Kas lemia žieminių ir vasarinių kviečių grūdų kokybę

Dr. Skaidrė Supronienė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas

2015-01-20

Kalbant apie sėklų kokybę, svarbūs rodiklis yra daigumas. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc., dygimo energijos. Taip pat sėklos turi būti švarios, t. y. be kitų veislių javų ar piktžolių sėklų, kitokių priemaišų, neturi būti mechaniškai pažeistų sėklų. Svarbus yra genetinis sėklų grynumas, stambumas ir fitosanitarinė būklė.

Kviečiai – vieni seniausių ir svarbiausių grūdinių javų, kilę iš Artimųjų Rytų. Prieš 18–10 tūkst. metų maistui rinkti laukinių kviečių grūdai vėliau sukultūrinti.

Lietuvoje kviečiai pradėti auginti prieš 4 tūkst. metų, tačiau plačiau paplito tik nuo vidurinio bronzos amžiaus (prieš 3 tūkst. metų).

Pastaraisiais metais pasaulyje užauginama 650–720 mln. t kviečių grūdų (kukurūzų – apie 870 mln., ryžių – 490 mln.). Daugiausia kviečių eksportuotoja JAV, Rusija, Ukraina, Argentina, Australija, Kanada ir Europos Sąjunga.

Lietuvoje kasmet užauginama apie 2,5 mln. t kviečių, vidaus rinkoje sunaudojama apie 800 tūkst. t, likusi dalis eksportuojama.

Pasaulyje plačiausiai paplitę paprastieji (minkštieji) kviečiai (Triticum aestivum L.). Jie sudaro apie 90 proc. nuo viso kviečių ploto. Vidutinis planuojamas derlius 2014 m. – 6,1 t/ha^-1 (pernai buvo 5,8 t/ha ^-1). Indijoje – 3 t/ha^-1, JAV – 8,0 t/ha^-1, Lietuvoje – apie 4,0 t/ha^-1).

Rinkoje labiausiai vertinami kietieji kviečiai (Triticum durum Desf.). Jie baltymingesni nei minkštieji, todėl ypač tinka makaronams gaminti. Vidutinis jų derlius – apie 3,0 t/ha^-1.

Po truputį populiarėja spelta kviečiai (Triticum spelta L.). Jų cheminė sudėtis panaši į kietųjų, tačiau mažiau reiklūs aplinkos sąlygoms. Iš spelta grūdų gaminami miltai, kruopos, sėlenos, dribsniai.

Kviečių grūdų kokybės rodikliai

Prisiminkime grūdų kokybės rodiklius:

grūdų stambumas – 1000 grūdų svoris;
grūdų drėgnis (12,0–19,0 proc.);
baltymų kiekis (10,0–14,0 proc.);
šlapiojo glitimo kiekis (19,0–30,0 proc.);
kritimo skaičius (daugiau arba lygu 200–280 s);
sedimentacijos rodiklis (ne mažiau kaip 35 ml);
saiko svoris – hektolitro masė (daugiau arba lygu70 kg/hl);
bendras priemaišų kiekis (iki 9,0 proc.);
grūdinių priemaišų (iki 6,0 proc.): sudygusių kviečių (iki 1,0 proc.), fuzariozės pažeistų kviečių (iki 1,0 proc.), kitų javų grūdų (iki 2,0 proc.), džiovinant pažeistų kviečių (iki 0,5 proc.);
šiukšlinių priemaišų (iki 3,0 proc.): sugedusių grūdų (iki 0,3 proc.), kenksmingų augalų sėklų (iki 0,1 proc.), skalsių (iki 0,05 proc.), kibiojo lipiko (iki 0,1 proc.);
aruodiniai kenkėjai – neturi būti;
mikotoksinų kiekis: deoksinivalenolis (iki 750 mg/kg), aflatoksinai B1,2G1,2 (iki 4 mg/kg);
sunkieji metalai: švinas (iki 0,2 mg/kg), kadmis (iki 0,1 mg/kg).

Sėklų kokybės rodikliai

Labai svarbu įvertinti sėklų fitosanitarinę būklę, kadangi ligų pradais užsikrėtusios sėklos gali būti prastesnio daigumo, mažiau gyvybingos dygimo metu nuo pat ankstyvų vystymosi tarpsnių augalai gali būti pažeisti ligų. Aišku, kad dėl to prarandamas derlius, nukenčia jo kokybė.

Pagrindiniai javų sėklų patogenai yra Fusarium spp., Bipolaris sorokiniana, Ustilago nuda, Tilletia caries(Smiley et al., 2005; Semaškienė, 2006; Toklu et al., 2008).

1 lentelė. Fusarium graminearum pažeistų grūdų skaičius vasarinių kviečių pasėliuose, augintuose po skirtingų priešsėlių, proc.

Pastaraisiais metais dažniausiai ir gausiausiai ant javų sėklų aptinkami Fusarium spp., sukeliantys pašaknio puvinius ir varpų fuzariozę.

Varpų fuzariozės požymiai

Ši liga žalinga kviečiams, miežiams, rugiams, kvietrugiams, avižoms. Ji pažeidžia javų varpas ir jose bręstančius grūdus. Dėl varpų fuzariozės sumažėja grūdų derlius, prastėja jų kokybė, padidėja grūdų užterštumas mikotoksinais, sumažėja sėklų daigumas ir daigelių gyvybingumas. Fusarium grybais užkrėstos sėklos ir šiaudų likučiai dirvoje – pagrindinis javų pašaknio puvinių ir varpų fuzariozės infekcijos šaltinis.

1 pav. Mikotoksinų rizikos vertinimas kviečiuose

Pažeista kviečių varpa ar jos dalis būna pabalusi. Stagarėlis prisijungimo vietoje patamsėjęs. Drėgnu oru varputėse ar palei varpažvynius matoma rausvos arba oranžinės spalvos Fusarium grybų sporų masė. Varpos viršutinė dalis dažnai būna tuščia. Rugių ir kvietrugių varpose pažeidimai panašūs kaip kviečių. Miežių ir avižų pasėliuose fuzariozė pažeidžia pavienes varputes, kurios dėl pažeidimo paruduoja ar pavandenija.

Infekcijos šaltinis – Fusarium grybų pažeistos sėklos, ligotų augalų liekanos, ligoti javai kaimynystėje.

Ligai plisti palankios sąlygos – šiltas (22–27 °C šilumos) ir drėgnas (krituliai, kai didesnė kaip 80 proc. oro drėgmė būna 48–72 h ir ilgiau, bei pastovi drėgmė pasėliuose, gausi rasa naktimis) oras javų žydėjimo ir brendimo metu. Grybo sporos didesniu atstumu plinta vėjuotu ir lietingu oru.

Įtakos turi ir neapdairiai pasirinkta agrotechnika: javų ir kukurūzų priešsėlis, minimalus žemės dirbimas, gausus tręšimas azoto trąšomis, netinkamai parinkti augalų apsaugos produktai, jų naudojimo laikas bei purškimo būdas.

Sėjomaina

Siekiant išvengti fuzariozės, nereikėtų javų auginti po kukurūzų ir kitų javų. Ypač nerekomenduojama javų sėti į neužartas priešsėlio ražienas – tai sudaro palankias sąlygas susidaryti Fusarium grybų infekcijai. Patartina vengti javų vyravimo taikant augalų rotaciją.

Tiriant priešsėlio įtaką varpų fuzariozės išplitimui žieminių kviečių pasėliuose, nustatyta, kad 2013 m. po rapsų augintuose žieminiuose kviečiuose varpų fuzariozė plito ne taip intensyviai nei augintuose po žieminių kviečių.

Žemės dirbimas

Augalų liekanų kiekį dirvos paviršiuje geriausiai sumažinti ariant dirvą. Svarbu nepamiršti, kad užarti Fusarium grybais užsikrėtę augalų likučiai tik padės sumažinti infekcijos lygį, tačiau ligos neišnaikins. Kitais metais atarus nesuirusius šiaudų likučius, infekcija gali padidėti. Be to, dirvos arimas neapsaugo nuo iš gretimų pasėlių vėjo atneštų ligos sukėlėjo sporų.

Tiriant žemės dirbimo ir priešsėlio įtaką varpų fuzariozės išplitimui vasariniuose kviečiuose (2013 m. Anykščių r.), nustatyta, kad liga labiausiai išplito pasėliuose, kur kviečiai auginti 3 metus iš eilės, mažiausiai – kur kviečių žydėjimo metu buvo naudoti fungicidai.

Auginant kviečius po rapsų, prieš kuriuos augo kviečiai, varpų fuzariozė mažiau pasireiškė sekliai purentame pasėlyje, kadangi ariant rapsų augalinės liekanos užsiaria, o atsiverčia prieš tai augusių augalų likučiai. Šiuo atveju – kviečių.

Pasėliuose, kuriuose kviečiai auginti po kviečių, prieš kuriuos augo rapsai, varpų fusariozė mažiau pasireiškė ten, kur dirva prieš sėją buvo arta, nes priešsėlio augalinės liekanos buvo įterptos giliau ir taip sumažintas infekcijos šaltinis.

Veislės

Visiškai atsparių varpų fuzariozei javų veislių neišvesta. Sumažinti fuzariozės riziką galima auginant žieminius javus ar pasirenkant ankstyvesnes veisles. Panašų efektą galima gauti ir ankstinat sėją. Tačiau šis metodas yra veiksmingas tik tuo atveju, jei pavyksta „prasilenkti“ su ligai plisti palankiomis meteorologinėmis sąlygomis javų žydėjimo metu.

2 pav. Fuzariozės išplitimas skirtingų veislių žieminiuose kviečiuose 2014 m., proc.

Augimo reguliatoriai

Tiesioginis augimo reguliatorių poveikis varpų fuzariozei nėra įrodytas. Netiesioginis poveikis priklauso nuo augalų aukščio. Dėl augimo reguliatorių poveikio sumažėję augalai yra arčiau dirvos, kurios paviršiuje esti ligos užkratas (Fauzi, Paulitz, 1994).

3 pav. Augimo reguliatorių įtaka varpų fuzariozės intensyvumui vasariniuose kviečiuose, 2014 m.

Lietuvoje taip pat nustatyta, kad žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėliuose panaudojus augimo reguliatorius, grūdai po derliaus nuėmimo buvo šiek tiek labiau užkrėsti Fusarium grybų bei mikotoksinų (deoksinivalenolio, zearalenono) nei augimo reguliatoriais nepurkšti (Auškalnienė ir kt., 2004, 2008).

Javų išgulimo įtaka grūdų kokybei

Palankios sąlygos gausiam mikroskopinių grybų išplitimui ir mikotoksinų produkavimui grūduose susidaro išgulusiuose javuose. Dėl to galima patirti didelių grūdų derliaus kokybės nuostolių. Tyrimai rodo, kad praėjus vos savaitei nuo javų išgulimo mikotoksinų deoksinivalenolio ir nivalenolio kiekis kviečių, miežių ir ryžių grūduose gali padidėti 27–51 proc. (Nakajima ir kt., 2008).

Cheminė apsauga

Varpų fuzariozės prognozė sudėtinga – fungicidai atsiperka ne kasmet, ypač žieminiuose javuose, kuriuose Lietuvos klimato sąlygomis liga dažniausiai pasireiškia gerokai silpniau nei vasariniuose. Todėl planuojant purškimą nuo varpų fuzariozės, reikia gerai įvertinti galimą ligos išplitimo riziką. Liga išplinta savaitė iki javų žydėjimo ir žydėjimo metu esant lietingiems orams.

2 lentelė.Veikliosios medžiagos ir produktai, registruoti nuo varpų fuzariozės Lietuvoje

Įvertinti reiktų ir agrotechnines priemones: jeigu sėtos Fusarium grybų mažai pažeistos sėklos (vizualiai matomų fuzariozės pažeistų sėklų mažiau nei 1 proc.), kurios prieš sėją išvalytos ir apdorotos (beicuotos, termiškai apdorotos ir t. t.); priešsėlis – ne javai ir kukurūzai (jeigu javai, tai augalinės liekanos užartos), pasėlis normalaus tankumo, nepertręštas, o javų žydėjimo metu nenusimato kritulių, fungicidų poveikis, ypač žieminiuose kviečiuose, gali ir neišryškėti.

Auginant vasarinius kviečius, reikia būti itin atidiems. Jei padaryta agrotechninių klaidų ar prognozuojamas lietingas oras jų žydėjimo metu, fungicidus naudoti būtina.

Varpų fuzariozę kviečiuose galima sukontroliuoti naudojant triazolų grupės fungicidus, purškiant juos visa rekomenduojama norma kviečių žydėjimo metu (geriausiai – žydėjimo viduryje).

Praėjusiais metais atlikti tyrimai rodo, kad fungicidai Juventus (1,0 l/ha^-1), Folicur (1,0 l/ha^-1), Proline (0,8 l/ha^-1) ir Prosaro (1,0 l/ha^-1), panaudoti prieš varpų fuzariozę vasarinių kviečių žydėjimo viduryje (BBCH 65), bendrą Fusarium grybų infekciją grūduose sumažino 35–64 procentais. Efektyviausiai bendrą Fusarium spp. infekciją mažino Proline (63,9 proc.), kaip ir pagrindines vasariniuose kviečiuose plintančias rūšis – F. avenaceum (apie 61 proc.) bei F. graminearum (66–71 proc.).

Pastaraisiais metais dėl varpų fuzariozės patirta nemažai grūdų derliaus kokybės nuostolių ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse bei Skandinavijos šalyse. Todėl dėmesys šiai ligai itin didelis. Ligos išplitimas ir intentsyvumas javų pasėliuose priklauso nuo konkrečios vietovės aplinkos sąlygų, ypač kritulių javų žydėjimo ir brandos metu, taikomos agrothechnikos. Skandinavai pastebi, kad ligos išplitimą labai paskatina beariminio žemės dirbimo paplitimas ūkiuose ir pašiltėjęs klimatas.

Pabaigai dar kartą norisi priminti, kad varpų fuzariozės pasireiškimo riziką galima sumažinti sėjant sveikas, ligos pradais neužterštas sėklas, pasirenkant teisingą priešsėlį, žemės dirbimo būdą derinant su prieš tai augintais augalais, pasirenkant ligai atsparesnę veislę, fungicidus naudojant žydėjimo metu.