Informacinė sistema perspėja apie žaladarių plitimą

Rima Balsytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro augalininkystės konsultantė

2014-12-14

Vienas iš pagrindinių augalų apsaugos uždavinių yra ne sunaikinti žalingus organizmus, bet sumažinti žemės ūkio augalų derliaus nuostolius iki ekonomiškai pagrįsto lygio, kad gamtoje išliktų kuo didesnė bioįvairovė. Todėl kenksmingus organizmus reikia stebėti ir prognozuoti jų plitimą.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įgyvendina projektą „Lauko augalų ligų ir kenkėjų prognozavimas tausiai naudojant pesticidus“ Nr. 1PM-PV-12-1-01256985. Jis įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

2014 m. prasidėjus augalų vegetacijai, iki augalų brandos, LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantai visoje šalyje kiekvieną pirmadienį vykdavo į laukus. Pagal LAMMC filialo Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojų parengtas metodikas įrengtose stacionariose stebėsenos aikštelėse vykdytos lauko augalų kenksmingųjų organizmų plitimo apskaitos, siekiant laiku nustatyti ligų ir kenkėjų plitimo pradžią, piktžolių rūšinę sudėtį ir jų išsivystymą, įspėti ūkininkus apie galimą ligų ir kenkėjų plitimo riziką ir rekomenduoti tikslingai naudoti tinkamiausias augalų apsaugos priemones.

Pateikta konkreti informacija

Joniškio rajone stebėti Linkaičių kaime ūkininkaujančio Gedimino Žebrausko žieminiai kviečiai, vasariniai rapsai, Laimono Katiliavo žieminiai rapsai, vasariniai miežiai ir kviečiai, Gataučių kaime ūkininkaujančio Sauliaus Zako bulvių pasėlis.

Pateiksime kelis stebėjimo pavyzdžius. Štai 2014 m. vasarą Joniškio rajone vasariniams kviečiams daugiausia žalos darė miltligė. Tai matome diagramoje (1 pav.). Augalams pasiekus BBCH 31(apčiuopamas pirmas stiebo bamblys) tarpsnį, kai vasariniai kviečiai tampa jautrūs miltligės pažeidimui, nenaudojant augalų apsaugos priemonių žalingumo riba viršijo keliasdešimt kartų.

1 pav. Miltligės (Blumeria graminis) plitimas 2014 m. vasarinių kviečių pasėlyje, Joniškio r.

Žieminiams kviečiams (2 pav.) kasmet kenkia lapų ir varpų septoriozės. Įprasta, kad žalingesnė varpų septoriozė, nes pažeidžia viršutinius augalo lapus ir varpas, nuo kurių priklauso derlingumas ir derliaus kokybė. Žieminiams kviečiams pradėjus plaukėti, ligai plisti buvo palankios meteorologinės sąlygos. 2014 m. birželio 9 d., augalų stebėjimo duomenimis, pažeista buvo 76 proc. žieminių kviečių, o kitos apskaitos metu siekė 100 procentų.

2 pav. Septoriozės (Septoria tritici, Stagonospora nodorum) plitimas 2014 m. žieminių kviečių pasėlyje, Joniškio r.

Norint užauginti aukštos kokybės ir gausų derlių ekonomiškai efektyviausios yra profesionaliajam naudojimui skirtos cheminės augalų apsaugos priemonės.

Padeda įgyvendinti nustatytus reikalavimus

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrųjų principų taikymo reikalavimai. Juose nurodyta, kad naudojant chemines augalų apsaugos priemones reikia vadovautis kenksmingų organizmų stebėsenos rezultatais, moksliškai pagrįstais įspėjimais, prognozėmis, ankstyvojo kenksmingų organizmų plitimo diagnozavimo sistemų duomenimis, konsultantų patarimais.

Šiam reikalavimui įgyvendinti puikiai tinka LŽŪKT sukurta integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema IKMIS (https://ikmis.lzukt.lt). Joje sukaupti ir susisteminti ES reikalavimai, mokslininkų tyrimų ir agrometeorologinių stotelių duomenys, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti dokumentai, augalininkystės konsultantų pateikti žaladarių stebėsenos duomenys. Čia ūkininkai mato žaladarių plitimą, pažeidimo intensyvumą, moksliškai pagrįstas žalingumo ribas, gali pasirinkti tinkamiausias profesionalias augalų apsaugos priemones, jei reikia, susisiekti ir konsultuotis su augalininkystės konsultantais.

Kenksmingų organizmų stebėsena ir jų fiksavimas IKMIS sistemoje naudinga, nes visai šaliai suteikiama perspėjanti informacija apie ligų ir kenkėjų plitimą, kaupiama kenksmingų organizmų plitimo ir gausumo dažniausiai auginamų žemės ūkio augalų pasėliuose duomenų bazė, kuria vadovaujantis galima pateikti rekomendacijas dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo ir produktų pasirinkimo pagal realius poreikius. Turėdami duomenis apie kenksmingus organizmus ir jų gausą, galime priimti optimaliausius sprendimus dėl jų kontrolės.