Įvežtos sėklos turi būti saugios

Valstybinė augalininkystės tarnyba

2021-07-22

Valstybinė augalininkystės tarnyba primena – rudeninei sėjai reikia ruoštis atsakingai.

Pavasario sėja liko praeityje, tačiau vertėtų nepamiršti ir rudenį laukiančių rūpesčių. O prieš kimbant į darbus Augalininkystės tarnyba dar kartą nori įspėti planuojančius įsigyti ir atsivežti į Lietuvą javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, daržovių sėklos.

Reikia žinoti, kad ir keliaujantys žmonės, norėdami iš trečiųjų šalių atsivežti net mažus kiekius sėklų, vaisių, daržovių, gėlių, sodinukų, privalo pateikti sveikatingumą įrodantį dokumentą.

Ar sėkla iš lygiavertiškumą turinčių trečiųjų šalių?

Dideliais kiekiais importuojantiems javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, daržovių sėklą pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar sėklą tikrai atsivešite iš lygiavertiškumą turinčių trečiųjų šalių. Pasitikrinti, ar šalis yra nurodyta Tarybos sprendimo prieduose, galite čia (2003/17/EB nuoroda) ir čia (2005/834/EB nuoroda). Beje Rusijos Federacijos ar Baltarusijos tarp jų nėra.

Reikia pasitikrinti augalo veislę

Kitas žingsnis – pasitikrinti augalo veislę. Įvežti galima tik tų javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, daržovių veislių, kurios įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ar į Europos Sąjungos Bendrąjį žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogą, sėklą (veislių sąrašai ir katalogai čia). Sertifikuotos grikių sėklos veislės turi būti įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ar į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) veislių, tinkamų sertifikuoti, sąrašą (čia).

Svarbus ženklinimas ir patvirtinta kokybė

Trečiasis žingsnis – pasirūpinti pirkinio ženklinimu ir kokybę patvirtinančiais dokumentais. Įvežamos sėklos fasuotės turi būti paženklintos EBPO etiketėmis, siunta turi turėti EBPO sertifikatą, ISTA arba AOSA sertifikatą. Žemės ūkio ministro įsakymais konkrečios augalų rūšys priskirtos atitinkamoms augalų grupėms. Pvz. paprastieji kviečiai priskirti javams, raudonieji dobilai ar paprastosios šunažolės – pašariniams augalams, o baltosios garstyčios – aliejiniams augalams. Pasitikrinkite, ar ISTA arba AOSA sertifikate nurodyti kokybinių tyrimų rezultatai atitinka konkrečios augalo rūšies sėklai keliamus privalomuosius kokybės reikalavimus (juos rasite čia).

Įvežamos mėlynžiedžių liucernų, rapsų, rapsukų, sojų, tikrųjų saulėgrąžų, sėmeninių ir pluoštinių linų, baltųjų garstyčių, valgomųjų svogūnų, daržinių porų, vienamečių paprikų, raudonžiedžių, žemaūgių daržinių ir vijoklinių daržinių pupelių, raukšlėtųjų, apvaliųjų ir cukrinių žirnių, valgomųjų pomidorų, daržo pupų, ryžių sėklos siuntos turi būti ištirtos dėl Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų (RNQP). Visas įvežamas sėklos siuntas turi lydėti fitosanitarinis (-ai) sertifikatas (-ai).

Jei Jums trūksta dokumentų ar jie kelia abejonių, kreipkitės į pardavėją prieš atlikdami mokėjimą už prekę.

Atminkite, kad ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomo siuntos atvykimo į postą, informaciją apie krovinį reikia pateikti Europos Komisijos sukurtoje informacijos valdymo sistemoje TRACES NT (Trade Control and Expert System New Technologies), Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento pirmoje dalyje (išsamiau čia), o atvykus į pasienio postą išvardytus dokumentus ir krovinį teks pateikti tikrinti Augalininkystės tarnybos pareigūnams.