• Temos
• Augalininkystė

Iš augalininkystės konsultanto užrašų: pasėlių situacija Širvintų r.

Janina Ona Gečienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro augalininkystės konsultantė

2018-04-30

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Šiais metais Rytų Lietuvoje Širvintų rajone pavasario sėjos darbai jau smarkiai įsibėgėję – vasarinių kultūrų sėja ūkiuose persivertė į antrąją pusę. Jau pasėti ir net dygsta kvietukai, žirniai, sėjamos avižos, miežiai, ruošiamasi vasarinių rapsų, grikių sėjai. O kaip dabar laikosi žieminiai kviečiai ir rapsai? Kviečiu drauge pasižvalgyti po žieminukų pasėlius Širvintų rajone.

Apie augalų vegetacijos metu plintančius žaladarius, ligas ir jų pažeidimo intensyvumo rezultatus iš visos Lietuvos sužinosite prisijungę prie sistemos IKMIS.

Ar 10, ar 30 metų ūkininkavimo patirtį turintis žemdirbys sako, kad vienodų metų žemės ūkyje nebūna. Gyventi su žeme, būti laukuose, stebėti augalo gyvenimą – nesibaigiantys įdomūs mokslai, kasmet dar po vieną Žemės ūkio akademijos kursą. Kasmet gamta pateikia išdaigų, bando ūkininkų ištvermę ir išmintį, o paskui galų gale vis tiek sugrąžina, ką paėmusi.

Šlapių metų palikimas ir dabartis

Praėjusių be galo šlapių metų pėdsakai dar ilgai bus matomi mūsų laukuose: išklampotos, sugadintos mechaninės struktūros dirvos, sukritę ir supuvę pasėliai, nepadaryti praėjusio rudens darbai. Tačiau šis pavasaris tikrai nėra blogas.

Buvo streso, kai po visai neblogos žiemos kovo mėnesio paskutinę savaitę žieminių kultūrų pasėliai ėmė ir nurudavo, laukai atrodė kaip mirę. Tai atsitiko dėl visiško šaknų užmirkimo, labai didelės dienos ir nakties temperatūrų kaitos, aktyvios pavasario saulės ir džiovinančio vėjo. Visa puokštė nepalankių veiksnių išgąsdino ūkininkus prieš Velykas, bet laimė, kad žieminių rapsų augimo kūgeliai, kviečių krūmijimosi mazgai liko gyvi.

Pralėkus lietui ir sušvelnėjus orams, situacija ėmė taisytis: žieminiai javai ir rapsai pradėjo auginti naujus lapelius. Pasimatė, kurį lauką palikti, o kur reikia „remonto“ ar naujos sėjos. Visada reikia rinktis, kad nepadarytum dar blogiau, nes pavasarinis arimas paprastai būna problematiškas, dirvą reikia dirbti labai greitai, kad nesukristų į grumstus, kad pasėta būtų į optimaliai drėgną žemę. Saugant dirvožemio struktūrą, labai svarbu dirvą dirbti tada, kai ji subrendusi, turi būti tinkamas šilumos ir drėgmės balansas. Patyręs ūkininkas, atėjęs į lauką, iš karto mato, kad jau laikas...

Šiandien žiemkenčiai patręšti ir augina derlių. Augalai intensyviai ima maisto medžiagas iš dirvožemio, o tai rodo naujai išleistos šaknelės, apkibusios žemėmis.

Žieminių kviečių pasėlio stebėjimas ir tręšimas

Žieminiai kviečiai Skagen rudenį buvo pasėti gana anksti, rugsėjo 12 dieną. Anksčiau buvo sakoma, kad tai geri agrotechniniai terminai, dabar mokslininkai šį terminą vėlina kokia dešimčia dienų. Lokaliai su sėja duotos kompleksinės trąšos NPK 8-20-30 po 150 kg/ha. Tačiau dėl labai nepalankių orų sąlygų, nesibaigiančių lietų dirva buvo įdirbta tik minimaliai, atliktas skutimas 6–7 cm gyliu. Todėl ir dabar dirvos paviršiuje matyti daug augalinių liekanų, pernykščių šiaudų, nuo kurių ligų užkratai „užšoko“ ant rudenį užaugusių lapelių. Buvo nemažai septoriozės, tačiau šiųmečiai lapeliai dar sveiki.

Drėgni su dažnais lietumis orai palankūs septoriozei plisti. Liga gali užkrėsti naujus lapelius. Ūkininkas kviečių pasėlį planuoja purkšti stipresniu fungicidu, kai augalai bus pasiekę maždaug BBCH 32 vystymosi tarpsnį. Tai bamblėjimo tarpsnis, kai jau užčiuopiamas antrasis stiebo bamblys, ir yra palankiausias laikas pirmą kartą purkšti fungicidais.

Dabar pasėlis jau 3 kartus patręštas nedidelėmis azoto trąšų dozėmis. Buvo išberta amonio salietra (100 kg/ha), amonio sulfatas (130 kg/ha), o prieš tris dienas vėl pakartotinai tręšta amonio salietra (120 kg/ha), kadangi sezonas buvo ypač šlapias, ir iš dirvų išsiplovė maisto medžiagos. Pražūtingas drėgmės perteklius ypač matomas sunkesnėse dirvose, galulaukėse, pagrąžose, kur stipriau susimina žemė. Mokslininkai, konsultantai, žemdirbiai vis garsiau kalba apie giluminio žemės dirbimo būtinybę. Esant sudėtingoms gamtinėms sąlygoms, išryškėja ir kitų veiksnių įtaka pasėliams. Daug priklauso nuo dirvos struktūros, drenažo veikimo, priešsėlio. Štai ir šiame lauke žieminiai kviečiai pasėti po žieminių kviečių. Pasidairius matyti, kad augaliukams žvalumo tikrai trūksta, kviečiai mažai pasikrūmijo, vos 1–2 šoniniai ūgliai, pasėlis retokas, o krūmijimosi tarpsnis jau baigėsi. Stiebas jau kyla į viršų ir augimo reguliatorių naudoti kaip krūmijimosi aktyvintoją jau vėlu. Krūmijimosi pabaigoje naudingiau purkšti skirtingų veikliųjų medžiagų mišinį, pvz., Cycocel 0,5 l/ha ir Medax Max 0,2–0,3 l/ha mišinį, tuomet bus universaliau. Toks mišinys gali būti maišomas su herbicidais.

Reikia puoselėti pasėlį tokį, koks jis yra. Tinkamai augalus maitinant ir saugant nuo ligų ir kenkėjų, galima užauginti stambesnį ir geresnės kokybės grūdą. Gegužės pradžioje pradės augti stiebas (bamblėjimas), o su juo – ir intensyvus žieminių javų augimo periodas. Šis tarpsnis yra vienas svarbiausių formuojant būsimą pasėlio produktyvumą: galutinai susiformuoja įmanomas varpučių skaičius varpoje, vystosi būsimasis žiedynas.

Nunyksta antro krūmijimosi ciklo ūgliai, kurie iki gegužės pirmos dekados nespėja pasiekti IV organogenezės vystymosi etapo. Šiuo laikotarpiu žieminių kviečių pasėlių priežiūrai būtina skirti didesnį dėmesį, siekiant sumažinti pavasarinį pasėlių išretėjimą, kai kviečiai atmeta šoninius ūglius, o taip pat išsaugoti varpos potencialų produktyvumą. Prisiminkime, kad vienai tonai kviečių grūdų užauginti reikia apie 22 kg azoto veikliosios medžiagos. Kadangi šį pavasarį azoto dirvožemiuose yra mažiau, nei įprastai būdavo, belieka dar 20–25 procentais padidinti azoto trąšų normą, nevėlinti trąšų paskleidimo, atiduodant jas mažesnėmis porcijomis per kelis kartus.

Jei pasėliui nebuvo duota fosforo ir kalio trąšų, verta žinoti, kad šių elementų trūkumas vegetacijos metu tikrai turės neigiamos įtakos būsimam derliui. Tačiau biriomis fosforo ir kalio trąšomis tręšti javus, kurie jau baigė krūmijimosi procesą, jau per vėlu. Būsimą fosforo paklausą žiedynų formavimosi ir apvaisinimo metu bus galima tenkinti tręšiant per lapus.

Žinoma, nerekomenduojame važiuoti purkštuvu per pasėlius vien tam, kad išpurkštume kelis kg kokių trąšų, tai būtų per brangu tiek finansiniu, tiek laiko požiūriu, tačiau šiuos papildomus maitinimus galima derinti su įvairių pesticidų naudojimu, purkšti kartu su karbamido tirpalu. Kiekvieną augalų purškimą augalų apsaugos priemonėmis papildžius nedidelėmis 3–5 kg/ha karbamido normomis labai puikiai skatinsime ir reguliuosime augalų augimą – augalai nori valgyti kasdien, o ne 2–3 kartus per vegetacijos sezoną, kai papilame trąšų.

Žieminių rapsų pasėlio stebėjimas ir tręšimas

Žieminiai rapsai Abakus pasėti rugpjūčio 26 dieną atlikus lėkščiavimą 12 cm gyliu po žieminių kviečių. Patręšta NPK 5-20,5-36 po 300 kg/ha. Kaip ir visoje šalyje, dirvos visą rudenį buvo per šlapios. Joks rudeninis purškimas buvo neįmanomas.

Pasėlis peržiemojo labai nevienodai. Gana dideliame lauke liko tik apie 7 ha normalaus pasėlio. Dalis rapsų visai išgedo, lyg ir peržiemojo, bet kovo pabaigoje nunyko. Neištvėrė temperatūros kontrastų, net žemiau 10–12 laipsnių šalčio naktį, ir net apie 15 laipsnių šilumos dieną spiginant vaiskiai saulei.

Vidutiniškai 4 procentų rapsų šaknyse rastos kopūstinio stiebinio paslėptastraublio lervos. O tai reiškia, kad reikia stebėti, kada pasirodo suaugėliai, kad laiku būtų galima nupurkšti insekticidais, jeigu vabaliukų kiekis viršija žalingumo ribą pasėlyje. Tai vidutiniškai 1 vabalas ant penkių augalų arba 10 vabalų geltonoje gaudyklėje per tris dienas.

Tuo tarpu rapsinių žiedinukų žalingumo riba – 3–4 vabalai ant augalo butonizacijos tarpsniu. Daugiausia žalos jie padaro nuo augalų skrotelės tarpsnio iki butonizacijos pabaigos. Šie gražūs blizgantys vabaliukai pažeidžia rapsų pumpurus, išgraužia juose landas, išėda kuokelius ir piesteles, todėl žiedų užuomazgos nubyra. Kai oro temperatūra būna apie 20 laipsnių šilumos, kas aktualu šiomis dienomis, žiedinukai būna labai aktyvūs, tad praėjus maždaug savaitei jie gali vėl pasidauginti.

Įprastai žieminių rapsų pasėlius pakanka nupurkšti insekticidais vieną ar du kartus. Žinoma, jie turi būti registruoti rapsams. Tuo pačiu purškimu bus sunaikinti paslėptastraubliai ir kiti kenkėjai. Visa bėda, kad vis aštresnė darosi rapsinio žiedinuko rezistentiškumo problema, labai sumenko insekticidų poveikis šiam kenkėjui, o piretroidų grupė beveik neveiksminga. Siekiant sumažinti žiedinukų rezistentiškumo plitimą, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Pirmiausia, tai stebėti žiedinukų gausą lauke ir insekticidus naudoti tik pasiekus žalingumo ribą. Jei yra tik vienas kitas kenkėjas, insekticidų nenaudoti. Nemažinti insekticidų rekomenduojamų normų. Nenaudoti piretroidinių insekticidų rapsams daugiau nei vieną kartą per sezoną. Jei žiedinukai labai plinta, rekomenduojama kaitalioti skirtingų klasių insekticidus. Nenaudoti tai pačiai klasei priklausančių insekticidų mišinių. Galų gale purkšti tik tvarkingais kalibruotais purkštuvais.

Šiai dienai mūsų stebimame lauke žieminiai rapsai Abakus smarkiai šoktelėjo į viršų. Kažkiek pašildė saulutė, prabėgo lietus. Apžiūrinėjant augalus, ant kai kurių stiebų net randama išilginių įplyšimų, kurie atsiranda nuo staigaus augimo. Iš lapų pažastyse esančių pumpurų auga šoninės šakelės – būsimi žiedstiebiai. Rapsų šakojimasis tęsiasi net iki žydėjimo. Iš viso gali susiformuoti kelios dešimtys šakelių su žiedynais. Retesniuose pasėliuose, kur augalai daugiau šakojasi, būna net 10–15 pirmos eilės šakų ir daugiau negu 20 antros eilės šakelių, išaugusių iš pirmos eilės šakų. Šiam dideliam augimui reikalinga optimali mityba.

Po praėjusių dviejų labai šlapių metų iš dirvožemių yra išsiplovę apie 50 procentų mineralinio azoto ir sieros, kiek mažesni kiekiai kitų augalams būtinų maisto elementų. Todėl yra didelis pavojus, kad dėl maisto medžiagų trūkumo rapsai nesugebės išmaitinti visų besiformuojančių šoninių šakų, visų dabar susidariusių žiedinių pumpurų ir iki žydėjimo pradžios dalis jų nunyks. Šį pavojingą procesą galima sumažinti, jei dabar žieminių rapsų pasėlius dar papildomai, nei rekomenduojamos normos, patręšime azoto trąšomis apie 50 kg/ha veiklios medžiagos. Ir, žinoma, skystų trąšų derinukais su kitais elementais.

Ūkininkas šiomis dienomis patręšė šį lauką amonio sulfatu (200 kg/ha), boru (1,5 kg/ha), magnio sulfatu (5 l/ha). Į tirpalą pridėjo fungicido folikuro (1 l/ha) apsaugoti nuo ligų ir augimui reguliuoti, nes rudenį nebuvo galimybės tai padaryti. Jau duotas ir insekticidas Biscaya, todė paslėptastraublių ir žiedinukų nelabai pamatysime.

Kadangi didelė dalis žieminio rapso vis tik pražuvo, ūkininkas planuoja išlikusius vis patręšti ir išspausti visą galimą derlių. Na, o kitą kartą purkšti fungicidais planuojama žydėjimo pabaigoje, pradėjus byrėti žiedlapiams. Turime prisiminti, kad, saugodami bitutes, kiekvieną žydinčių augalų purškimą prieš dvi dienas turime užregistruoti PPIS sistemoje. Tai galima padaryti per seniūnijų žemės ūkio specialistus arba patiems prisijungus prie sistemos per internetinę bankininkystę. Žydinčius augalus purkšti galima tik naktį, t. y. nuo 21 valandos vakaro iki 4 valandos ryto.

Skaitykite augalininkystės konsultantų užrašus prisijungę prie IKMIS sistemos – augalų vegetacijos metu susipažinsite su žaladarių, ligų plitimo, jų pažeidimo intensyvumo rezultatais iš visos Lietuvos. Rasite ir kitos naudingos informacijos.

Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portale. Visos IKMIS paslaugos nemokamos ir prieinamos bet kuriam, turinčiam interneto ryšį.

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.