Aktualūs klausimai ir Augalininkystės tarnybos specialistų atsakymai

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2022-04-04

^© LŽŪKT nuotr.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) pateikia atsakymus į Viešosios konsultacijos metu gautus klausimus iš ūkio subjektų. Galbūt atsakymai pravers ir jums.

1. Jeigu sodininkas savo sode pastebi vaismedžių bakterinės degligės (Erwinia amylovora) požymių, į ką reikėtų kreiptis ir kokie reikalavimai taikomi kovojant su šia liga?

Pastebėjus bakterinės degligės sukeliamos ligos požymių (pražydę žiedai vysta ir žūsta, vaisiai mumizuojasi, nenukrenta, lapai ruduoja ar juoduoja, susisuka, apmiršta, bet nenukrenta, vysta ir žūsta ūgliai ir jaunos šakelės, susisuka kabliu (susiformuoja vadinamasis „Šeferdo kablys“), pažeista žievė suminkštėja, iš jos pradeda tekėti pilkšvai baltos ar pieno spalvos skystis), reikėtų kreiptis į Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių pagal jūsų augalų augimo vietą. Specialistai atvykę vizualiai apžiūrės augalus ir, pastebėję bakterinės degligės ligos požymių, paims mėginį laboratoriniams tyrimams.

Augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje patvirtinus bakterinę degligę, taikomos fitosanitarinės priemonės, patvirtintos 2006 m. birželio 14 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-246 „Dėl Fitosanitarijos priemonių nuo bakterinės degligės naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Primename, kad degligę sukelianti bakterija gali pažeisti apie 180 rūšių erškėtinių šeimos augalų: kriaušes, obelis, svarainius, dyglainius, kaulenius, gudobeles, lokvas, šliandras, šermukšnius, medlievas, cidonijas, paprastąsias fotinijas ir kt.

2. Esu nauja ūkininkė ir noriu sužinoti ar nusipirkau oficialiai registruotą AA produktą? Ką daryti, jeigu kyla įtarimas, kad tai falsifikuotas produktas? Kur turėčiau kreiptis? Kokių veiksmų bus imtasi? Kas atliks produkto tyrimus?

Informuojame, kad Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje arba yra pateiktas sąrašas Lietuvos Respublikoje registruotų augalų apsaugos produktų (toliau – AAP), kur galite pasitikrinti ar įsigytas AAP yra legalus Lietuvoje, taip pat galima kreiptis telefonu AAP registravimo skyrių arba el.paštu [email protected] Įsigyjant AAP svarbu atkreipti dėmesį į produkto įpakavimą – ar pakuotė nepažeista, ar ant pakuotės yra pagaminimo data, partijos numeris, įspėjamieji ženklai, naudojimo instrukcija, registracijos numeris, saugos priemonių ir pirmosios pagalbos informacija ir kt. Informacija privalo būti lietuvių kalba. Labai svarbu įsigyjant AAP prašyti sąskaitos faktūros ar pirkimo kvito. Jei vis dėlto Jums kyla įtarimas, kad produktas yra galimai falsifikuotas, tuomet reikėtų kreiptis į Augalininkystės tarnybą, nurodant visą susijusią su įtariamu falsifikuotu AAP informaciją, kad Augalininkystės tarnybos specialistai galėtų išsiaiškinti situaciją, informuoti Jus ir imtis atitinkamų veiksmų ir priemonių išsiaiškinant produkto tiekėją bei užkardant neteisėtą veiklą (jei AAP falsifikuotas).

Vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „ Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 50 p., Augalininkystės tarnyba, siekdama įvertinti tiekiamo rinkai AAP kokybinę ir (ar) kiekybinę sudėties atitiktį Lietuvos Respublikoje registruoto AAP sudėčiai, nustatyta tvarka gali paimti AAP ėminius tyrimams. Laboratoriniai tyrimai atliekami laboratorijoje, akredituotoje naudoti numatomų tirti AAP sudėtyje esančių medžiagų (veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, jei apsauginė medžiaga yra AAP sudėtyje, sinergiklių, jei sinergiklis yra AAP sudėtyje, prireikus koformuliantų, veikliojoje medžiagoje esančių reikšmingų priemaišų ir jų kiekius, jei reikšmingos priemaišos yra nurodytos 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede, taip pat AAP fizikinės ir cheminės savybės). Augalininkystės tarnyba, vykdydama oficialią kontrolę, tirdama AAP ėminius, ieško laboratorijų ir tiria juos tik tokiose, kurios atitinka nustatytus reikalavimus.

3. Kadangi keitėsi administracinis kodeksas dėl pažeidimų lapkričio 1 d. – anksčiau buvusios nedidelės baudos dabar yra ženkliai padidėjusios, gal galite pasakyti kokios baudos nusižengusiems pirmą kartą, antrą, trečią kartą tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims?

Baudos už padarytus 342 straipsnio nusižengimus taikomos pagal nusižengimo pobūdį (pvz., neregistruotų AAP naudojimas fiziniams asmenims, pirmą kartą padarius nusižengimą, užtraukia baudą nuo 900 – 1300, pakartotinai padarius nusižengimą bauda didėja nuo 900 – 1300 Eur. O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda (pirmą kartą) nuo 1100 – 1500 Eur., padarius nusižengimą pakartotinai bauda siektų 1500 – 1900 Eur.), padarius kitus nusižengimus dėl AAP naudojimo, saugojimo ar tiekimo rinkai, baudų dydžiai skiriasi.

4. Panaudotas AAP pakuotes reikia kažkur sandėliuoti – pradžioje pas save, o ką toliau daryti su jomis? Kas surenka AAP pakuotes? Ar paslauga mokama?

AAP pakuotės, AAP likučiai turi būti tvarkomi vadovaujantis AAP etiketėje, saugos duomenų lape nurodytais ir atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Nepanaudotus AAP likučius turėtumėte perduoti sunaikinti atliekas tvarkančioms įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias pavojingas atliekas. Ar paslauga mokama - galėtų atsakyti paslaugą teikiančios įmonės (mūsų žiniomis paslaugos yra mokamos). Pavojingas atliekas tvarkančių įstaigų sąrašą galite rasti čia. Taip pat informaciją apie tokias paslaugas galite sužinoti kreipiantis į savo seniūnijos žemės ūkio skyrių ar aplinkos apsaugos specialistus. Daugiau apie AAP pakuočių tvarkymą galima rasti čia.

5. Augalų apsaugos rizikos koeficientas, gal galėtumėte patikslinti, koks jisai yra šiuo metu Lietuvoje? Jūsų tinklalapyje www.vatzum.lt direktoriaus pranešime yra pateikiama informacija, kad rizikingumo rodiklis didėjo nuo 2011 iki 2016 metų, o nuo 2016 metų stebimas žymus mažėjimas, įdomu koks šio rodiklio dydis dabar ?

Informuojame, kad Rizikos rodikliai turi būti apskaičiuojami remiantis statistine informacija bei vadovaujantis skaičiavimo metodika, kuri nurodyta Augalų apsaugos plano patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Rizikos rodiklis Nr. 1 grindžiamas rinkai pateiktų veikliųjų medžiagų, esančių augalų apsaugos produktuose, kiekiu; Rizikos rodiklis Nr. 2 grindžiamas leidimų, suteiktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnį, skaičiumi. Abiems rizikos rodikliams skaičiuoti nėra vieno koeficiento. Rizikos rodiklis Nr. 1 yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į pateiktų rinkai AAP veikliųjų medžiagų pavojingumą (rizikingumą) jas suskirstant į grupes ir kategorijas, kurioms suteikiami sutartiniai rizikingumo lygiai (svertai), ir metinius tų veikliųjų medžiagų rinkai pateiktus kiekius. Suderintas rizikos rodiklis apskaičiuojamas metinį rinkai pateiktų kiekvienos pavojingumo-rizikos grupės veikliųjų medžiagų kiekį padauginant iš atitinkamo pavojaus svorio koeficiento, vėliau skaičiavimo rezultatai susumuojami. Rizikos rodiklio Nr. 2 skaičiavimas grindžiamas leidimų, suteiktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnį, skaičiumi. Abu rodikliai kartu nėra sumuojami ir apibendrinami. Informuojame, kad rizikos rodiklių reikšmės skaičiuojamos ir viešai skelbiamos Europos Komisijos tinklalapyje tik už praeities laikotarpius. Šiuo metu naujausia surinkta, paskaičiuota ir skelbiama rodiklių informacija iki 2019 m. 2020 m. informacija, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, bus paskelbta iki š. m. rugpjūčio 31 d. Primename, kad paskaičiuota Rizikos rodiklio 1 2019 m. reikšmė yra 94, o Rizikos rodiklio 2 reikšmė – 1850. Išsamią rodiklių informaciją galite rasti čia.