Kaip apsaugoti morkas, svogūnus ir kopūstus nuo ligų?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija

2023-07-04

Morkas, kopūstus ir svogūnus labai svarbu apsaugoti nuo ligų. Reikėtų atkreipti dėmesį į meteorologines sąlygas, įvertinti, ar jos palankios ligoms plisti. Stebėjimo metu morkos pasiekusios BBCH 15–19 vystymosi tarpsnį, svogūnai – BBCH 15–19, o kopūstai yra BBCH 15–18 tarpsnio.

iMETOS^® ligų prognozavimo modelių duomenys

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

iMETOS^® ligų prognozavimo modelių duomenimis Pasvalio r. svogūnų kekeriniam puviniui plisti sąlygos siekia 50 %, o morkų atlernariozei – 80 %. Panevėžio r. sąlygos morkų alternariozės infekcijai plisti siekia 64 %, o svogūnų kekeriniam puviniui – 80 %. Kėdainių r. morkų alternariozės infekcijai plisti sąlygos siekia 39 %, o svogūnų kekeriniam puviniui – 57 %. Širvintų r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti siekia 63 %, morkų atlernariozei – 29 %. Šakių r. paeitą savaitę buvo susidariusios palankios sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti, tačiau šiuo metu jam plisti nepalanku, o sąlygos morkų alternariozės infekcijai plisti siekia 24 %. Kauno r. sąlygos morkų alternariozei plisti siekia tik 19 %, o svogūnų kekeriniam puviniui – 45 %.

Viena iš pagrindinių morkų ligų, pasireiškiančių vegetacijos metu, yra alternariozė (sukėlėjai Alternaria dauci, A. radicina).

Patogenas pažeidžia lapiją ir šakniavaisius.Alternariozės paplitimas priklauso nuo veislės atsparumo, meteorologinių sąlygų, auginimo technologijos bei kt. veiksnių. Šiuo morkų tarpsniu galima pradėti naudoti apsauginius fungicidus. Fungicidą Azoksistrobiną 250 g/l (1,0 l/ha) galima naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6 -ojo lapo iki visiško išsivystymo (BBCH 16–49), šį fungicidą purkšti ne daugiau kaip 1 kartą per vegetaciją.

Kopūstinių daržovių pagrindinės ligos:alternariozė (sukėlėjai Alternaria brassicae, A. brassicicola,A. alternata) ir kekerinis puvinys (Botrytis cinereaPers.).

Kopūstų alternariozės požymiai pirmiausiai pastebimi ant apatinių lapų – smulkios juodos apskritos dėmelės, kurios su laiku plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centrai paruduoja.

Vėliau infekcija pereina ant aukštesnių, į gūžes besisukančių lapų. Gūžės išauga mažos, laikomos sandėliuose pūva. Šiuo tarpsniu apsaugant daržoves galima naudoti fungicidą Azoksistrobina 250 g/l (0,8 arba 1,0 l/ha, bet būtina pasitikrinti produkto etiketėje) naudoti ne daugiau kaip 1 kartą per vegetaciją. Purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6 -ojo lapo iki pasiekiamas būdingos gūžės (žiedyno) dydis (BBCH 16–49).

Kopūstų kekerinis puvinys dažnai pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos ar kenkėjai. Pažeidimų vietose susidaro gan didelės, rudos, vandeningos dėmės, vėsiu oru jos pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu, kuriame susiformuoja smulkūs, juodi skleročiai.Kekeriniam puviniui plisti didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai.

Svogūnų netikroji miltligė (Peronospora destructor) – viena žalingiausių svogūnų ligų.

Ant laiškų atsiranda pailgos, neryškios, gelsvos dėmės, kurios drėgnu metu pasidengia pilkšvai violetiniu apnašu, o vėliau, užpuolus dar ir kitiems grybams, – juosvai rudomis apnašomis. Sergantys laiškai pajuosta, džiūsta. Labai sumažėja derlius ir pablogėja ropelių kokybė. Svogūnų ropelės užauga mažos, blogai išsilaiko per žiemą.

Ligos patogenai sparčiausiai vystosi šiltu, drėgnu, ūkanotu oru. Svogūnai purškiami profilaktiškai kas 7–10 dienų (BBCH 14–50). Fungicidai nuo netikrosios miltligės: Azoksistrobinas 250 g/l (1,0 l/ha, 1 karta per vegetaciją, BBCH 14–49), Dimetomorfas + piraklostrobinas 72 + 40 (2,0–2,5 l/ha, 3 kartai per vegetaciją, BBCH 13–49) ar Fluazinamas 500 g/l (0,4 l/ha, 3 kartai per vegetaciją, BBCH 15–48).

Taip pat svogūnams aktuali lapų taškuotoji dėmėtligė ir kaklelio puvinys, kuriuos sukelia Botrytis cinerea patogenas. Svogūnai užsikrečia lauke per laiškus ankstyvuoju svogūnų ropučių tarpsniu (nuo BBCH 15), todėl labai svarbus tinkamas augalų apsaugos priemonių parinkimas ir naudojimas optimaliu laiku.

Kaklelio puvinys paprastai pasireiškia nuėmus derlių, sandėliuojant svogūnus. Įprastai svogūnai profilaktiškai purškiami 7–10 dienų intervalais, 2–4 kartus per vegetaciją (BBCH 15–19). Fungicidas nuo lapų dėmėtligės: fluazinamas 500 g/l (0,4 l/ha, 3 kartai per vegetaciją, BBCH 15–48).

Registruotų pesticidų sąrašas kinta, todėl VATŽŪM tinklapyje ir VATIS informacinėje sistemoje galima rasti registruotus AAP pagal apdorojamus augalus, veikliąją medžiagą arba produkto pavadinimą ir AAP registracijos galiojimo pabaigą. Būtina pasitikrinti, kokie pesticidai tuo metu yra sąraše ir kuriuos leidžiama naudoti Lietuvoje. Šiame puslapyje taip pat pateiktos visų registruotų AAP etiketės.

Prisijunkite prie informacinio portalo www.ikmis.lt!

Nemokamame portale www.ikmis.lt rasite sodų, dažų ir lauko augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Parengė Dr. Neringa Rasiukevičiūtė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras Sodininkystės ir daržininkystės institutas, LAMMC nuotraukos