pateikė staigmeną – iškritęs pirmasis sniegas padengė pasėlius, tačiau neilgam. Spalio mėnesio orų sąlygos visada turėjo didelės įtakos žiemkenčių pasėlių augimui, augalų vystymuisi ir pasiruošimui žiemoti. Vyravę vėsūs ir labai drėgni orai buvo nepalankūs žiemkenčių pasėliams. Stebėjimų dieną žieminiai kviečiai, sėti 2017-09-10, pagal BBCH buvo pasiekę 21 tarpsnį (pagrindinis ūglis ir vienas šoninis ūglis). Augalai tinkamai pasiruošę žiemoti. Viename kvadratiniame metre suskaičiuota 312 augalų. Žieminiai kviečiai atsėliuoti ir pasėlyje gausiai išplitusi lapų septoriozė. Kenkėjų nepastebėta.
Antras tiriamasis variantas, lyginant su pirmuoju, pasėtas dviem savaitėmis vėliau (2017-09-26), todėl augalai mažesni ir dar nepradėję krūmytis. Stebėjimų dieną žieminiai kviečiai pagal BBCH buvo pasiekę 12 tarpsnį (išsivystęs antrasis lapas). Kad gerai peržiemotų, jie turėtų pasiekti BBCH 21–23 krūmijimosi tarpsnį, taip pat turėti stiprų krūmijimosi mazgą su gerai išsivysčiusia antrinių šaknų sistema. Viename kvadratiniame metre suskaičiuoti 335 augalai. Ligų ir kenkėjų šiame pasėlyje nepastebėta. Piktžolių negausu, bet pridygę pupų pabirų. Augalams krūmytis reikalinga bent +10 oC temperatūra. Šiuo metu žieminių kviečių krūmijimuisi sąlygos nepalankios, tačiau yra daug atvejų, kai žieminiai javai puikiai peržiemoja ir lapelių tarpsnio.
Trečias tiriamasis variantas, lyginant su pirmais dviem, pasėtas vėliausiai (2017-10-03). Tarp antro ir trečio variantų skirtumas – savaitė, todėl augalai panašūs. Tačiau trečio varianto augalai šiek tiek smulkesni, kai kurie turi tik po vieną išsivysčiusį lapelį. Stebėjimų dieną žieminių kviečių vyraujantis tarpsnis pagal BBCH buvo 12 (išsivystęs antrasis lapas). Nors šaknų sistema stipresnė trečio varianto. Tam įtakos galėjo turėti žemės dirbimas. Laukas vietomis labai išmirkęs, matyti balų.
Žieminių kviečių sėjos terminai pagal plotą, proc.
Žieminių kviečių augintojai rinkosi šias veisles
Pavasarį, augalų vegetacijai atsinaujinus, konsultantai vertins, kaip žieminiai kviečiai peržiemojo. Vėliau, nuo gegužės pradžios iki augalų pieninės brandos, kas savaitę bus stebimas ligų ir kenkėjų plitimas pasėliuose. Remdamiesi stebėjimų duomenimis, konsultantai padės ūkininkams pasirinkti tinkamus pesticidus, nustatyti jų purškimo laiką ir normą, kad javai užaugintų kuo gausesnį geros kokybės derlių, o išlaidos būtų kuo mažesnės.
Visa surinkta informacija skelbiama LŽŪKT specialistų sukurtoje Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt).
Norite žinoti daugiau? Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portalewww.ikmis.lt.
Informaciją rengė augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir LŽŪKT augalininkystės konsultantų komanda
