IKMIS. Žiemkenčiai – ką galėjome, padarėme

Giedrė Masliukovienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji augalininkystės specialistė

2020-11-19

© LŽŪKT nuotr.

Prisiminus praeitų metų žiemą, kuri mūsų klimatinei zonai buvo neįprastai šilta, žiemkenčiai peržiemojo gerai, bet nerimo būta daug. Šis ruduo taip pat stebina šiluma, todėl vis su nerimu žvilgčiojame į orų prognozes: kad tik nebūtų staigių ir stiprių atšalimų. Žiemkenčių sėkmingas peržiemojimas, o tuo pačiu ir derlius, priklauso nuo to, kaip augalai pasiruošė ramybės periodui. Kai augalai gerai išsivystę, jie yra atsparesni temperatūros svyravimams. Norint sužinoti, kaip augalai pasirengę žiemoti, reikia įvertinti pasėlių būklę baigiantis vegetacijai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai lapkričio pirmą dešimtadienį ūkininkų laukuose vertino žieminių rapsų ir kviečių pasėlių būklę, jų pasiruošimą žiemojimui. Žieminių kviečių ir rapsų pasėliai pasirinkti atsitiktine tvarka, todėl gauta informacija atspindi realią situaciją Lietuvoje. Su ja susipažinsite apsilankę atnaujintoje Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt). Ten rasite informaciją apie žieminių kviečių ir rapsų būklę iš 40 skirtingų rajonų. Vertinta 160 skirtingų pasėlių. Apžiūros metu buvo nustatomas dirvos ir priešsėlių pasirinkimas, dirvos paruošimas sėjai, veislės parinkimas, sėjos terminai ir augalų išsivystymas, tręšimas, piktžolėtumas, ligų ir kenkėjų išplitimas, nustatyta šių veiksnių įtaka augalų žiemojimui. Taip pat iš pasėlių paimti augalų ėminiai, kurie analizuoti nustatant augalo morfologinis rodiklius, ligų ir kenkėjų pažeidimus.

Žieminių rapsų pasėliai

Rapsai gerai žiemoja, kai rudenį vegetacijos pabaigoje užaugina ne mažiau kaip 5 lapus, šaknies storis ne mažesnis kaip 5 mm, o augimo kūgelis turėtų būti ne didesnis kaip 30 mm.Tokiam minimaliam augalų išsivystymui pasiekti reikia 75–100 dienų. Temperatūrai nukritus iki 2 oC, rapsai nustoja augti. Šie rodikliai lemia optimalų žieminių rapsų sėjos laiką.

Sėjos laikas. Klimatui šiltėjant, geriausiasžieminių rapsų sėjos laikas – rugpjūčio antroji dekada. Vėlinant sėją, visais atvejais derlius mažėja. Geriausiu laiku buvo apsėta 49 % tirtų pasėlių (1 pav.). Dėl šilumos sėkloms dygti sąlygos buvo palankios, bet trūkstant kritulių, augalai nevienodai sudygo. Vykstant pagrindinei žieminių rapsų sėjai, stichinė sausra fiksuota Varėnos ir Šalčininkų r. savivaldybėse (2 pav.). Stichine sausra laikomas tam tikroje pasėlių auginimo teritorijoje per konkretų laikotarpį meteorologinių sąlygų iššauktas kritulių trūkumas, kuris nustatomas remiantis standartizuotu kritulių indeksu SPI 2 (pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos nuostatus).

pirmas

1 pav. Žieminių rapsų sėjos terminai

2 pav. Standartizuoto kritulių indekso reikšmės (SPI) skirtinguose savivaldybėse (LHMTduomenų teikėjas)

Veislės. Apskaitiniuose žieminių rapsų pasėliuose įvertinta 28 veislių būklė (3 pav.). Iš jų daugiausia sudarė InV1024 (12 proc.), Atora ir DK Expiro (po 11 proc.). Visos trys veislės pritaikytos šiuolaikinėms intensyvioms auginimo technologijoms. Šios veislės pasižymi ne tik žiemkentiškumu, aliejingumu, aukštu ir stabiliu derlingumu, bet ir turi galingą apsaugą nuo ligų komplekso. Rinkdamiesi tokias veisles, ūkininkaujantys siekia maksimalių derlingumo rezultatų.

3 pav. Žieminių rapsų augintojų pasirinktos veislės

Priešsėliai. Žieminiams rapsams netinkami priešsėliai yra augalai, kurių derlius nuimamas vėlai ir bastutinių šeimos augalai. Pasitaikė, kad sėjai buvo pasirinkti netinkami priešsėliai, tokie kaip vasariniai javai (14 proc.), nes jų derliaus nuėmimas ir dirvos paruošimas vėlavo (4 pav.).

Žieminių rapsų plotams kasmet vis didėjant, labai sunku išlaikyti, kad pasėlių struktūroje jie užimtų ne daugiau kaip 25 procentus. Primename, kad siekiant išvengti ligų bei kenkėjų antplūdžio, į tą patį lauką rapsus galima sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. O jeigu laukas yra apsikrėtęs dirvos patogenu ir pastebėjote tame lauke užsikrėtusių augalų, tokiomis ligomis kaip šaknų gumbas ar verticiliozę, rapsus į tą patį lauką reikėtų sėti tik po 5–6 metų.

4 pav. Žieminių rapsų priešsėlių struktūra

Žieminių kviečių pasėliai

Šiemet žieminių javų sėja Lietuvoje truko beveik 2 mėnesius: prasidėjo rugsėjo pirmomis dienomis, o baigėsi tik spalio antroje pusėje. Vėlyvos sėjos augalų peržiemojimas priklausys nuo to, kiek ilgai vyraus šilti orai likusio rudens metu ir kokia bus žiema.

Drėgmės trūkumas rugsėjį lėmė nevienodą ir lėtą dygimą. Vis tik praktika rodo, kad šiltėjant klimatui ir tokie augalai puikiai peržiemoja. Dabar svarbu, kad jie tinkamai užsigrūdintų. Žieminiai augalai užsigrūdina per du etapus. Pirmas etapas prasideda, kai vidutinė paros temperatūra siekia 6–0 ^oC, tai turėtų trukti 14–20 dienų. Tokių temperatūrų dar nebuvo, todėl augalai šiuo metu nepradėjo grūdintis ir po truputį auga. Antras grūdinimosi etapas prasideda jau esant minusinei 5– 7 oC temperatūrai ir trunka 5–7 d. Užsigrūdinę žieminiai kviečiai gali pakelti iki -16 ^oC, o neužsigrūdinę augalai gali žūti esant -10 ^oC.

Sėjos laikas. Literatūroje nurodoma, kad žieminių javų (neskirstant zonomis ir augalais) optimalus sėjos laikas būtų rugsėjo pirmoji pusė. Tiriamieji pasėliai pasėti per rugsėjį (5 pav.), tačiau dar ne visi spėjo išsikrūmyti.

5 pav. Žieminių kviečių sėjos terminai pagal pasiskirstymą plotu

Veislės. Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra registruotos 80 žieminių kviečių veislės. Apskaitinių pasėlių duomenimis žieminių kviečių stebėjimams pasirinkta 17 veislių (6 pav.), iš jų didžiausius plotus užėmė Skagen (33 proc.), Etana (17 proc.), Zepplin (11 proc.), Fenomen (7 proc.). Viename ūkyje dažniausiai auginamos kelios veislės. Nuo 2010 metų registruota Skagen veislės sėjama daugiausiai, o Informer veislė įrašyta į augalų veislių katalogą tik šiemet. Vadinasi, augintojai renkasi ir laiko patikrintas veisles, ir drąsiai išbando naujas.

6 pav. Skirtingų veislių pasiskirstymas pagal plotus

Priešsėliai. Norint išauginti kuo didesnį derlių ir geros kokybės grūdus, būtina pasirinkti tinkamą sėjomainą.Tinkamas priešsėlis yra tas, kuris nepalieka dirvoje ligų ir kenkėjų, galinčių toliau vystytis ir plisti žieminių javų pasėliuose. Augintojams, kurie atsėliavo arba sėjo javus po javų (tokių yra apie 29 proc. žieminių javų pasėlių), gali tekti pavasarį, vegetacijai atsinaujinus, apsaugoti augalus nuo miltligės, septoriozės, fuzariozės, dryžligių bei pašaknių ligų. Kokie priešsėliai buvo pasirinkti žieminių javų sėjai, matysite 7 paveiksle.

7 pav. Žieminių kviečių priešsėlių struktūra

Stebėjimai tęsiami ir kitąmet

Pavasarį, vos atsinaujinus augalų vegetacijai, tuose pačiuose pasėliuose LŽŪKT augalininkystės konsultantai vertins, kaip augalai peržiemojo. Visa surinkta informacija bus skelbiama IKMIS (www.ikmis.lt), rengiami vaizdo reportažai. Būtų puiku pasiekti šiųmečių rezultatų ir kitais metais.