Ką daryti, kad dirvožemis būtų atsparesnis ekstremalioms oro sąlygoms

LŽŪKT informacija

2020-09-30

Ūkininkai vis labiau siekia gerinti dirvožemio atsparumą ekstremalioms oro sąlygoms, nes dėl klimato pokyčių nenuspėjami sezonai tampa vis dažnesni, o klimato pokyčiai tęsis, rašoma portale „Farmers Weekly“.

„Frontier“ dirvožemio ir augalų sveikatos specialistė Džeimė Stotzka (Jamie Stotzka) mano, kad organinės medžiagos yra pagrindinė dirvožemio atsparumo užtikrinimo priemonė. „Dirvožemio organines medžiagas galima lyginti su užkasta kempine – jos gerina dirvožemio agregavimą, geriau sulaiko vandenį sausros metu, o esant daug drėgmės, sudaromos geresnės drenažo galimybės. Taip pat dirvožemis ne taip greitai suspaudžiamas, nesusidaro įdubų ir plutos žemės paviršiuje“, – sako Džeimė Stotzka.

Įvairiapusis mišinys

„Ūkininkai turėtų pagalvoti, kaip papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis. Reikia tokių medžiagų, kurias lengvai skaido mikrobai. Gerai perpuvusiame kraikiniame mėšle yra šiaudų, turinčių skaidulų, kuriomis mikroorganizmai ilgiau maitinasi. Kompostas taip pat tinka, nes jį jau skaido grybeliai ir bakterijos, todėl jis tais mikroorganizmais praturtina dirvą“, – sako Džeimė.

Svarbiausi patarimai, siekiant dirvožemio atsparumo

Svarbu vertinti ir planuoti. Nustatykite problemines sritis, tada atlikite organinių medžiagų (kas trejus ar ketverius metus) ir biologinio aktyvumo tyrimus. Patiems galima suskaičiuoti sliekus ir vizualiai įvertinti dirvožemio struktūrą. Tai būtų pirmasis žingsnis, po to pagal gautus duomenis reikia sudaryti planą.

Tvarumas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Renkantis sėjomainą, reikia atsižvelgi į biologinę įvairovę, tik produkcija taip pat turi būti tokia, kurią būtų galima sėkmingai auginti ir parduoti.

Svarbus ir lankstesnis mąstymas. Yra daugybė skirtingų sprendimų, pavyzdžiui prieš vasarinius pasėlius auginant tarpinius augalus galima žymiai pagerinti dirvožemio atsparumą ir biologinę įvairovę.

Žinios yra jėga. Siekiant įvertinti dirvožemio būklę ir derlingumą, sprendimus padės priimti tiksliojo ūkininkavimo sistemų naudojimas.

Tarpiniai augalai yra dar vienas iš naudingų būdų kaupti organines medžiagas. „Įvairesnių augalų sėjomaina yra geriau, nes yra veislių, kurios lengvai skaidomos, ir veislių, kurios turi daugiau skaidulų“,– sako Džeimė Stotzka. Taip pat ji teigia, kad norint išvengti žalos dirvožemio faunai ir nereikalingo organinių medžiagų iššvaistymo, žemės dirbimas turi būti atliekamas tinkamai.

Kartais dirvožemį reikia sujudinti, kad į jį patektų oro, tačiau simbiotiniai organizmai jautrūs daugeliui dalykų, kurie atliekami žemės ūkyje, todėl verta apsvarstyti minimalaus žemės dirbimo ir regeneracinio žemės ūkio galimybes.

Riko Deiviso (Rick Davies) patirtis

Rikas Deivisas, valdantis Newton Lodge ūkį Nortamptonšyre, per pastaruosius aštuonerius metus taikė daugybę būdų, siekdamas pagerinti savo dirvožemio biologiją.

Poreikis atsirado dėl vis sausesnių oro sąlygų ir siekio pagerinti situaciją po daug metų trukusių, dirvą nualinusių intensyvių žemės dirbimo darbų. „Norėjau pagerinti dirvožemio biologiją, padidinti jo pralaidumą vandeniui – ir tai veikia“, – sako jis.

Kasmet tirdamas savo probleminių laukų dirvožemį, Deivisas bando suprasti problemas ir pradeda įžvelgti įdėto darbo naudą.

Smulkinti šiaudai „Dabar mes susmulkiname visus šiaudus, siekdami išvengti dirvos suspaudimo, kurį sukelia sunkiasvorė technika, naudojama rulonavimo darbams atlikti“, – pasakoja ūkininkas.

Siekdamas padidintų organinių medžiagų kiekį, jis taip pat kompostuoja ir jau mato šio proceso naudą.

Rikas Deivisas sako, kad praėjusių metų derlius puikiai parodo dirvožemio praturtinimo organinėmis medžiagomis naudą

„Jau šešerius metus tikrinu organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Kai kuriuose laukuose jų padagėjo dviem procentiniais punktais. Bandymų metu nustatyta, kad skirtinguose laukuose jis yra nuo 4 iki 9 procentų. Mane džiugina ir sliekų kiekis dirvožemyje“, – bandymu džiaugiasi ūkininkas.

Aštuonerius metus jis naudojo tiesioginio sėjimo sėjamąją „Claydon“. „Mūsų dirvos tikrai pagerėjo, jas lengviau dirbti, nes jos tapo puresnės. Dabar galiu sėti visur, kur reikia, galėjau net tada, kai buvo tikrai šlapia – pradėjau su 3 m „Claydon“ sėjamąja, o dabar dirbu su 4,8 m, o arklio galių reikia tiek pat – manau, kad tai daug ką pasako“, – komentuoja ūkininkas.

Praėję metai patvirtino J. Deiviso naudojamų metodų naudą. Po aštuonių savaičių be lietaus jo pasėliai vietomis atrodė siaubingai ir potencialiai grėsė katastrofa, o paaiškėjo, kad tai buvo antras jo geriausias derlius per visą ūkininkavimą.

„Tai tik rodo, kokie atsparūs buvo pasėliai ir kaip sistema pradeda veikti. Supratęs, kad turime keisti ūkininkavimo būdą, manau, kad pasirinkau teisingą – siekiu, kad net ir sausais laikotarpiais augalai ilgiau išliktų žalesni“, – sako ūkininkas.

Faktai apie ūkį

170 ha nuosavos žemės, 239 ha nuomojama per FBT (Farm Business Tenancies – Ūkio verslo nuoma)
- 255 ha kviečių, 57 ha vasarinių pupų, 38 ha vasarinių miežių, 54 ha ganyklų
Dirvožemio tipas: smėlingas žvyras ir dulkės virš žvyro užliejamose lygumose, o likusioje teritorijoje – sunkus priemolis ir smėlingas sunkus priemolis
- 25 Red Poll galvijai
- 2019 m. derlius: kviečių 10,04–11,17 t/ha, vasarinių miežių – 8,12 t/ha, pupų – 4,5 t/ha
Septynerių metų vidurkis: kviečių – 9,7–10,2 t/ha, vasarinių miežių –7,6 t/ha, pupų – 4,5 t/ha

Savos gamybos kompostas

Rikas Deivisas kompostą ruošė 18 mėnesių, siekdamas dar labiau pagerinti dirvožemio atsparumą. „Komposte, kurį sudaro medžio drožlės, karvių ir arklių mėšlas, yra daug organinių medžiagų“, – sako jis. Nors iš pradžių planuota vartyti mėšlą šakiniu krautuvu, vėliau jis įsigijo naudotą kompostavimo mašiną, kuri smulkina, permaišo kompostą ir sustumia į krūvą, atlikdama komposto aeravimą. Po dviejų ar trijų savaičių komposto krūva vėl permaišoma.

Krūvos reguliariai stumdomos ir vartomos, kad būtų užtikrintas aeravimas

Kompostą vartant, temperatūra krinta ir anaerobinė reakcija nebevyksta. „Aš stengiuosi kompostą permaišyti kokius penkis šešis kartus per keturis mėnesius ir paskleisti rugsėjo mėnesį“, – aiškina Rikas.

„Paskleisto kraikinio mėšlo skaidymas, kol jis taps naudingu, gali užtrukti metus, o kompostas jau yra suskaidytas”, – sako jis.

Naudota kompostavimo mašina padeda paruošti ir vartyti kompostą.

„Mašinų darbas pigesnis, nes kompostas tankesnis ir kompaktiškesnis, bet pati jo gamyba brangesnė, – sako ūkininkas, – aš turiu nustatyti NPK kiekį, tada žinau, kiek reikia paskleisti – 10 t/ha yra pakankama. Jei tai būtų kraikinis mėšlas, reikėtų dvigubos normos. Tik nauda didesnė už bet kokias papildomas išlaidas, nes žinau, kad to reikia dirvožemiui“.

Taigi, kokie būtų jo patarimai kitiems ūkininkams, norintiems kompostuoti? „Neleiskite kompostui per daug išdžiūti, nes tai gali sutrukdyti bakterijoms ir sliekams optimaliai daugintis“, – sako jis.

„Vartykite tiek kartų, kiek tai yra praktiška ir ekonomiška – ką man labai sunku atlikti dėl laiko stokos“,– pataria ūkininkas.

Mąstant apie ilgalaikę perspektyvą, pagrindinis R. Deiviso tikslas yra ūkininkauti tvariau ir pelningiau. „Aš tikrai norėčiau sumažinti trąšų naudojimą ir daugiau naudoti organinių medžiagų.“

Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Dirvožemio profilio spalvos ir paslaptys

Patirtis: maksimalus derlius su minimaliomis išlaidomis

Naujos kartos bioorganinės trąšos vertos dėmesio

Patirtis: mažieji dirvožemio sergėtojai – mikroorganizmai

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius

Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

Dirvožemio tyrimas. „Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską“