• Temos
• Augalininkystė

Kaip taisyklingai skaičiuoti sėklų normą?

Meda Mačiuitytė

Lietuvos žemės ūkio konsultaimo tarnybos praktikantė, VDU ŽŪA studentė

2020-08-06

© LŽŪKT nuotr.

Šie metai parodė, kad taisyklingas sėklų normos apskaičiavimas yra būtinas, norint, kad pasėlis neišgultų po gamtos išdaigų ir duotų maksimalų derlių. Kad to nenutiktų, rekomenduojama sėklų normą skaičiuoti milijonais daigių sėklų vienam hektarui.

Skaičiuodami normą kilogramais, smulkių sėklų išsėsime daugiau nei stambių. Šis skaičiavimo būdas gali sumažinti išlaidas sėklinei medžiagai. Tik tokiu būdu bus suformuoti optimalaus tankumo pasėliai, kuriuose augalai gerai išsikrūmys ir bus aprūpinti maisto medžiagomis bei nekonkuruos vieni su kitais.

Svarbu suprasti, kad tai tikslumo reikalaujantis procesas, tad reikėtų gerai sukalibruoti sėjamąją, nusistatyti apskaičiuotą sėklų normą ir nedidinti jos be priežasties. LAMMC mokslininkų duomenimis, vėluojant sėti normą reikėtų didinti. Pavyzdžiui, vėlyva vasarinių miežių sėja prastina krūmijimąsi, tad būtų tikslinga padidinti sėklų normą 10–15 proc. Nepagrįstai didinant normą, galima susidurti su šių metų pagrindinėmis problemomis – ligotumu ir išgulimu. Reikia nepamiršti, kad sėklų kiekiui įtakos gali turėti dirvožemis, meteorologinės sąlygos.

Sėklos norma – tai 100 proc. ūkinės vertės sėklinės medžiagos kiekis, kuris yra reikalingas vienam hektarui apsėti, kad užaugtų reikiamo tankumo pasėlis. Ūkininkų patogumui internete galima rasti skaičiuoklių, kurios gali apskaičiuoti optimalias sėklų normas. Šiam darbui atlikti reikia pasirinkti numatomą augalų skaičių 1 m2, žinoti 1000 -čio sėklų svorį, sėklų daigumą ir švarumą.

Pasiskaičiuoti sėklų normą galima ir patiems, naudojant formules. Visų pirma, reikia apsiskaičiuoti ūkinę vertę, nes dažniausiai turima sėklinė medžiaga turi priemaišų ir nėra 100 proc. daigumo. Šį darbą galime atlikti tik tuomet, kai žinome turimų sėklų švarumą bei daigumą.

Atliekant sėklų daigumo tyrimą namie

Su sertifikuota sėkla paprasčiau, nes šiuos parametrus galima rasti sertifikate arba etiketėje. Svarbu perkant sertifikuotą sėklą įsitikinti, kad ji būtų kuo mažesnio atsėlio. Planuojant sėti savo sėklą, rekomenduojama jos švarumą ir daigumą išsitirti namų sąlygomis arba vežti į laboratoriją. Atliekant daigumo tyrimą namie, reikia pasiimti 100 -tą sėklų ir jas padėti ant sudrėkinto popieriaus lėkštelėje, pridengti stiklu. Sėkloms būnant šiltai ir nuolat palaikant indelyje drėgmę, maždaug po savaitės bus galima skaičiuoti, kiek procentų sėklų sudygo.

Ūv – sėklos ūkinė vertė; Š – sėklos švarumas proc.; D – sėklos daigumas proc.

Turint ūkinės vertės reikšmę, žinant 1000 -čio sėklų masę (iš sertifikato arba pasverti) ir sėklos kiekį milijonais vienetų, kuris yra rekomenduojamas pagal Lietuvos zonas, galima apskaičiuoti sėklos kiekį:

K – sėklos kiekis (kg/ha); M – sėklos kiekis (milijonais vienetų); a – 1000 sėklų masė (g); Ūv – sėklos ūkinė vertė (proc.).

Javų sėklų normos (LAMMC Žemdirbystės instituto duomenys)

LAMMC nustatytose pagrindinių augalų integruotos kenksmingų organizmų kontrolės gairėse teigiama, kad optimali žieminių kviečių 100-to proc. ūkinės vertės sėklos norma svyruoja nuo 180 iki 220 kg/ha.

Žieminių rapsų sėja

Nuo pasirinktos sėklos normos, sėjos laiko, veislės ir meteorologinių sąlygų gali priklausyti, kaip rapsai peržiemos ir kiek sukaups maisto medžiagų. Mokslininkai rekomenduoja, kad hibridinių žieminių rapsų sėklos normos turėtų būti:

• sėjant 30 sėklų/m2 – nuo 1,6 iki 1,8 kg/ha;
• sėjant 45 sėklas/m2 – nuo 2,4 iki 2,5 kg/ha;
• sėjant 60 sėklų/m2 – nuo 3,2 iki 3,4 kg/ha;
• linijinių veislių sėklos normos turi būti didinamos apie 8–10 proc.

Žieminių miežių sėja

Žieminius miežius optimaliausia sėti, kai užbaigiama žieminių rapsų sėja. Mokslininkai rekomenduoja, kad 1 m² turi būti 180–200 augalų. Lauke turėtų būti išsėjama 1,8–2 mln. daigių sėklų viename hektare, o tai yra apie 80 kg/ha.

Rugių ir kvietrugių sėja

Mokslininkai nurodo, kad:

• nehibridinių rugių sėjama 5,5 mln. daigių sėklų į hektarą (apie 200 kg/ha);
• hibridinių rugių – 2,5 mln. daigių sėklų į hektarą (apie 95 kg/ha);
• kvietrugių – 5 mln. daigių sėklų į hektarą (apie 220 kg/ha).

Žieminių kviečių sėja

Turbūt vėliausia ir ilgiausia sėja, nes žieminių kviečių plotai būna didžiausi. Mokslininkai ištyrė, kad skirtingose Lietuvos zonose sėklų normos turi skirtis:

• Vidurio zonoje – nuo 4,0 iki 4,5 mln. daigių sėklų į hektarą (apie 180–200 kg/ha);
• Vakarų – nuo 4,5 iki 5,0 mln. daigių sėklų į hektarą (apie 200–220 kg/ha);
• Rytų – nuo 5,0 iki 5,5 mln. daigių sėklų į hektarą (apie 220–250 kg/ha).

Šiuos skirtumus lemia skirtingos dirvų našumo balas ir sąlygos išsikrūmyti. Sėklų normų svyravimui įtakos gali turėti ir priešsėlis, dirvos paruošimas.

Taigi, siekiant suformuoti produktyvius ir sveikus pasėlius, rekomenduojama sėklos normą skaičiuoti milijonais daigių sėklų vienam hektarui, atkreipiant dėmesį į sėklos kokybę ir sėjos laiką. Skaičiuoti sėklas milijonais ekonomiškai naudingiau, nes ne tik sutaupoma sėklinės medžiagos, bet ir sumažinama pasėlių išgulimo tikimybė.

Paruošta pagal pagrindinių lauko, daržo ir sodo augalų integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gaires beiLauko augalų produktyvumo formavimo mokomosios praktikos metodiniai patarimus (VDU Žemės ūkio akademija).