Lapkričio 29 d., antradienis | 22

Kaip „chemichaninis“ metodas padeda auginti kukurūzus

LŽŪKT informacija
2022-07-14

© LŽŪKT nuotr.
Danijoje auginama apie 180 000 ha kukurūzų, daugiausia jų – pietvakariuose. Tačiau dėl nepertraukiamų sėjomainų ir mažiau naudojamų cheminių medžiagų augintojams piktžolių kontrolė yra didelė problema, rašoma portale farmers weekly.

Danijos žemės ūkio centro vyresnysis patarėjas Jensas Erikas Jensenas (Jens Erik Jensen) išdėsto kai kurias piktžolių naikinimo problemas ir paaiškina, kaip „chemichaniniu“ metodu, t. y. derinant chemines ir mechanines kontrolės priemones, galima rasti veiksmingą sprendimą.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Intensyvios sėjomainos

„Pagrindinė šios kultūros problema – intensyvios sėjomainos“, – aiškina danas J. Jensenas. – Daugelyje laukų metai iš metų ištisai auginami kukurūzai. 2020 m. atlikome analizę, kuri parodė, kad 68 proc. visų kukurūzų laukų auginti be tarpinių pasėlių.“

Dėl to kasmet naikinti piktžoles tampa vis sudėtingiau. Problema sudėtingėja dar ir todėl, kad piktžolėms naikinti kukurūzuose yra registruoti tik keli herbicidai. Tai reiškia, kad pernelyg pasikliaujama tuo, kas turima, – aiškina J. Jensenas. „Konkrečiai, ALS inhibitoriai ir mezotrionas naudojami kiekviename tradiciškai dirbamame lauke“, – sako jis.

Kiti licencijuoti produktai yra fluroksipiras, skirtas dėmėtajam rūgčiui ir vijokliui naikinti, ir benzatonas, skirtas snapučiui naikinti. Galima įsigyti piridato, tačiau jo naudojimas yra ribotas.

Diflufenikanas įregistruotas kaip riboto vartojimo priemonė, skirta gintis nuo veronikos rūšių prieš sudygimą, o glifosatas taip pat naudojamas daugelyje ūkių laukams valyti. Šių dviejų problemų derinys reiškia, kad daugelyje laukų piktžolės, pavyzdžiui, varnalėšos, kelia daug problemų – kai kuriais atvejais jos beveik užgožia kukurūzus.

Kukurūzų išsaugojimo „5x5 taisyklė“

Pasak J. E. Jenseno, įdirbant tarpueilius, svarbu laikytis „5×5 taisyklės“. Šias gaires parengė centro konsultavimo komitetas, siekdamas optimizuoti kukurūzų auginimą ir išvengti piktžolių kontrolės nesėkmių. Galbūt patarimai pravers ir jums.

Penkios taisyklės:

  1. Purentuvas turi būti 5 cm nuo kukurūzų eilės, kad jų nepažeistų;
  2. Purenimo gylis – 5 cm;
  3. Persidengimas tarp noragėlių (akėtvirbalių) – 5 cm;
  4. 5 cm užžeriamos žemės ant kukurūzų eilutės;
  5. 5 val. sauso oro piktžolėms išdžiovinti.

Tarpueilių purenimas ir „chemichaninis“ metodas

Danijoje kukurūzuose augančios piktžolės labai dažnai naikinamos pasitelkiant mechaninį būdą. Šalyje daug kukurūzų auginami ekologiškai, todėl augintojai jau seniai taiko mechanines strategijas.

Pagrindiniai piktžolių valdymo ekologinėje gamyboje komponentai yra šie:

  1. „Aklasis“ purenimas (naudojant noragines akėčias praėjus 4–5 dienoms po sėjos, kertant eiles);
  2. Paviršinis deginimas (prieš pat kukurūzų sudygimą);
  3. „Aklasis“ tarpueilių purenimas su minimaliu dirvos judinimu (kukurūzų sudygimo metu);
  4. Švelnus atrankinis purenimas (turėtų būti atliekamas iki dviejų lapelių tarpsnio, dirbant skersai eilių);
  5. Tarpueilių purenimas (intensyvumas didėja kukurūzams augant);
  6. Jei ankstesni veiksmai nebuvo sėkmingi, tarpueiliuose augančias piktžoles galima naikinti ugnimi – dažniausiai naudojamos degimo dujų (400–1000°C), karšto vandens, putų ir drėgnojo vandens garo (100°C) aukštatemperatūrė aplinka. Liepsna sunaikina piktžoles, suardydama augalų ląsteles. Dažniausiai deginimui naudojamas propano dujos, kurios yra vienos švariausių angliavandenilių. Esant masyviems augalams (pvz., kukurūzams) liepsna be jokių apsaugų nukreipiama į augalus ir tarpuose esančios nemasyvios piktžolės sunaikinamos. Tais atvejais, kada kultūriniai augalai yra gležni ir jautrūs terminiam poveikiui, naudojama skydų pavidalo mechaninės augalų apsaugos arba liepsnos gesinimas kultūrinių augalų vagutėje anglies dvideginio dujomis (red. Lietuvoje piktžolių deginimas liepsna nenaudojamas).

„Tačiau taikant visus šiuos metodus sėkmei užtikrinti labai svarbu tinkamai parinkti laiką, nes ekologiškai ūkininkaujantys negali pasinaudoti cheminėmis medžiagomis“, – sako J. Jensenas.

Pasak konsultanto, nors tradicinėse sistemose mechaninė piktžolių kontrolė duoda gerų rezultatų, tai nereiškia, kad prireikus negalima naudoti chemijos. Todėl dažnai taikomas „chemichaninis“ metodas – cheminės ir mechaninės piktžolių kontrolės derinys.

Danijos žemės ūkio centras neseniai atliko bandymus, kurių metu buvo patikrintas tiek mechaninių, tiek „chemichaninių“ sistemų veiksmingumas.

Penkiuose Danijos kukurūzų laukuose atlikę tarpueilių purenimo veiksmingumo bandymą, mokslininkai ištyrė, kaip piktžolės kontroliuojamos vienu, dviem ar trimis tarpueilių purentuvo važiavimais.

„Buvo nustatyta, kad du važiavimai yra optimalūs piktžolių kontrolei“, – aiškina J. Jensenas.

Šešiuose kukurūzų laukuose, kuriuose buvo atliekami „chemichaniniai“ bandymai, piktžolės pradėtos naikinti purškiant po sudygimo pritaikytais herbicidais Callisto (mezotrionas) ir Harmony SX (metsulfuron-metilas + tifensulfuron-metilas), po to buvo purenami tarpueiliai.

Piktžolių kontrolė po purškimo dviem tarpueilių purentuvo važiavimais prilygo tradicinei herbicidų programai, todėl augintojai galėjo rinktis veiksmingą alternatyvą ir nepasikliauti vien tik cheminės piktžolių kontrolės sprendimais.

Taikant šį metodą svarbu pasirinkti tinkamą laiką, kad piktžolės neužaugtų per didelės, ir jas būtų galima pašalinti purentuvu.

Robotizuoti sprendimai

Danijos įmonė „AgroIntelli“ jau prieš metus Jungtinėje Karalystėje vykusioje parodoje pristatė robotą „Robotti“. © MAG/Edd Mowbray

Danijos žemės ūkio centro vyresnysis konsultantas Jensas Erikas Jensenas sako, kad tai pavyzdys, kaip technologijų pažanga gali būti naudinga kontroliuoti piktžoles kukurūzuose.

„Juo galima atlikti beveik visus darbus kukurūzų pasėliuose – nuo sėjos iki piktžolių naikinimo ir net fungicidų purškimo“, – aiškina jis.

„Robotti“ galima lengvai pritaikyti dirbti kaip tarpueilių purentuvą, ant jo sumontuoti purkštuvą su sijomis arba naudoti sėjai, todėl tai labai universali investicija. Juo taip pat galima kurti lauko žemėlapius.

Pagrindiniai „Robotti“ technologijos privalumai:

  • Didelės raiškos kamera;
  • Dirbtiniu intelektu pagrįstas piktžolių identifikavimas (RoboWeedMaPS);
  • Optimizuoti herbicidų mišiniai ir dozės;
  • Reguliuojama mechaninio piktžolių naikinimo strategija ir intensyvumas.

    Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT
Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.