Gegužės 19 d., sekmadienis | 24

Ką žinome apie soras?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija
2023-09-19

Soros
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2023 metus paskelbė tarptautiniais sorų metais (IYM 2023). #IYM2023 siekiama kalbėti apie sorų naudą mitybai bei sveikatai ir jų tinkamumą augti nepalankiomis ir kintančio klimato sąlygomis. Šiais metais skatinama tvari sorų gamyba kartu pabrėžiant jų potencialą gamintojams ir vartotojams suteikti naujų tvarios rinkos galimybių.

Kas slepiasi po žodžiu „soros“?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Soros dažnai minimos kaip itin vertingi, maistingi ir sveikatai naudingi augalai. Soros yra vienamečiai kultūriniai augalai, kilę iš Pietryčių Azijos. Tarptautiniame kontekste soros apima įvairią grūdinių kultūrų grupę, įskaitant tikrąją sorą, rykštėtąją sorą, sumatrinę sorą, italinę šerytę, dvispalvį sorgą, sudaninį sorgą, valgomąją rietmenę, varpotąją soruolę, rausvąją pirštūnę, laibąją pirštuotę, grublėtąją ašaruolę, šakotają briestę, nusvirusiąją briestę ir abisininę posmilgę. Visi šie augalai brandina vertingas smulkias sėklas, kurios jau 7000 metų yra naudojamos žmonių mitybai, gyvūnų pašarui arba kaip žolinis augalas gyvuliams ganyti.

Pasaulyje maistui plačiausiai vartojama varpotoji soruolė, turinti net 8 kartus daugiau geležies nei ryžiai. Panašiu populiarumu pasižymi rausvoji pirštūnė ir dvispalvis sorgas, kuris pagal vartojimą tarp grūdinių kultūrų užima 5-tąją vietą pasaulyje. Europoje labiau paplitusios tikroji sora ir italinė šerytė, kurios pagal istorinius duomenis kontinente pradėjo plisti 1500 metų prieš Kristų.

Sorų vertė

Maistingumu soros prilygsta ir lenkia kitus pagrindinius javus. Nors baltymų kiekis panašus į kviečių (sudaro 10–12 %), tačiau soros neturi glitimo ir pasižymi mažu glikeminiu indeksu, todėl gali būti naudojamos sergant diabetu ir kaip dietinis produktas. Soros turi gana daug gerųjų polinesočiųjų riebalų, geležies, kalcio, folio rūgšties ir net 6–7 kartus daugiau skaidulų nei kviečiai. Iš sorų gaminama duona, košės, sriubos, papildai, sveiki užkandžiai ir saldumynai, sausi pusryčiai, javinukai ir net alus. Kai kurių veislių sorgų stiebai naudojami cukraus gamyboje.

Ekologiškos soros yra neatsiejama ekologiškų maisto produktų dalis, kuriuos mielai perka vartotojai, kurie renkasi sveiką maistą. Šių produktų vartojimas itin didėja Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos šalyse, todėl ateityje numatomas pelningas tokių ekologiškų produktų segmentas.

Soros yra nekenksmingos aplinkai, nes joms užauginti reikia gerokai mažiau trąšų ir pesticidų. Ypatinga sorų savybė yra labai efektyvus mitybos elementų pasisavinimas, užkertantis kelią azoto patekimui į atmosferą ir gruntinius vandenis. Soros gali augti skurdžiose dirvožemiuose, yra atsparios arba tolerantiškos daugeliui augalų ligų ir kenkėjų.

Nors soros – šilumamėgiai augalai, tačiau yra prisitaikiusios augti daugelyje pasaulio šalių, o jų atsparumas aukštai temperatūrai, sausroms ir kitiems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams yra reikšmingas klimato kaitos kontekste. Australijoje šie augalai auginami kaip atsparūs audroms. Tačiau soros yra mažai atsparos šalnoms, todėl sėjamos vėlyvą pavasarį, gegužės viduryje arba pabaigoje.

Soros – C4 tipo augalai, efektyviai išnaudoja saulės šviesą, tačiau kai kurios rūšys yra išskirtinai trumpos dienos augalai, o mūsų šalis yra ilgos dienos zonoje ir turi gana trumpą vegetacinį sezoną. Tačiau genetinė sorų įvairovė suteikia galimybių auginti soras ir Lietuvoje, sėklas parduodant maisto sektoriui arba nišinėse rinkose, skirtose specifiniams profesiniams tikslams. Išvesta daug veislių, kurių grūdų žvynai balti, gelsvi, geltoni, rusvi arba rudi, kartais juosvi.

Soros Lietuvoje

Lietuvoje soros auginti pradėtos ne vėliau kaip pirmame tūkstantmetyje (grūdų randama piliakalniuose), o jų grūdai iki šiol vartojami ir parduodami didžiuosiuose prekybos centruose. Lietuvoje auginamos tikrosios soros, italinės šerytės, dvispalviai ir hibridiniai sorgai. Pastaraisiais metais pastebimas šių kultūrų auginimo didėjimas. 2020 m. soros buvo auginamos 132 hektaruose, o 2023 m. jau 337 ha. 2020 m. sorgai buvo auginami 44 hektaruose, o 2023-aisiais jau 207 ha. Lietuvoje šiemet auginantys soras deklaravo 32, sorgus – 38 ūkiniai subjektai. Panašus kiekis ūkininkų augina sojas – 33. Jos populiarumu lenkia kitus netradicinius augalus – lęšius burnočius, avinžirnius, balandas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai jau daugelį metų tyrinėja netradicinių augalų rūšių kolekcijas, buvo atliekama ir sorų selekcija. Žemdirbystės institute sukurtos tikrosios soros veislės ‘Rudės’, ‘Gelsvės’, ir ‘Juosvės’; šių augalų sėklos yra atitinkamai rudos, geltonos ir juodai rudos. Vegetacijos laikotarpis palyginti ilgas – 135–150 dienų, derlingumas – 3–5 tonos/ha. Sėklose yra 12–13 % baltymų ir 4–5 % riebalų. Taip pat išveistos italinės šerytės veislės ‘Rudukės’ ir ‘Auksės’. Jų vegetacijos laikotarpis – 100–130 dienų, derlingumas – 2–3 t/ha. Sėklos rudos ir auksinės spalvos, beveik perpus smulkesnės už tikrosios soros. Sėklose yra 14–15 % baltymų ir 4–5 % riebalų.

Sorų ir sorgų augintojų tinklas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, prisidėdamas prie sorų metų misijos, ateinančius trejus metus aktyviai dalinsis naujienomis ir žiniomis, organizuos seminarus ir lauko dienas, skirtas soroms ir sorgams, o svarbiausia – ūkininkai ir augintojai kviečiami jungtis į sorų ir sorgų augintojų tinklą.

Sorgai ir soros

Daugiau informacijos apie galimybę prisijungti arba stebėti tinklo veiklą: [email protected]

Tekstą parengė dr. Monika Toleikienė ir dr. Rita Armonienė, LAMMC