Balandžio 18 d., ketvirtadienis | 24

Išplautžemis – 2022 metų dirvožemis. Ką apie jį žinome?

Dr. Romutė Mikučionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė
2022-05-27

Pagal LTDK-99 – Karbonatingasis stagniškasis išplautžemis, o pagal WRB 2014, 2015 – Endocalcaric Amphistagnic Luvisol (Endoclayic, Aric, Humic, Drainic), LŽŪKT nuotr.

Praeitais metais Lietuvos dirvožemininkų draugija (LDD) pasekė kolegų iš Lenkijos pavyzdžiu ir inicijavo metų dirvožemio rinkimus. Tai puiki galimybė aptarti Lietuvoje išrinktos dirvožemio grupės ypatumus ir išsiaiškinti šių dirvožemių aktualijas. Pernai išrinktuoju tapo balkšvažemis, o šių metų dirvožemis – išplautžemis (tarptautinis pavadinimas Luvisols). Ką apie jį žinome?

Lietuvos dirvožemiai palyginti jauni

Dirvožemiai yra ypatingi, nes tai – pagrindinė žmonių gyvenimo ir gerovės palaikymo sistema. Lietuvos dirvožemiai palyginti jauni, susiformavę ant paskutinio apledėjimo suneštų purių, vandeniui ir teršalams laidžių nuosėdinių uolienų, smėlių, priesmėlių, priemolių ir molių. Dėl drėgno ir vėsaus klimato mūsų šalies dirvožemiuose vyrauja išplovimo procesas, todėl natūralios ir antropogeninės cheminės medžiagos nesunkiai išplaunamos į gruntinius, o iš ten ir į paviršinius vandenis. Dirvožemio ištekliams apibūdinti Lietuvoje naudojama naujoji Lietuvos dirvožemių klasifikacija LTDK-1999 (2001), kuri sudaryta remiantis turimais dirvožemių tyrimų duomenimis ir iki 1999 m. šalyje naudotomis dirvožemių klasifikacijomis.

Susipažinkite – išplautžemiai

Lietuva nors ir nedidelė teritoriniu atžvilgiu, tačiau dirvožemių danga dėl dirvodaros sąlygų nevienodumo yra marga. Išplautžemiai paplitę visoje Lietuvoje ir užima 21 % šalies dirvožemio dangos. Tai dirvožemiai, kurių bazinis našumo balas labai svyruoja: nuo nederlingų, kai našumo balas yra 33, iki labai derlingų, kai našumo balas – 60. Šių dirvožemių našumo balas priklauso nuo karbonatų putojimo gylio, granuliometrinės sudėties, drėgmės režimo ir dirvožemio išsivystymo lygio.

Išplautžemiai – tai dirvožemiai, kurie yra susiformavę dėl išmolėjimo procesų: iš viršutinių horizontų išplautos dumblo dalelės, kurios yra įplautos į po juo esantį horizontą, todėl susidarė sunkesnės granuliometrinės sudėties Bt horizontas. Išplautžemių morfologinės savybės priklauso nuo dirvodarinės uolienos kilmės bei sluoksniuotumo.

Kasmetinėse ekspedicijose aiškinamasi dirvožemio profilio sandara ir savybės (LDD ekspedicija Ignalinos r., išplautžemis, 2019 m.)

Intensyviausias molio dalelių išplovimas iš paviršinių horizontų į Bt horizontą pastebimas tuomet, kai išplautžemiai formuojasi lygumų puriose, vidutiniškai drėgmei laidžiose įvairios kilmės (ledyninėse, eolinėse, aliuvininėse) dulkiškose nuogulose. Tokie dirvožemiai susidaro drėgno ir pusiau drėgno klimato, lygesnio reljefo sąlygomis. Išplautžemiai formuojasi tiek vidutiniškai šalto žemyninio, tiek drėgno paatogrąžių klimato sąlygomis. Tai vidutiniškai išsivystę, gilaus profilio dirvožemiai, skirstomi į penkis pogrupius: karbonatinguosius, paprastuosius, pajaurėjusius, stagninius ir glėjiškuosius. Išplautžemių profilis: (O)-A-El-Bt-B-C(Ck), (O)-A-El-Btj-Bj-Ck, (O)-A-El-Btg-Ckg.

Paskutiniais metais didelis dėmesys skiriamas eroduotų dirvožemių problemoms spęsti. Tai susieta su klimato kaitos valdymo reikalavimais, ES žaliuoju kursu, kuris liečia ir ūkininkus. Išplautžemiai priskiriami prie degraduotų dirvožemių, o juose vykdoma žemės ūkio veikla gali dar labiau nualinti dirvožemį. Todėl skirdami šiuos metus šiuolaikiškų technologinių sprendinių paieškai ir jų taikymui ūkiuose, prisidėsime prie dirvožemio degradacijos mažinimo ir prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Dirvožemio profilio spalvos ir paslaptys

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius

Rūgščių dirvožemių derlumo gerinimas. Baigiamoji konferencija